Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Žemės reforma

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Įvadas. Žemės reforma Lietuvoje. Piliečių nuosavybės teisų atkūrimas. Valstybės išperkama žemė, miškai ir vandens telkiniai. Atlyginimas už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius. Išvados.

Ištrauka

Agrarinė teisė yra labai savotiška teisės šaka. Ji dar vadinama Žemės ūkio teise (iki 1985 m. buvo dėstoma kolūkinė teisė).1940 m. pajungus Lietuvą į TSRS,žemės ūkis buvo įtrauktas į kolūkinę sistemą.Valstiečiai buvo pradėti kolektyvizuoti.1927-28 metais buvo įdiegta komunų sistema-labai aukštas susivienijimo lygis.Jos nepasiteisino,o vietoje jų buvo įsteigti kolchozai.Tai reglamentavo Kolūkinė teisė,speciali teisės šaka.
Kolūkio nariai buvo laikomi įstoję savanoriškai,jokia darbo sutartis nebuvo sudaroma.Tai buvo narystės santykiai.Kolūkiai buvo juridiniai asmenys,ne valstybinės žemės ūkio ūkio įmonės,o žemės ūkio kooperatyvai.Tarybiniai ūkiai buvo valstybinės prigimties įmonės.Kolūkio turtas susidarydavo iš valstiečių turto,tarybiniai ūkiai-dvarų pagrindu.Į šiuos ūkius žmonės ateidavo pagal darbo sutartį.Tarybiniai ūkiai buvo daugiau priklausomi nuo valstybės.tarybinių ūkių teisės šakos nebuvo.Tai reguliavo sovietinė Civilinė,darbo,mokesčių teisės.
Ši sistema perėjo ir į Lietuvą. Iki 1950 m. dauguma valstiečių didžiulių mokesčių pagalba buvo suvaryti į kolchozus.
Kolūkinė teisė buvo dėstoma ir Vilniaus Universiteto Teisės fakultete iki 1985 m.Dar 1973 m. vienas rusų profesorius Kozeris parašė straipsnį "Žemės ūkio teisė:atsiradimo ir vystymosi tendencijos",kuriame iškėlė diskusiją apie tai,kad Sovietų Sąjungoje formuojasi nauja teisės šaka-žemės ūkio teisė arba agrarinė teisė.
Vystantis tarybiniams ūkiams ir kolūkiams jų veiklos teisinis reguliavimas pradėjo suvienodėti, t.y. buvo priimama vis daugiau teisės aktų, kurie vienodai buvo taikomi tiek kolūkiams,tiek tarybiniams ūkiams (ypač gamybinės veiklos reguliavimo srityje).
Kita tendencija-tarpūkinė gamybinė korporacija.Pasidarė pelningiau sukooperuoti kolūkinius ir tarybinius ūkius ir statyti bendras tarpūkines įmones,kurios bendrosios nuosavybės teise priklausytų kolūkiams ir tarybiniams ūkiams.Lietuvoje 32 įmonės (gyvulininkystės) buvo sukurtos.Tokioms įmonėms nebuvo specialios teisės šakos,reikėjo naujų teisės aktų.Pvz.,tarpūkinės gyvulininkystės įmonės nuostatų nebuvo kur inkorporuoti.
Kozerio idėjas palaikė ir kiti sovietiniai mokslininkai (Petrov,Bistrov).1985 m. Sovietų Sąjungos mokslininkai išleido vadovėlį "Žemės ūkio teisė" (jau ne kolūkinė teisė),buvo parašyta monografijų ir panašiai.
Ne visi mokslininkai pritarė Kozerio mintims.1973 m. profesorius Bankratof parašė kontrastraipsnį "Žemės ūkio teisė?Nėra pagrindų".Kontrargumentai:
1) Pagal sovietų teisės mokslą,teisės šakos savarankiškumą apsprendžia reguliavimo dalykas ir metodas.Agrarinė teisė to neturi.Agrarinė teisė apima įvairausias teisės normas,kurios vienaip ar kitaip reguliuoja žemės ūkį.Žemės ūkio šaka nevienalytė,nes santykiai yra kompleksiniai (nuosavybiniai,darbo,civiliniai turtiniai,mokestiniai,ekologiniai).
Metodas taip pat nesavarankiškas-priklauso nuo santykių.
2) Teoriškai,jei pripažinti agrarinės teisės buvimą,tai reiškia pripažinti,kad išardoma sovietinė žemės ūkio sistema.Agrarinė teisė iš kitų teisės šakų išbraukia tuos institutus,kurie susiję su žemės ūkiu.
Aleksejevas dar anksčiau buvo parašęs straipsnį,kad reikia peržiūrėti visą sovietinę teisės sistemą,nes ją sudaro ne I lygio teisės šakos.
Vakarų Europoje agrarinė teisė minima jau XIX a. Vokietijoje,Italijoje aktyviai tyrinėjama jau praėjusio amžiaus pradžioje.Teorinių ginčų dėl agrarinės teisės egzistavimo kaip teisės šakos nebuvo.
Agrarinė teisė tyrinėjama ir dabar tarptautiniu Europos mastu.1957 m. Briuselyje buvo įkurtas Europos Agrarinės teisės komitetas.Jo nariai yra tiek pavieniai asmenys (mokslininkai),tiek ir organizacijos,pvz. ūkininkų sąjunga,žemės ūkio gamintojų asociacija ir panašiai.Jo nariais yra daugelio vakarų ir vidurio Europos valstybių organizacijos.Komiteto tikslai ir uždaviniai nurodyti įstatuose.Jo paskirtis yra tyrinėti agrarinį teisės reguliavimą ir keistis patyrimu šioje srityje.Konferencijos vyksta kas du metai.Italai įkūrė agrarinės lyginamosios teisės institutą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-20
DalykasAdministracinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Administracinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis28.67 KB
AutoriusModesta
Viso autoriaus darbų26 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zemes reforma [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą