Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Psichologijos mokslo priešistorė (3)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Psichologijos mokslo priešistorė (3)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Psichologijos apibrėžimo problema. Psichologijos objektas. Psichologijos kilmė: senovės Azijos psichologija, senovės graikų ir romėnų psichologija. Viduramžių psichologija. Psichologijos, kaip savarankiško mokslo, atsiradimas. Psichologijos krypčių formavimasis. Psichologijos pradininkų veikla (1879 – 1913 m.). Išvados.

Ištrauka

Sunku tiksliai apibrėžti psichologiją, kurios tyrimai tokie įvairūs: nuo nervinių ląstelių aktyvumo iki psichoterapijos veiksmingumo. Ji prasidėjo kaip mokslas apie psichiką. Prieš šimtą metų pagrindinis Wilhelmo Wundto naudotas tyrimų metodas buvo introspekcija (savistaba), t.y. savo paties emocinių būsenų bei psichinių procesų analizė. Wundtas sutelkė dėmesį į vidinius pojūčius, jausmus ir mintis. Taigi iki 1920 m. psichologija apibūdinama kaip "mokslas apie psichiką".
Vadovaujami Johno Watsono, Amerikos psichologai XX a. 2-ąjame dešimtmetyje pakeitė psichologijos apibrėžimą, kuris išliko iki 6–ojo dešimtmečio. Jie psichologiją pavadino "mokslu apie elgesį". Elgesį galima stebėti, o mokslas, tvirtino jie, remiasi stebėjimais. Negalima stebėti pojūčių, jausmų ir minčių, tačiau galima stebėti išorinį žmogaus elgesį, kuris pasireiškia reaguojant į išorinius dirgiklius.
6–ąjame dešimtmetyje psichologai vėl ima domėtis įsąmonintais ir neįsąmonintais psichiniais procesais. Daugelis psichologų ima tirti, kaip mūsų psichika apdoroja ir išsaugo informaciją. Atsižvelgdami į tai, jog psichologija domisi ir išoriniu žmogaus elgesiu, ir jo vidinėmis mintimis, jausmais, ją apibūdiname taip: psichologija yra mokslas apie elgesį ir psichinius procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologija siekia atsakyti į aibę klausimų, susijusių su žmogumi. Kodėl žmogus taip elgiasi? Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. Aišku, ta sistema – nėra žmogus, o tik pastangos dėl jo gerovės (geriau pažinti ir jam padėti), noras perprasti, numatyti, kontroliuoti, keisti.
Per savo trumpą amžių psichologija "galynėjosi" su keliais sudėtingais klausimais. Vienas sudėtingiausių yra šis: ar žmones labiau paveikia vidiniai ar išoriniai veiksniai? Ar mūsų valgymą ir lytinį elgesį "tvarko" vidinė "įtampa" ar tai vyksta dėl išorinių paskatų? Ar mūsų socialinio elgesio paaiškinimui svarbesni pastovūs vidiniai bruožai ar laikini išorinės situacijos reikalavimai? Ar žmogaus asmenybę ir intelektą labiau veikia genai ar patirtis? Ar mūsų žmoniškumas yra biologinės ar kultūrinės kilmės? ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-30
DalykasPsichologijos referatas
KategorijaPsichologija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis20.57 KB
AutoriusAida
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Psichologijos mokslo priesistore [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą