Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Viešasis administravimas (12)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Viešasis administravimas (12)

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Viešojo administravimo institucijų struktūros formavimo ir tobulinimo problemos. Viešojo administravimo institucijų sistemos struktūrizavimo prioritetai. Funkcinis viešojo administravimo institucijų struktūrizavimas. Viešojo administravimo institucijų "pakopinis" struktūrizavimas. Programinių kompleksų formavimas – prioritetinis viešojo administravimo institucijų sistemos tobulinimo elementas. Viešojo administravimo institucijų veiklos tobulinimo ir raidos plėtojimo problemų prioritetai. Viešojo administravimo institucijų reguliavimo sferų raidos problemos. Viešojo administravimo institucijų bei jų reguliavimo sferų raidos strategijų formavimas. Išvados.

Ištrauka

Viešojo administravimo teorija – palyginti neseniai atsiradusi tyrimų sritis.
Šios teorijos atsiradimą ir plėtotę lėmė ir tebelemia intensyvūs visuomenės modernizavimo procesai, pasireiškiantys naujomis gyvenimo būdo demokratizavimo ir humanizavimo nuostatomis, politinės, socialinės, ekonominės, technologinės raidos valdymo bei savireguliacijos tobulinimu ir sparčiai didėjančiais mokslo ir technikos pažangos tempais.
Visuomenės modernizavimo procesų intensyvumas lemia būtinumą įvairiapusiškai tobulinti viešojo administravimo metodus, technologijas bei organizacines formas, o tai reikalauja teorinių apibendrinimų ir pagrindų. Galima teigti, kad viešojo administravimo teorijos plėtojimas yra visapusiškai aktualus dalykas, tiesiogai sietinas su šiuolaikinės visuomenės raida ir pažanga.
Viešojo administravimo teorijos plėtojimo prasmingumą ir sėkmę labai lemia išryškinimas tų problemų, kurių apibrėžimas bei sprendimas yra sietini su šiuolaikinės visuomenės bei valstybės raidos prioritetais, o tai reiškia, kad gana svarbiu uždaviniu yra laikytinas būtent tokių problemų nustatymas, suformulavimas bei joms spręsti skirtų galimybių ir priemonių numatymas. Tokios problemos, savaime suprantama, yra traktuotinos kaip aktualios viešojo administravimo teorijos problemos, o jų apibrėžimas ir sprendimas gali būti laikomi prioritetine viešojo admnistravimo teorijos plėtojimo kryptimi.
Aktualiųjų viešojo administravimo teorijos problemų apibrėžimas bei joms spręsti skirtų būdų ir galimybių numatymas ir pagrindimas sudaro šios publikacijos turinį; jos tikslas – atskleisti viešojo administravimo galimybes modernizuojant šiuolaikinę visuomenę bei valsybę, jas tiesiogiai siejant su aktualiųjų viešojo administravimo problemų teoriniais sprendimais.


Viešojo administravimo sistema, jos struktūros ir šių struktūrų optimizavimas. Įvairiose šalyse yra gana skirtingi požiūriai į viešojo administravimo sistemų turinį bei jų struktūras. Šių požiūrių įvairovę lemia daugelis veiksnių, susijusių su kiekvienos šalies istorinėmis, kultūrinėmis ypatybėmis, ekonomine, politine padėtimi, geografine, socialine specifika. Beje, požiūrių įvairovę lemia ir tai, kad šiuolaikinėje viešojo administravimo teorijoje pasireiškia daug skirtingų krypčių ir nuostatų, kurių kiekviena gali būti vienokiu ar kitokiu būdu įvertinta ir panaudota modernizuojant viešojo administravimo sistemas.
Viešojo administravimo sistemos turinys ir struktūra valstybės mastu gali būti suvokiami ir analizuojami, išskiriant svarbiausias viešojo administravimo sistemos posistemes. Pažymėtinos šios posistemės:
• Valstybinės valdžios ir valdymo bei savivaldos posistemės, įskaitant tiek centrines, tiek ir regionines valdymo ir savivaldos struktūras,
• Socialinę, kultūrinę, teisinę ir ekonominę visuomenės raidą aprūpinančios organizacinės struktūros, veikiančios kultūros ir žiniasklaidos, švietimo, mokslo ir studijų, socialinės saugos, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, teisėtvarkos, valstybės apsaugos srityse.
Kiekviena posistemė valstybės bei visuomenės mastu pasižymi šiomis ypatybėmis:
• Funkcijos valstybėje ir visuomenėje, kurios parodo kiekvienos posistemės paskirtį, tikslus, uždavinius, atsakomybę bei įsipareigojimus,
• Potencialas, kuris parodo atitinkamose posistemėse sukoncentruotą galią bei galimybes daryti poveikį valstybės bei visuomenės raidai ir nusako atitinkamų struktūrų dispozicijoje esančius žmogiškuosius, financinius, materialinius, techninius, informacinius ir kitokius išteklius,
• Hierarchinė struktūra, kuri parodo kiekvienai posistemei būdingas valdymo pakopas ir sąveiką bei santykius tarp šių pakopų,
• Išoriniai ryšiai, parodantys kiekvienos posistemės sąveiką ir santykius su socialine, ekonomine, informacine ir kitokio pobūdžio aplinka.
Viešojo administravimo sistemai būdingas funkcijų, potencialo, hierarchinių struktūrų bei išorinių ryšių tarpusavio adekvatumas, parodantis jos vidinę harmoniją, kuri gali būti suvokiama kaip esminė viešojo administravimo sistemos veiksmingumo sąlyga.
Viešojo administravimo sistema, kurioje būtų užtikrinta vidinė harmonija, gali būti traktuojama kaip optimali. Esminiai optimalios sistemos požymiai yra šie:
• Įvairių viešojo administravimo posistemių tarpusavio ryšių ir funkcijų suderinimas, garantuojantis šių funkcijų kompozicijų įvairiapusiškumą ir komplektiškumą,
• Racionali išorinių ryšių kompozicija, garantojanti tinkamus santykius su valstybe bei visuomene ir su valstybę veikiančia išorine aplinka.
Remientis minėtinais požymiais galima teigti, kad viešojo administravimo sistemos įvertinimas sudaro prielaidas nustatyti prioritetines jos optimizavimo ir tolimesnio modernizavimo galimybes. Svarbiausios prioritetinės galimybės yra šios:
1. Teisinių aktų sistemos, reglamentuojančios viešąjį administravimą, harmonizavimas su modernių šalių viešojo administravimo teise;
2. Viešojo administravimo sistemos ekonominio potencialo stiprinimas pritraukiant investicijas ir papildomus materialinius bei informacinius išteklius. Viešojo administravimo sistemos plėtojimas paprastai reikalauja stambių investicijų, kurios leistų:
• siekti, kad viešojo administravimo sistemos techninė ir technologinė kokybė pasiektų moderniose šalyse įgyvendintas normas ir standartus,
• bent iš dalies kompensuoti tuos nuostolius, kuriuos patyrė ar patiria viešojo administravimo sistema, esant mažoms ar nepakankamoms valstybės galimybėms įvairiomis dotacijomis remti ir palaikyti visuomeninį sektorių. Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse, viešojo administravimo sistemos funkcionavimą ir tolesnį tobulinimą labai riboja tiek privataus sektoriaus nesugebėjimas ir nesuinteresuotumas, tiek valstybinio bei visuomeninio sektoriaus galimybių stoka plėsti investicijas į viešąją sferą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-24
DalykasViešojo administravimo kursinis darbas
KategorijaViešasis administravimas
TipasKursiniai darbai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis24.3 KB
Autoriusasta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Viesasis administravimas (12) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą