Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Biheviorizmas, humanizmas psichikos raidoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Biheviorizmas, humanizmas psichikos raidoje

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Biheviorizmo teorija. Trys biheviorizmo teorijos. Humanizmo teorija. Humanistinio mokymo principai. Išvados.

Ištrauka

Žmogaus elgesys yra tikslingas ir nukreiptas į ateitį, nors jis to gali ir nesuvokti. Norint pažinti asmenybę, reikia išsiaiškinti jos konstruktus, per kuriuos ji vertina aplinką bei reguliuoja santykius su kitais žmonėmis. Yra daugybė įvairiausių žmogaus elgseną ir jį patį tiriančių teorijų. Vienos iš tokių teorijų yra biheviorizmas ir humanizmas. Norint plačiau aptarti šias dvi kryptis, reikia išsiaiškinti jų apibrėžimus.
Biheviorizmas (iš angl. behavior - elgesys) - psichologijos pakraipa, orientuota ne į žmogaus sąmonę, o į elgesio analizę. Atsirado XX a. pradžioje, kaip bandymas paaiškinti psichikos reiškinius moksliniais būdais. Pradininkas - John B. Watson, gana nemažai darbų, artimų biheviorizmui, padarė rusų mokslininkas Ivan Pavlov (7).
Humanizmas (pranc. humanisme) 1. pažiūrų sistema, žmogus laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę - socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą - trokštamais žmonių santykių principais. Humanizmo idėjos suklestėjo Renesanso epochoje: Lietuvoje jos plito XVI-XVII a.; 2. Renesanso epochos pasaulėžiūra iškelianti žmogaus vertę, jo proto galimybes: priešiška viduramžių asketizmui.
Bihevioristai daugiausia dėmesio skiria tam, ką žmonės daro ir kokios konkrečios aplinkybės priverčia juos vienaip ar ar kitaip pasielgti (5, 68p.). Iš kitų psichologijos teorijų biheviorizmas išsiskiria nenoru naudoti indukcinius metodus teorijos kūrime, bihevioristinių teorijų atstovai teigia, kad vienintelis dalykas, kurį verta tirti - tai žmogaus elgsena, tuo tarpu daryti prielaidas apie giluminius psichikos procesus negalima. Kai tik įmanoma, biheviorizmas nebando aiškinti žmonių elgesio mąstymu ir pan., maždaug iki XXa. vidurio dauguma bihevioristų neigė netgi mąstymo procesą, nes jis negali būti patvirtintas objektyviais, atkartojamais stebėjimais. B.F. Skinner ir kiti radikalaus biheviorizmo atstovai netgi bandė teigti, kad kalba - tai ne kas kita, kaip tam tikras įgytų refleksų rinkinys (6).
Biheviorizmas – tai požiūris, kad psichologija turėtų būti objektyvus mokslas, kuris tiria tik išorinį elgesį be nuorodų i psichikos procesus. Dauguma dabartinių tyrimus atliekančių psichologų sutinka su pirmuoju teiginiu, bet nesutinka su antruoju. Bihevioristai mane priešingai negu kiti asmenybės psichologai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-25
DalykasPsichologijos referatas
KategorijaPsichologija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis16.28 KB
Autoriusjolita
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasasist. J. Damaševičiūtė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasEdukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Biheviorizmas humanizmas psichikos raidoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • asist. J. Damaševičiūtė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą