Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Asmenybės psichologija (6)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Asmenybės psichologija (6)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Atskirų psichologinių asmenybės teorijų apžvalga. Bruožų teorija. Biheviorizmo teorijos. Humanistinė kryptis. Socialinė – kognityvinė kryptis. Išvados.

Ištrauka

Kiekvienas žmogus tam tikra prasme toks pat kaip visi kiti žmonės, iš dalies kaip kai kurie iš jų, tačiau drauge nepanašus į jokį kitą žmogų.
Asmenybė – individo savitumas, jo pastovių reikšmingų įgimtų ar įgytų savybių visuma. Asmeny-bė įgyja prasmę, kai pripažystama žmogaus laisvė pasaulyje. Žmogus vertinamas kaip atskira, nepa-kartojama asmenybė. Asmenybė yra atskiras vidinis pasaulis.
Žmogaus kūnas yra sudarytas iš 60 milijardų ląstelių. Jis yra veikiamas pačių įvairiausių įtakų, o jo istorija individuali, kupina nenusakomų derinių. Atsakyti į klausimą – kas yra asmenybė? – gali-ma bendrai – t.y. "asmenybe galime vadinti kiekvieną žmogų, suvokiantį aplinką bei save ir kontro-liuojantį savo veiksmus"; galima atsakyti buitiškai – t.y. "asmenybe vadinami žmonės, savo veiklo-je pasiekę reikšmingų rezultatų"; ir galima atsakyti psichologijos mokslo kontekste.
Asmenybė, kaip ir intelektas, yra abstrakti sąvoka. Jos neįmanoma pamatyti, apčiuopti arba tie-siogiai pamatuoti. Tai savita ir pastovi žmogaus mąstysena, jausena ir veiksena.
Šiame darbe mus domina asmenybės psichologija, kuri sutelkia dėmesį į atskiro žmogaus ypatu-mus, bruožus. Tad kokie yra šie ypatumai? Atsakyti į šį, atrodo, tokį paprastą klausimą, neįmanoma vienareikšmiškai. Individas tiriamas tam tikrais atžvilgiais: kaip vienovė jis išskaidomas, iškeliamos ir tikrinamos atskiros teorijos. To išdava – paini požiūrių įvairovė: kiekvienas psichologas susikuria savo teoriją apie asmenybę, pateikia savo apibrėžimą. Jau nuo 1927 m. psichologas G.B. Olportas psichologinėje literatūroje surado net 50 skirtingų asmenybės sąvokos apibrėžimų.


Kiek yra psichologų – tiek yra teorijų. Psichologų požiūrius į asmenybę galima sugrupuoti į ketu-rias pagrindines asmenybės tyrimo kryptis:
• psichoanalitinę teoriją;
• asmenybės bruožų teoriją;
• humanistinę kryptį;
• socialinę – kognityvinę kryptį.
Psichoanalitinės teorijos apjungia daug požiūrių: klasikines Freudo ir Jungo teorijas, socialines Frommo, Adlerio, Horney teorijas, modernesnes Perlzo ir Leingo teorijas. Tarp šių teorijų yra daug skirtumų, bet visos jos turi svarbią, bendrą idėją: asmenybė jose visose charakterizuojama per inte-gracijos sąvoką. Psichoanalitinės teorijos tikslas yra atskleisti nesąmoningus asmenybės aspektus, ką ir darė šios teorijos atstovas Sigmundas Freudas. S. Freudas (1856 - 1939) - austrų psichiatras ir psichologas, sukūręs individo psichoseksualinio vystymosi teoriją, pasiūlęs laisvų asociacijų meto-dą laikyti psichoanalitinės terapijos pagrindu.
Gydydamas emocinius sutrikimus, Freudas įsitikino, kad juos sukelia pasąmonėje vykstantys pro-cesai. Tokių sutrikimų šalinimui pradžioje jis naudojo hipnozę. Kadangi žmonės yra nevienodai im-lūs hipnozei, Freudas pradėjo taikyti laisvųjų asociacijų metodą: pacientų prašydavo atsipalaiduoti ir kalbėti visa, kas šauna į galvą, net ir trikdančius, nemalonius ar banalius dalykus. Jis manė, kad laisvųjų asociacijų dėka susidariusi minčių grandinė veda į paciento pasąmonę: šitaip atgaivinami pasąmonėje glūdintys skausmingi, dažnai vaikystę siekiantys prisiminimai ir nuo jų atsipalaiduoja-ma. Freudas tą procesą pavadino psichoanalize.
Freudo psichoanalitinė asmenybės teorija grindžiama įsitikinimu, kad žmogaus psichika yra nely-ginant ledkalnis, kurio didžioji dalis neregima. Mūsų sąmoningas žinojimas yra iškilusi į paviršių matoma ledkalnio dalis. Giliau slypi daug didesnė pasąmonės sritis, apimanti mintis, norus, jausmus ir prisiminimus, kurių daugumos neįsisąmoniname. Kai kurios iš tų minčių laikinai yra ikisąmonės srityje, jas panorėję bet kada galime perkelti į sąmoningo žinojimo lygį. Freudą labiausiai domino nepasiekiamos mintys ir aistros, kurias mes išstumiame ir jėga neįsileidžiame į savo sąmonę, nes jas pripažinti būtų pernelyg skausminga. Nors sąmoningai nežinome, kad turime tokių nerimą keliančių minčių ir jausmų, Freudo įsitikinimu, jie smarkiai veikia mus. Jis manė, kad mūsų nepripažįstami impulsai pasireiškia kitokiu, užslėptu pavidalu – mūsų pasirenkamu darbu, įsitikinimais, kasdieniais
įpročiais ir nerimą keliančiais simptomais. Taip pasąmonė įsismelkia į mūsų mintis ir veiksmus.
Freudas manė, kad pasąmonę galima "pajusti" ne tik iš laisvųjų asociacijų, įsitikinimų, įpročių ir simptomų, bet taip pat iš žmonių sapnų, apsirikimų kalbant ir rašant. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-01
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis557.41 KB
AutoriusKristina
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaŽemaitijos kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Asmenybes psichologija (6) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Žemaitijos kolegija
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą