Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Internetas>Kompiuterių virusai (21)
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Kompiuterių virusai (21)

  
 
 
123456
Aprašymas

Kompiuterių virusas. Virusų tipai. Failų virusai. Pakrovimo virusai. Makrovirusai. Daugiaveiksmiai virusai. Polimorfiniai virusai. Tinklų virusai. Antivirusinės programos. Kas yra kompiuterių virusas? Kompiuterinių virusų klasifikacija. Kompiuterinių virusų pavyzdžiai. Kaip apsisaugoti nuo kompiuterinių virusų? Išvados.

Ištrauka

Virusai egzistuoja ne tik gamtoje. Jiems neatspari ir protinga technika, kompiuteriai. Nors kompiuterių virusai ir nėra realiai egzistuojantys mikroorganizmai, kurie naikintų kompiuterius iš išorės, arba pačios programos kenkėjai savaime įsikuriantys mūsų personaliniuose kompiuteriuose. Tai yra programuorojų sukuros programos, kurios panaudojamos blogoms paskatoms įgyvendinti.
Kompiuterių virusas tai programa, kuri savavališkai trikdokompiuterio programų darbą bei keičia kompiuteryje esančią informaciją: įrašo naują, ištrina esamą, modifikuoja esamas programas, į jas įterpia savo pačios kopijas ir šitaip trukdo kompiuterių darbą.
Kompiuterių žinovas Fredas Koenas 1983 metais gynėsi mokslinį darbą "Kompiuterių virusai: teorija ir bandymai". Jis kalbėjo apie tai, kas yra kompiuterių virusas, sukūrė eksperimentinį virusėlį. Šis darbas neliko nepastebėtas ir tarp kitų kompiuterių specialistų. Ir jau po kelerių metų, konkrečiai 1986 m. oficaliai įregistruotas pirmasis kompiuterių virusas pavadintas Brain, kuris infekavo 360 KB talpos lanksčiojo diskelio pakrovimo sektorių. Jį paskleidė broliai pakistaniečiai, kurie prieš tai gerai ištyrinėjo diskelio paleidimo sektorių. Pastarasis plačiai paplito ir yra laikomas pirmuojo kompiuteriniu virusu. Šiuo metu esama daugiau kaip 50 000 įvairiausių virusų, kurių skaičius vis labiau didėja. Naujų virusų sukuriama nėra itin daug. Dažniausiai virusai yra klonuojami.
Yra daug kompiuterių virusų skirstymo būdų. Paminėsiu du iš jų:
1.1. Failų.
1.2. Pakrovimo.
1.3. Makrovirusai.
1.4. Daugiaveiksmiai.
1.5. Polimorfiniai.
1.6. Tinklų.
Failų virusai įdiegia savo kodą į užprogramuotą vykdomąjį failą. Tuomet kai paleidžiamas toks failas suaktyvinamas ir failo viduje esantis virusas. Būtent šiuo metu virusas save pats įdiegia su kitais failais į RAM ir atlieka savo juodą darbą. Tokie virusai gali užkrėsti programinius failus, gadinti duomenis, trukdyti dirbti, pateikti įvairius pranešimus, paleisti groti muziką.
Pakrovimo virusai įrašomi standžiojo disko tam tikroje vietoje ir yra suaktyvinami įjungiant ir kraunantis kompiuteriui. Paprastai jie patenka į pradinį standžiojo disko pakrovimo sektorių, kuris skaitomas kompiuteriui kraunantis. Todėl automatiškai patenka į RAM. Tai labai dažnai įvyksta tada kai vartotojas pamiršta diskelį kompiuterio įvesties įrenginyje pakrovimo metu. Siekiant apsaugoti, tai yra neužkrėsti savo kompiuterio nuo kito reikia uždrausti rašyti iš jo į savo diskelį.
Makrovirusai. Pirmasis makrovirusas Concept 1995 m. lapkričio mėnesį. Šių virusų skaičius labai greitai didėjo. Šie virusai vartoja makro programavimo kalbą, kuria kuriama daug taikomųjų programų paketų. Makro kalba leidžia vartotojui susikuri savo pagalbines programėles, vadinamas makrokomandomis, kuriomis galima automatizuoti kai kurias konkrečias užduotis.
Nr. Metai Virusų skaičius
1. 1995 1
2. 1996 42
3. 1998 2000

Makrovirusai yra tam tikra programuotojo nustatyta komandų seka. Pirmas tokio tipo virusas buvo sukurtas bei pritaikytas būtent Micosoft Word failams. Kai tik būna atidaromas tam tikras dokumentas arba netgi tuščias darbo lauko lapas (blank), turintis virusų makrokomandą virusas pradeda savo užpruogramuotąjį veikimą — juodą darbą. Būna taip, kad pati programa save nukopijuoja į kitus dokumentus. Štai tokiu būbu ir virusas dauginasi. Kiekvieną kartą atidarius užkrėstas programas Microsoft Word, Excel arba Power Point formas užkrečiamas naujas dokumentas. Makrovirusų yra pačių įvairiausių, visai nepavojingų iki naikinančių programinius ar sisteminius failus, o yra netgi tokių, kurie formatuoja standžiosius diskus. Aptikus tokią ar panašią komandų seką, paprastai jos ištaisyti neįmanoma, tam būtina tam tikra antivirusinė programa.
80  visų įregistruotų virusų yra makrovirusai. Taip teigia SARC (System Antivirus Research Center), programos Norton Antivirus bazė.
Kadangi virusai perduodami ir elektroniniu paštu, tai kyla lyg ir epidemijos. Kad ir kaip bebūtų gailą, bet virusams plisti padeda internetas. Kiekvieną dieną kompiuterių tinklais keliauja terabaitai informacijos, o gigabaitai jų patenka į kompiuterius.
Tinklų virusai siekdami kuo greičiau ir plačiau išplisti kompiuterių tinklais, naudoja ryšių protokolus. Daugiausia jie plinta elektroniniu paštu. Itin dažnai galima susidurti su Trojos arklio, kirmėlės (Worm), Love leter, Lirva ar kitais panašiais virusais. Antai virusas, pavadintas Naked Wife, paplito kaip paprastas elektroninis laiškas, kuriame buvo žinutė ("Mano žmona niekada taip neatrodė Linkėjimai") ir prisegta NakedWife.exe programa. Ji slėpėsi su Macromedia Flash klipo ikona. Neatsargieji manė rasiantys ten trumpą filmuką. Tačiau filmukui pradėjus krautis, virusas ištrina visus Windows katalogo failus ir pats išsisiunčia visais adresais, kuriuos rado Microsoft Outlook adresų knygelėje. Jeigu bandoma uždaryti langą, pasirodo pranešimas: "Aš tave išdūriau".
Daugiaveiksmiai virusai užkrečia ir disko pakrovimo sektorių, ir programų failus. Tokie virusai pavojingesni, nes jų poveikis yra kenksmingesnis, o aptikti juos bei panaikinti jų poveikį yra sudėtingiau.
Polimorfiniai virusai daugindamiesi keičia savo pavidalą, dėl to antivirusinės programos, kurios gali atpažinti tik tam tikrą skaičių virusų ir ieškodamos jų pagal tam tikrą formą, visų variantų aptikti niekaip negali, nes laikui bėgant kompiuterių forma kinta. Tokį virusą aptikti yra labai sunku.
2.1. Beveik nekenksmingi, nedarantys įtakos kompiuterio veikimui, tačiau vis krečiančius įvairius pokštus.
2.2. Nelabai kenksmingi, nedarantys įtakos kompiuterio darbui, mažinantys atminties talpą, kliudantys našiai dirbti.
2.3. Kenksmingi, trikdantys kompiuterio darbą, stabdantys vartotojų programas.
2.4. Labai kenkmingi, naikinantys programas, duomenis, kompiuterio darbui reikalingą informaciją, įrašytą į sistemines atminties sritis, kompiuterį gadinantis įrenginys. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-17
DalykasInterneto referatas
KategorijaInformatika >  Internetas
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis61.56 KB
Autoriusagne
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas9
Mokytojas/DėstytojasJuozas Budvytis
Švietimo institucijaŠakių "Žiburio" gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kompiuteriu virusai (21) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Šakių "Žiburio" gimnazija / 9 Klasė/kursas
  • Juozas Budvytis
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą