Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Valstybė ir savivaldybės bei jų institucijos, kaip civilinės teisės subjektai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Valstybė ir savivaldybės bei jų institucijos, kaip civilinės teisės subjektai

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Valstybė ir savivaldybės bei jų institucijos, kaip civilinės teisės subjektai. Juridinio asmens samprata civilinėje teisėje. Juridinių asmenų rūšys. Valstybė ir savivaldybės kaip civilinės teisės subjektai. Valstybės bei savivaldybių įstaigos kaip civilinės teisės subjektai. Išvados.

Ištrauka

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.35 straipsnyje pasakyta, kad valstybė ir savivaldybės ir juridiniai asmenys. Civilinės teisės subjektai yra skirstomi į fizinius ir juridinius asmenis. Todėl norėdama išnagrinėti temą, pirma apžvelgsim juridinio asmens sampratą civilinėje teisėje.
Juridinis asmuo - išvestinis (nenatūralus) civilinės teisės subjektas. Civilinės teisės subjektų sistemos pagrindas yra žmogus – natūralus subjektas. Jau Romos šaltiniuose buvo teigiama, kad teisė egzistuoja tik dėl žmogaus, kuris ir yra tikrasis bei natūralus jos subjektas (hominum causa ius constitutum est). Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse apibrėžiama, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Civilinės teisės vadovėlyje nurodomi tokie juridinio asmens požymiai:
• organizacinis vieningumas. Jis būdingas juridiniam asmeniui kaip organizacijai ir pasireiškia tuo, kad atskiri juridinio asmens organai ir jų padaliniai skiriasi vienas nuo kito, bet sąveikauja tarpusavyje, yra susiję. Pvz., akcinę bendrovę sudaro dalyvių susirinkimas (visuotinis akcininkų susirinkimas – aukščiausias bendrovės organas), stebėtojų taryba, bendrovės valdyba, revizorius, administracija. Visų jų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas ir bendrovės įstatai. Tai užtikrina jos organizacinį vieningumą. Valstybinių įstaigų organizacinė struktūra tokia: jai vadovauja vadovas, jam talkina pavaduotojai. Skyriams vadovauja skyrių viršininkai. Juridiniai asmenys įstatymų numatyta tvarka gali steigti filialus, kurie yra juridinio asmens struktūriniai padaliniai, atliekantys jo funkcijas kitoje vietoje. Filialo teisinius įgalinimus nulemia juridinio asmens vadovo išduotas įgaliojimas, kur nurodoma, kokia veikla filialas užsiima, kokius sandorius gali sudaryti filialo vadovas. Už filialo prievoles atsako juridinis. Atstovybės t.p. steigiamos ne juridinio asmens buvimo vietoje. Jos skirtos tam tikrai funkcijai (atskiriems teisiniams veiksmams), pvz., atsiskaityti su kontrahentais.
• atskiras turtas. Kad juridinis asmuo galėtų veikti, jis turi turėti materialinę bazę: pinigus, pastatus, patalpas, įrenginius, įrankius ir t.t. Šis turtas juridiniam asmeniui gali priklausyti nuosavybės arba patikėjimo teise. Patikėjimo teise turtą valdo ir naudoja valstybinės įstaigos. Juridiniam asmeniui priklausantis turtas yra atribotas nuo jį įteisinusių asmenų turto (dažniausiai savininkų). Pvz., bendrovė yra jai priklausančio turto savininkė, akcininkams nuosavybės teise priklauso tik akcijos. Valstybės įmonių materialinę veiklos bazę sudaro joms patikėjimo teise perduotas valstybės turtas.
• turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įsigijimas savo vardu. Civiliniame kodekse numatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo visus sandorius sudaro savo vardu. Šį vardą jis naudoja komercinėje veikloje, reklamuodamas gaminius, pasirašydamas sutartis. Be žodžių, nusakančių juridinio asmens rūšį (pvz., akcinė bendrovė), jis privalo turėti bent vieną skiriamosios reikšmės žodį arba vardą. Firmų vardai registruojami Valstybiniame patentų biure. Firmų vardų apsauga įtvirtinta ir tarptautinės teisės dokumentuose. Juridiniai asmenys neturi teisės naudotis kitų firmų vardu. Ginčus dėl vardo sprendžia teismas. Teisę į vardą turi tas, kuris pirmas pradėjo jį naudoti. Galima reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos juridinis asmuo patyrė dėl neteisėto jo vardo naudojimo. Taip pat juridinis asmuo gali turėti prekių ir paslaugų ženklą, kuris turi būti įregistruotas.
• savarankiška atsakomybė už prievoles. Juridinis asmuo turi turtą ir savo vardu įgyja teises ir pareigas, todėl jis savo turtu ir atsako už neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, padarytą žalą. T.y. už juridinio asmens skolas neatsako asmenys, jį įsteigę. Juridinis asmuo neatsako už šių asmenų skolas. Kadangi juridinio asmens atsakomybė atribota nuo steigėjų turtinės atsakomybės, tai tokia atsakomybė teisės aktuose vadinama ribota atsakomybe. Ji yra skiriamasis juridinių asmenų požymis.
Bet koks juridinis asmuo turi turėti šiuos pirminius požymius. Antriniai požymiai detalizuoja pirminius požymius. Juos nulemia juridinio asmens teisinė forma. Asociacija, susivienijimas, kurie neturi pirminių požymių, negali būti laikoma juridiniu asmeniu. Yra juridinių asmenų, kurie neturi visų pirminių požymių. Pvz.: advokatų kontora. Ji turi organizacinę struktūrą. Advokatų kontora turi pavadinimą (antrinis požymis). Advokatų kontora gali būti civilinio proceso dalyviu t.y. ji turi civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą. Advokatūros įstatyme nurodyta, kad sutartis sudaro advokatas, t.y. ne kontora. Advokatų kontora neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo, vieno iš požymių. Toks asmuo, kuris turi dalinį požymį- vadinamas kvazijuridiniu asmeniu. Tokiam juridiniam asmeniui gali būti taikomos Civilinio kodekso II knygos normos. Advokatų kontora nėra juridinis asmuo pagal įstatymą. Tas pats yra ir su notarų biurais, ūkininkų ūkiais. Civilinis kodeksas įtvirtina uždarą juridinių asmenų sistemą- tik įstatymų valia gali būti sukurta nauja juridinio asmens forma. Kai kuriose šalyse gali būti atidaryta įmonė nenustatant juridinio asmens formos.
Juridiniai asmenys atsiranda juos įsteigus. Jie steigiami šia tvarka:
1) potvarkine; Taip steigiami viešieji juridiniai asmenys. Kompetentinga valdžios ar valdymo institucija priima sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo. Pvz., LR Vyriausybės įstatymas numato, kad Vyriausybė prireikus steigia ir naikina Vyriausybės įstaigas. Savivaldybės t.p. gali steigti įmones ar įstaigas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-23
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai12
Dydis20.85 KB
AutoriusVidas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Valstybe ir savivaldybes bei ju institucijos kaip civilines teises subjektai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą