Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bendravimas (6)

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Bendravimo gyvybinė veikla. Bendravimo procesas. Gyvenimo trukmė: santykis su bendravimo gyvybine veikla. Branda ir senatvė. Priklausomybė/ nepriklausomybė bendravimo gyvybinėje veikloje. Priklausomybės būsena. Kūno negalios mažinimo strategija nepriklausomybei didinti. Bendravimą įtakojantys veiksniai. Biologiniai veiksniai. Veikiančios kūno struktūros. Kalbos vartojimo fiziniai aspektai. Psichologiniai veiksniai. Intelekto lygis. Emocijos. Žmonių santykiai. Kūno įvaizdis. Socialiniai kultūriniai veiksniai. Verbalinė (žodinė) kalba. Rasė/etniškumas. Techninė kalba. Kūno kalba. Vertybės ir pažiūros. Diados ir organizacijos. Aplinkos veiksniai. Politiniai ekonominiai veiksniai. Technologinė pažanga. Technologija ir sveikatos priežiūra. Technologija ir konfidencialumas. Slaugos individualizmas bendravimo gyvybinėje veikloje. Individo gyvybinės veiklos vertinimas. Individo bendravimo gyvybinės veiklos vertinimas.

Ištrauka

Žmogus iš esmės yra socialinė būtybė, ir kasdien daugiau laiko praleidžia su kitais žmonėmis. Bendravimo veikla todėl ir yra dalis viso žmogaus elgesio.
Iš elgsenos mokslų tyrimų dabar daug žinoma apie kūno arba nežodinę (neverbalinę) kalbą, kurią vartojant galima praturtinti bendravimo gyvybinę veiklą.
Abiejų bendravimo komponentų sudėtingumo supratimas, matyt, padeda žmonėms atlikti šią gyvybinę veiklą tuo būdu, kuris yra efektyvus ir teikia pasitenkinimą ir sau, ir kitiems. Tačiau kas tai yra bendravimas?
Sakoma, kad bendravimas atsiranda, kai vienas žmogus, siuntėjas, turi informaciją, kurią jis per tam tikrą informacijos priemonę ( kanalą ) pasiunčia, o ją gauna priėmėjas (recipientas ). Recipientas į tą žinią reaguoja ir siunčia grįžtamąją informaciją žinios siuntėjui.
Apskritai kalbant naudojami du bendravimo kanalai.Tai žodinis ( verbalinis ) ir nežodinis ( neverbalinis ). Žodinį bendravimą sudaro ištarti ar parašyti žodžiai, o nežodinį- prakalba ir kinetika.
Prakalbos tikslas daugiau yra tai, kaip mes vartojame kalbą, negu tai, ką mes sakome. Prakalba apima balsą, kalbos greitį ir užpildančių garsų, tokių kaip ‘mm’, ‘aaa’, vartojimą.Tokį bendravimą greičiau galima pavadinti balsiniu negu žodiniu.
Neverbalinio bendravimo arba kūno kalbos tyrimams, dabar skiriama daug daugiau dėmesio, o terminas kinema - artikuliacinis skiriamasis požymis, vieno kalbos padargo darbas, tariant garsą, taikomas kiekvienam kūno judesiui, kuris perduoda informaciją. Priklausomai nuo konteksto neverbalins bendravimas tarnauja daugeliui tikslų. Informaciją gali perdavinėti visas kūnas. Žmonės naudoja kūną saviraiškai.
Turiningas informacijos šaltinis apie žmogaus emocinę būseną yra saviraiška. Ypač daug gali pasakyti akys. Pagal akių kontaktą žmonės skiriasi: vieni bendraudami mėgsta žiūrėti į akis, kiti to vengia.
Kūno kalboje rankos taip pat yra svarbios. Rankų judesiais, mostais paprastai kas nors akcentuojama, rankomis apibrėžiamas aptariamasis objektas ar įvykis, arba nurodoma kryptis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-27
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis25.04 KB
Autoriusanzelika
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasV. Vencienė
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
FakultetasSveikatos priežiūros fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bendravimas (6) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Vilniaus kolegija / 1 Klasė/kursas
  • V. Vencienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą