Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Verterio efektas

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Pagrindiniai paauglių savižudybių rizikos veiksniai. Verterio efekto istorija. Šiuolaikiniai Verterio efekto tyrinėjimai. Savižudiško elgesio pamėgdžiojimo mechanizmai. Verterio efekto tyrimai Lietuvoje. Rekomendacijos žurnalistams. Kurto Cobaino savižudybė. Pavyzdys, kaip žiniasklaida gali prisidėti prie Verterio efekto prevencijos.

Ištrauka

Savižudybė – reikšminga mirties priežastis daugelyje Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Savižudybių skaičius – šalies dvasinės sveikatos rodiklis. Šia prasme Lietuva kol kas atrodo liūdnai – mūsų savižudybių rodiklis pats aukščiausias Europoje. Lietuvoje kasmet nusižudo apie 1700 žmonių, o 10 kartų daugiau t.y. per 1700 kasmet mėgina nusižudyti. Kasdien Lietuvoje nusižudo 4-5 žmonės. Tiesa, šie duomenys nėra labai patikimi: dėl daugelio priežasčių toli gražu ne visos įvykusios savižudybės oficialiai užfiksuojamos.
Visuomenėje šiuo metu vyrauja klaidinga nuomonė, kad savižudybė ir suicidinis elgesys yra labai retas jaunimo tarpe. Tačiau statistiniai duomenys rodo ką kita: savižudybė yra vyraujanti paauglių mirčių priežastis. Vidutiniškai per metus Lietuvoje nusižudo apie 60 mokklinio amžiaus vaikų ir paauglių.
Savižudybė – sudėtinga priblema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ar paaiškinimo. Ją sukelia genetinių, biologinių, psichologinių, kultūrinių ir socialinių veiksnių visuma. Šiame referate didžiausią dėmesį skirsime Verterio efektui (suicidiško elgesio pamėgdžiojimui), turinčiam didelę įtaką paauglių savižudybių skaičiui.


1. Rizikinga elgsena. Paaugliai gali būti linkę elgtis rizikingai. Rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas, agresija, ankstyvi ir nesaugūs lytiniai santykiai dažnaisiai yra susiję, sudarydmi bendrą rizikingo elgesio sindromą. Toks elgesys labiau būdingas suicidiškiems paaugliams. Psichotropines medžiagas vartojantys paaugliai dažnai turi bendravimo sunkumų. Nepritapę prie bendraamžių, vieniši ir nelaimingi paaugliai patenka į tokių pat kaip ir jie atstumtųjų ir nepritapusiųjų bendriją. Priklausymas tokiai grupei dar labiau skatina jų desocializaciją. Bendraujant su tokia grupe perimamos nepageidaujamo elgesio formos, sumažėja galimybė užmegzti naujus tvirtus tarpasmeninius santykius, įgyti socialinių įgūdžių. Tai sukelia dažnas frustracijas ir gali sąlygoti vėlesnį asmenybės nesugebėjimą adaptuotis esamose sąlygose.
2. Šeima. Sutrikęs bendravimas tarp šeimos narių neretai laikomas viena svarbiausių savižudybių priežastimi. Suicidinės rizikos veiksniams priskiriama tėvo ar motinos netektis, skyrybos, alkoholizmas ir kt. Jau bandę žudytis paaugliai dažnai teigia nesulaukę iš tėvų reikiamos paramos ir supratimo, nesutariantys su tėvu ar motina; jų tėvai nepripažįsta, kad paauglystė gali būti sumaišties ir streso laikotarpis, kategoriškai draudžia paauglių priešiškumą, kategoriškumą ir nepaklusnumą. Suicidiško elgesio tikimybė ypač padidėja, jei paauglys šeimoje patiria smurtą.
3. Mokykla. Nesėkmės moksle kelia frustraciją ir didina įtampą. Aišku, vien tik blogi mokymosi pasiekimai nelemia savižudybės, bet susiklosčius nepalankioms aplinkybėms ar kartu veikiant dar r kitiems suicidogeniniams veiksniams, jie gali suvaidinti gana svarbų vaidmenį. Vienas negatyviausių mokyklinių reiškinių – patyčios. Patiriamos patyčios yra susijusios su depresija bei su mintimis apie savižudybę.
4. Psichinė sveikata. Depresija yra vienas pagrindinių suicidinės rizikos veiksnių. Paauglystėje depresija labai dažnai pasireiškia "paslėpta" forma. Tokie vaikai būna dirglūs, preišiški, agresyvūs. Neretai pasižymi asocialiu elgesiu, hiperaktyvumu, piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotikais, nenori mokytis. Paaugliams, kaip ir suaugusiesiems, gali būti pastebimi asmenybės pokyčiai, vyrauja liūdesys, dažnai lydimas kaltės ir savigarbos praradimo jausmų. Tokie paaugliai vengia bendrauti, siekia izoliacijos, emocinio neliečiamumo. Suicidiški paaugliai dažniausiai skundžiasi liūdesiu, nervine įtampa, irzlumu, bloga nuotaika, neigiamai vertina savo sveikatą. Paauglių suicidiniai polinkiai taip pat siejasi su vienišumo, atstūmimo, bejėgiškumo ajusmais, nepasitikėjimu savimi.
5. Požiūris į savižudybę. Visuomenėje vyraujantis savižudybės vertinimas atlieka informatyvinį vaidmenį ir gali turėti įtakos savižudybių ir suicidiško elgesio apimčiai. Savižudybės, kaip priimtino sprendimo, vertinimas gali paskatinti suicidišką elgesį. Kai daug kalbama ir rašoma apie savižudybes nekeliant prevencinių tikslų, ima atrodyti, kad tai priimtina ir suprantama išeitis daugeliui žmonių. Tokia nuostata paplitusi ir atrp paauglių; daugelis jų amno, kad savižudybė tam tikrose sudėtingose situacijose yra visiškai priimtinas jų problemos sprendimo būdas. Palankiau teisę į savižudybę vertinantys moksleiviai dažniau turi suicidinių polinkių.. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-25
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis17.52 KB
AutoriusLantana
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Verterio efektas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą