Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Raidos psichologija>Bendravimo ir auklėjimo įtaka kūdikio judesių ir psichikos vystymuisi
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bendravimo ir auklėjimo įtaka kūdikio judesių ir psichikos vystymuisi

  
 
 
123456789
Aprašymas

Psichinis vystymasis ir veikla. Veiksmų įvaldymas. Vidiniai ir išoriniai veiksmai. Veiksmo įvaldymas. Pagrindinė veikla. Vaiko bendravimo su suaugusiuoju reikšmė. Judesių ir veiksmų raida. Išvados.

Ištrauka

Veiksmų įvaldymas. Tapti žmogumi – reiškia, išmokti veikti, elgtis su aplinkiniais žmonėmis ir daiktais taip, kaip būdinga žmogui. Sakydami, jog suaugusiųjų vadovaujamas vaikas perima visuomenės patirtį, žmonijos kultūros laimėjimus, turime galvoje, jog jis išmoksta ne tik tinkamai naudoti žmogaus sukurtus daiktus, bendrauti su kitais žmonėmis kalbos pagalba, elgtis pagal visuomenės moralės normas, bet ir sugeba prisiminti, mąstyti ir t.t. Kaip ir mokydamasis žmogui būdingų veiksmų ir elgesio, vaikas įgyja asmenybei būtinų psichinių savybių.
Vidiniai ir išoriniai veiksmai. Auklėjamas vaikas išmoksta įvairių veiksmų: šluostytis rankšluosčiu, piešti pieštuku, valgyti šaukštu, gerti iš puoduko, apsiauti kojines , statyti iš kaladėlių ir t.t. Tai – praktiniai veiksmai , kurie sąlygoja tam tikrą išorinį rezultatą. Kartu formuojasi ir vaiko vidiniai veiksmai, kuriais remdamasis jis nagrinėja daiktus, aiškinasi jų savybes, nustato kaip jos yra susijusios, sugalvoja žaidimą, paveikslą arba statinį, įsidėmi paveikslėlius ir t.t. Tokių vidinių veiksmų formavimasis sudaro vaiko psichinio vystymosi pagrindą.. Tai suvokimo ( percepciniai ) veiksmai, mąstymo, vaizduotės, atminties, t.y. psichiniai veiksmai. Jie padeda vaikui orientuotis aplinkoje, supažindina su sąlygomis, kuriomis turi būti atliekami praktiniai veiksmai, ir dėl to dar vadinasi orientaciniais veiksmais.
Veiksmo įvaldymas. Vaikas pradėdamas mokytis naujo orientacinio veiksmo, atlieka jį ne vidine, o išorine forma – rezultatas gaunamas bandomaisiais judesiais, taikant daiktą prie daikto, juos dėliojant ir panašiai. Pavyzdžiui, dviejų metų vaikui duodame lentą su kvadratinėmis ir apvaliomis išpjovomis, dvi atitinkamos formos figūras, telpančias į tas išpjovas, ir parodome, kaip figūros įdedamos. Vaikas ima bet kurią figūrą ir bando įstumti ją į bet kurią išpjovą. Jei vaikas apsiriko, jis mato, kad figūra netelpa, ir deda ją į kitą išpjovą. Trejų metų vaikas veikia kitaip: jis apžiūrinėja figūras bei išpjovas, vėliau iš karto teisingai sudėlioja figūras. Užduotis jau atliekama ne išorinių bandymų pagalba, veiksmas apsvarstomas mintyse. Tačiau duokime jam sunkesnę užduotį. Padėkime prieš jį paprasčiausią svirtį – liniuotę, pamautą ant vinies taip, kad vienas svirties galas būtų arti vaiko, o kitas, prie kurio pritvirtintas geidžiamas daiktas ( pvz., paveikslėlis ), toli nuo jo, nepasiekiamas. Pasirodo, jog tuo atveju trejų metų vaikas veikia panašiai, kaip ir dviejų metų vaikas, atlikdamas ankstesnę užduotį: bandymų būdu. Kitas dalykas – vyresniojo amžiaus ikimokyklinukas. Jis jau sugeba panašią užduotį pirmiausia atlikti mintyse, o vėliau iš karto, nebebandydamas, nustumia nuo savęs artimą svirties galą, atsukdamas į save tolimąjį. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-12
DalykasRaidos psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Raidos psichologija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis16.26 KB
AutoriusRamas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaUtenos kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bendravimo ir auklejimo itaka kudikio judesiu ir psichikos vystymuisi [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Utenos kolegija
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą