Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Žmonių grupių socialinės ypatybės
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žmonių grupių socialinės ypatybės

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Žmogus kaip grupinė būtybė. Bendrasis grupės apibūdinimas. Socialiniai vaidmenys. Sąlyginės ir realios grupės. Makro- ir mikrogrupės. Formalios ir neformalios grupės. Klikos. Referentinės grupės. Asociacijos ir korporacijos. Asmenybės ir grupės santykiai. Asmenybės autonomija ir grupės įtaka. Konformizmas. Lyderis ir lyderiavimas. Lyderiavimo stilių samprata. Išvados.

Ištrauka

Jau XVI amžiuje W. Shakespeare pastebėjo, kad visas pasaulis – tai scena. O visi žmonės – aktoriai. Poetas svarstė apie įvairiais gyvenimo tarpsniais atliekamus skirtingus vaidmenis. Šiuos vaidmenis jis labai taikliai apibūdino, pradėdamas nuo kūdikio, spiegiančio ant auklės rankų, moksleivio, kaip sraigė šliaužančio į mokyklą, įsimylėjėlio, dūsaujančio kaip krosnis, kareivio, siekiančio savęs išaukštinimo net patrankos žiotyse, teisuolio su apvaliu pilvuku ir oficialiai pakirpta barzda ir baigdamas liesu, šlepetėmis apsiavusiu juokdariu su nudribusiais skruostais ir per didelėmis jaunystės laikų kelnėmis. Gyvenime vaidmenų yra dar daugiau. Toliau aptarsime, kaip mes pasirodome, būdami su kitais, todėl čia galėsite rasti atsakymus, kylančius svarstant apie žmonių grupių psichologiją, sužinosite, kokios apskritai gali būti grupės.
Žmonės labiau už kitas būtybes priklauso vieni nuo kitų. Tą priklausomumą rodo tiek žmonių istorinės kilmės tyrimai, tiek atskiro žmogaus vystymosi ir gyvenimo dėsnių pažinimas. Dauguma mokslininkų, tyrinėjančių žmonių evoliucijos dėsnius, pažymi, kad žmonių kalba, sugebėjimas nustatyti aplinkos dėsningumus, savo elgsenos kontrolė yra jų grupinio bendravimo rezultatai.
Ir šiais laikais, ne tik senovėje, žmogus gimsta toks silpnas, kad negalėtų užaugti be kitų žmonių pagalbos. Augdamas ir bendraudamas su kitais žmonėmis, jis perima jų kalbą, mąstymo metodus, tuos papročius, santykius su aplinka, kurie yra jo šeimoje. Šeima, kaip pati pirmutinė grupė, yra kitų socialinių grupių – klasės, nacijos, valstybės, tam tikros darbo grupės ir pagaliau visos visuomenės – struktūrinė dalis. Šeimos, kaip pirmutinės grupės, egzistavimo formą ir turinį sąlygoja vertybės, normos, kultūra, būdingos tai visuomenei, kuriai ji priklauso. Todėl galima teigti, kad atskiro individo tapsmą per įvairias smulkesnes grupes lemia visuomenė. Atskiro individo visuomeninį sąlygotumą galima pavaizduoti tokia scena: visuomenės struktūra = grupės struktūra = asmenybės struktūra. Žinoma, būtų klaidinga pripažinti tik vienos krypties įtakas. Susiformavusi asmenybė savo ruožtu daro įtakos toms grupėms, kurioms ji priklauso, besikeisdamos grupės daro įtakos didesnėms grupėms ir visai visuomenei. Vadinasi, ir atskiros asmenybės daro įtaką visuomenei, jos pasikeitimams. Tačiau šis atvirkštinis poveikis yra antrinis, išvestinis, palyginti jį su visuomenės daromais poveikiais individams. Kadangi žmonės visada gyvuoja grupėse, tai tarp atskirų individų ir grupių nuolatos vyksta sudėtinga sąveika. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-23
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis20 KB
Autoriusvaida
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasI. Grinkevičienė
Švietimo institucijaŽemaitijos kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zmoniu grupiu socialines ypatybes [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Žemaitijos kolegija / 1 Klasė/kursas
  • I. Grinkevičienė
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą