Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Atmintis senatvėje

  
 
 
123456789
Aprašymas

Atmintis, kaip procesas. Ryšys tarp mokymosi ir atminties. Skirtumai tarp mokymosi ir atminties. Atmintis senatvėje. Ilgalaikė ir trumpalaikė atmintys senatvėje. Įrodymai: Moenster senų žmonių atminties tyrimo analizė. Būdai, kaip pagerinti atmintį senatvėje. Interferencijos sumažinimas. Atpažinimo panaudojimas. Medžiagos prasmingumas. Papildomas laikas. Sunkumai, susiję su senų žmonių atminties tyrimais. Senų žmonių atminties treniravimo efektyvumas.

Ištrauka

Norint atsiminti bet kokį įvykį reikia, kad mūsų smegenis pasiektų informacija, kuri būtų išlaikoma, o vėliau vėl atgaivinama (Myers, 2000).
Atmintis yra sudėtingas fenomenas, kurį nei psichologai, nei fiziologai iki galo nesupranta. Manoma, kad atmintis – trijų stadijų procesas, įtraukiantis jutiminės medžiagos užkodavimą, tos medžiagos išsaugojimą (išlaikymą) ir to, kas buvo išsaugota, atkūrimą. Priklausomai nuo tam tikrų kintamųjų atmintis gali būti pagerinta ar susilpninta bet kurios iš šių stadijų metu. Dauguma tyrinėtojų yra įsitikinę, kad du skirtingi atminties tipai įtraukiami į praeities įvykių prisiminimą. Tai yra trumpalaikė ir ilgalaikė atmintys. Trumpalaikė atmintis įtraukiama, kai reikia užkoduoti, išlaikyti ir atkurti laikiną medžiagą iš asmens tuometinės aplinkos, pavyzdžiui, kai reikia prisiminti telefono numerį ar žodinius nurodymus sąlyginai trumpam laiko periodui. Ilgalaikė atmintis įtraukiama, kai asmuo atkuria informaciją, kuri buvo užkoduota sąlyginai tolimoje praeityje, pavyzdžiui, kai reikia prisiminti, kas įvyko praeito gimtadienio metu ar vakar, arba atkuriant vaikystės įvykius. Tokie faktoriai, kaip interferencija, medžiagos prasmingumas, mokymosi laipsnis ir motyvacija įtakoja ir trumpalaikę, ir ilgalaikę atmintis.
Taip pat skiriami 2 procesai, įtraukiantys informacijos atkūrimą. Atpažinimas ir prisiminimas yra du informacijos atkūrimo tipai. Prisiminimas yra toks procesas, kai specifinė informacija ištraukiama iš atminties be užuominų pagalbos. Atpažinimas, atvirkščiai, įtraukia ankščiau pademonstruotos medžiagos identifikavimą. Kai atmintis tiriama, panaudojant atpažinimo procedūrą, iš daugybės pateiktos tiriamajam informacijos reikalaujama ištraukti teisingą atitinkamą informacijos dalį (Belsky, 1984).
Glaudus ir akivaizdus ryšys egzistuoja tarp atminties ir mokymosi. Jei žmogus nesugeba mokytis, tai mažai prisiminimų gali būti išsaugota jo atmintyje. Susilpnėjusi atmintis tuo pat metu pasireiškia sumenkėjusiame gebėjime mokytis. Visi tyrimai, susiję su žodiniu mokymusi, liečia ir atmintį. Daugumoje mokymosi tyrimų tiriamieji turi prisiminti tam tikrą informaciją, kurią jie išmoko specifinės eksperimentinės užduoties metu. Iš praktinės ir eksperimentinių pusių mokymasis ir atmintis dažnai neatskiriami. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-03
DalykasRaidos psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Raidos psichologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis14.32 KB
AutoriusIrena
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasBagdonas
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilosofijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Atmintis senatveje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Bagdonas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą