Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Raidos psichologija>Senų žmonių gyvenimo kokybės vertinimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Senų žmonių gyvenimo kokybės vertinimas

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Žmogaus gyvenimo raida. Žmogaus vystymosi periodai ir amžiaus tarpsniai. Amžiaus ir senėjimo samprata. Senatvėje vykstantys pokyčiai. Fiziniai pokyčiai senstant. Psichikos kitimas. Socialiniai pokyčiai. Gyvenimo kokybės samprata. Sveikatos samprata. Sveikatos trikampis. Veiksniai įtakojantys gyvenimo kokybę ir pilnatvę. Veiksniai lemiantys gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybės kriterijai. Priedas (1).

Ištrauka

Žmogus- tai sudėtinga fizinė, psichinė, socialinė būtybė, unikali, autonomiška, atsakinga ir sugebanti daryti įtaką savo sveikatos būklei, turinti resursų, jėgų spręsti problemas, sugebanti nuolat augti ir vystytis.
Žmogus susideda iš kūno, kuris sudaro kelis procentus visos žmogaus esybės. Fizinis kūnas tai apvalkalas, tai žmogaus išorė, jį galima išmatuoti, palyginti, įvertinti; kūnas – tai materija.
Psichologiniu aspektu žmogus sudarytas iš sielos ir dvasios. Siela – tai jausmai, jie nematomi, negalima jų išmatuoti, juos galima aprašyti, papasakoti. Tarp kūno ir jausmų yra glaudus ryšys; esant problemoms kūne jos pereina į sielą ir atvirkščiai. Dvasia – aukščiausia gyvenimo vertybė. Ji yra nenusakoma, nenuspėjama (Vesterdal 1998).
Žmogus – mąstanti būtybė. Žmogaus sampratos formavimasis priklauso nuo visuomenės, kultūros, socialinės aplinkos, šeimos. Žmogaus samprata pagrįsta prigimtimi, nes kažką jau mes atsinešame. Laikui bėgant žmogaus samprata keičiasi, dėka išsimokslinimo, patirties, specialybės. Žmogaus samprata pasireiškia jo veiksmuose, elgesyje, kai kada kalboje.
Kiekvieno žmogaus gyvenimo eiga yra skirtinga, bet ji turi ir bendrų bruožų. Biologiškai kiekvienas žmogus praeina augimo, brendimo, dauginimosi, irimo stadijas. Fiziškai labiausiai aktyvus būna 20-30 metų amžiaus. Psichologiškai kulminaciją pasiekia vėliau. Didelės reikšmės žmogaus vystymuisi turi patirtis.
Įvairūs autoriai žmogaus vystymosi periodus ir amžius tarpsnius skirsto skirtingai.
Nuo seniausių laikų buvo domimasi žmogaus senėjimu ir senatve. Jau V a.pr.Kr. Confucius skelbė, kad kuo vyresnis žmogus, tuo labiau jis turėtų būti gerbiamas. Vėlesniais amžiais požiūris į senatvę buvo prieštaringas. Senovės Egipte buvo siekiama amžinos jaunystės. Platonas nurodė, kad seni žmonės yra visuomenės vedliai, rekomendavo sveiko senėjimo būdus, o Aristotelis pageidavo nušalinti senus žmones nuo svarbių socialinių problemų sprendimų. Viduramžiais senų žmonių padėtis buvo nepavydėtina. Ir tik XX amžiuje kai padaugėjo senų žmonių ir vis didesnis dėmesys buvo skiriamas bendroms žmoniškosioms vertybėms, senukai vėl įgijo pripažinimą ir galėjo džiaugtis geresniu gyvenimu. Per keliasdešimt pastarųjų metų atsiranda naujas požiūris apie kiekvienos žmogiškosios būtybės unikalumą ir įgimtą vertę, nepriklausomai nuo jos gyvenimo aplinkybių. Šis holistinis požiūris teigia, kad žmogus yra daugiau negu paprasta jo fizinių dalių suma, todėl jį reikia gerbti ir atsižvelgti į jo nuomonę (Mikulionienė, 2002). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-05
DalykasRaidos psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Raidos psichologija
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis42.35 KB
Autoriuslina
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaŠiaulių valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Senu zmoniu gyvenimo kokybes vertinimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Šiaulių valstybinė kolegija / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą