Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Prekyba žmonėmis pagal Lietuvos ir užsienio valstybių įstatymus
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Prekyba žmonėmis pagal Lietuvos ir užsienio valstybių įstatymus

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Baudžiamosios teisės kursinis darbas. Prekyba žmonėmis pagal Lietuvos Respublikos (LR) naująjį Baudžiamąjį kodeksą (BK). Prekyba žmonėmis pagal Danijos, Švedijos ir Vokietijos baudžiamuosius kodeksus (lyginamasis tyrimas). Išvados. Summary.

Ištrauka

Baudžiamasis kodeksas yra skirstomas į bendrąją ir specialiąją dalis. Bendrojoje dalyje reglamentuojami bendrieji baudžiamosios atsakomybės klausimai, t.y. įtvirtinama nusikalstamos veikos samprata, nusikaltimo subjekto bendrieji požymiai, nustatomi bendrieji bausmių skyrimo pradai ir pan. Specialioji (ypatingoji) kodekso dalis iš esmės yra susistemintas pagal rūšinį nusikaltimo objektą nusikaltimų sudėčių sąrašas. Pirmiausia eilės tvarka visada įstatymo leidėjo yra aprašomi nusikaltimai patiems vertingiausiems, labiausiai valstybės saugomiems teisiniams gėriams.
Prekyba žmonėmis yra nusikaltimas žmogaus laisvei, o bendrąja prasme (pagal rūšinį objektą) - nusikaltimas žmogui. Naujajame kodekse sisteminant nusikaltimų sudėtis pagal rūšinį objektą pirmiausia minimi nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai. Antra pagal savo vertingumą saugomų teisinių gėrių grupė yra Lietuvos Respublikos suverenitetas, teritorinė neliečiamybė bei jos konstitucinė santvarka. Trečioje vietoje - nusikaltimai žmogui. Iš visų žmogaus turimų ir baudžiamojo įstatymo saugomų žmogaus teisių asmens teisė į laisvę įstatymo leidėjo yra vertinama labiausiai, neskaitant teisės į gyvybę ir sveikatą (nusikaltimų žmogaus laisvei sudėtys įtvirtinamos XX naujojo Kodekso skyriuje, sekančiame po nusikaitimų žmogaus gyvybei ir sveikatai). Remiantis BK specialiosios dalies struktūra, galima teigti, kad žmogaus laisvė yra svarbesnė vertybė nei, pavyzdžiui, žmogaus garbė ir orumas, nuosavybė, valstybės finansiniai interesai, valstybinės valdžios interesai valdymo srityje ir pan.
Prekyba žmonėmis pagal pavojingumo laipsnį yra pats sunkiausias nusikaltimas žmogaus laisvei pagal naująjį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Maksimali sankcijos, numatytos už prekybą žmonėmis, riba yra aštuoneri metai laisvės atėmimo (naujojo BK 147 str.). Už neteisėtą laisvės atėmimą, esant šio nusikaltimo kvalifikuotiems požymiams, asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu daugiausiai iki penkerių metų (BK 146 str. 3 d. ), o žmogaus veiksmų laisvės varžymas {BK 148 str.) yra pats lengviausias nusikaltimas žmogaus laisvei {sankcijoje numatyta bausmė iki trejų metų). Už prekyba vaikais baudžiama dar griežčiau - BK 157 straipsnio 2 dalis numato laisvės atėmimą iki dvidešimties metą, tačiau šis nusikaltimas priskiriamas ne prie nusikaltimų žmogaus laisvei, o prie nusikaltimų vaikui ir šeimai (BK XXII skyrius).
Pažymėtina, kad naujojo BK reglamentavimas kodekso specialiosios dalies normų sisteminimo požiūriu yra gerokai tikslesnis ir labiau pagrįstas nei 1961 metų BK. Pirma, iš esmės keičiama sovietinė ideologija pagrįsta vertybių sistema baudžiamajame kodekse (1961 m. priimtame BK pirmoje vietoje įtvirtinami nusikaltimai valstybei). Antra, nusikaltimus žmogui įstatymų leidėjas sugrupuoja į atskirus skyrius pagal tiesioginį jų objektą (nusikaltimai žmogaus gyvybei; laisvei; seksualinio apsisprendimo laisvei; garbei ir orumui), ko nebuvo padaryta priimant 1961 m. BK (visi nusikaltimai žmogui nesiekiant jokios esminės diferenciacijos aprašyti viename skirsnyje).
Lyginant prekybą žmonėmis su kitais nusikaltimais žmogaus laisvei reikėtų aptarti šios nusikaltimo sudėties sąsajas su kita sudėmi - neteisėtu laisvės atėmimu, bendrąja nusikaltimų žmogaus laisvei norma. Neteisėtas laisvės atėmimas suformuluotas paprastąja dispozicija - ("neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas", naujojo BK 146 str. 1 d.), su išlyga, kad kaltininko veiksmuose nebuvo kito nusikaitimo - žmogaus pagrobimo įkaitu (BK 252 straipsnis). Pažymėtina, kad neteisėtas laisvės atėmimas žmogui gali būti prekybos žmonėmis nusikaltimo įvykdymo sąlyga, kadangi parduoti, kitaip perleisti ar įgyti žmogų faktiškai galima tik prieš tai suvaržius jo laisvę, nors kitais atvejais asmuo gali būti ir faktiškai neatėmus jam laisvės priklausomas nuo kaltininko. Jei žmogui yra neteisėtai atimta laisvė ir rengiamasi jį parduoti, tai atlikti veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip prekyba žmonėmis, kadangi žmogaus įgijimas įmanomas ne tik, pavyzdžiui, perkant jau priklausomą žmogų, bet ir suvaržius laisvo žmogaus galimybes pasirinkti savo buvimo vietą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-07-12
DalykasCivilinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai14
Dydis27.17 KB
AutoriusVytautas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Prekyba zmonemis pagal Lietuvos ir uzsienio valstybiu istatymus [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą