Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Depresija (2)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Depresijos diagnostikos kriterijai. Depresijos priežastys. Kokie depresijos atpažinimo simptomai. Depresija vaikų amžiuje. Moterų depresija. Vyrų depresija. Moterų ir vyrų depresijos skirtumai. Senyvo amžiaus žmonių depresija. Depresijos gydymo metodai. Antidepresantai. Psichoterapija. Elektroimpulsų terapija. Magnetinė galvos smegenų stimuliacija. Šviesos terapija. Miego terapija.

Ištrauka

Kaip ir širdies bei kraujagyslių ligos, depresija tampa viena iš labiausiai paplitusių ligų. Skirtingų tyrėjų duomenimis, ja serga iki 20 proc. Išsivysčiusių šalių gyventojų. Todėl labai svarbu, kad gydytojai gebėtų įtarti šią ligą, žinotų jos gydymo metodus bei laiku nusiųstų pacientas pas specialistą. Juk dažnai depresija tiek pačių ligonių, tiek aplinkinių vertinama kaip tingulys, blogas charakteris, išglebimas, egoizmas arba pesimizmas, verta atsiminti, kad depresija – tai ne paprasčiausiai bloga nuotaika, o liga, turinti pakankamai aiškų biologinį pagrindą, kurią galima efektyviai išgydyti, nes žinomi veiksmingi jos gydymo būdai bei priemonės. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė ir kuo greičiau pradėta tinkama terapija, tuo daugiau šansų , kad pacientas greitai pasveiks, liga nesikartos ir neįgaus sunkios formos, smarkiai sutrikdančiojo dabingumą, pabloginančios gyvenimo kokybę, dažnai lydimos noro nusižudyti.
Depresijos diagnostikos kriterijai pagal Tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtąją redakciją (TKL-10)
• Liūdesys, nusivylimas tęsėsi 2 ar daugiau savaičių;
• Ankstesni pomėgiai ar malonumai dabar nebeteikia džiaugsmo.Depresija sergantis žmogus gali turėti kelis arba visus papildomus simptomus:
• Jaučiasi nereikalingas, išgyvena neviltį arba kaltės jausmą;
• Žymūs svorio ir mitybos įpročių pokyčiai,nesilaikant dietų;
• Miego įpročių pasikeitimas – kankina nemiga arba nuolat nori miego;
• Jaučiasi prislėgtas, be priežasties pravirksta, jaučiasi vienišas ir nemylimas,tampa dirglus;
• Irzlus, pavargęs, trūksta energijos, sustingimas, išsekimas, nuovargis;
• Sunkiai susikaupia ir apsisprendžia,suglebimas;
• Sumažėjęs domėjimasis seksu;
• Pradeda vartoti daugiau alkoholio ir tabako gaminių;
• Dažnos mintys apie mirtį ir savižudybę;
• Atminties pablogėjimas.
Nereikėtų užmiršti, kad depresija dažniausiai pasireiškia ne visais čia minėtais simptomais. Neretai pacientai ne pabrėžia savo blogą dvasinę būklę, o skundžiasi įvairiais kūno negalavimais. Tokiu atveju kalbama apie "maskuotą" depresiją, pasireiškiančią įvairaus pobūdžio ir lokalizacijos migruojančiais skausmais.


Šiuolaikinė psichiatrija teigia, kad depresiją sukelia smegenų neurotransmiterių – cheminių informacijos perdavėjų nervų ląstelėms pusiausvyros sutrikimas. Tačiau šį sutrikimą taip pat gali sukelti įvairios ligos, fiziologiniai procesai ar aplinkos faktoriai: maisto alergenai, sunkieji metalai, mažas cukraus kiekis kraujyje, per silpna skydliaukes funkcija, mikrobai, nevisavertė mityba (ypač jei trūksta folio rūgšties, vitamino B12 bei B6 ir omega-3 riebalų rūgščių). B6 vitamino gali trūkti moterims, kurios vartoja geriamųjų kontraceptikų. Omega-3 riebalų rūgščių padaugėja vartojant jūros žuvies. Kita vertus per didelis kiekis, ypač sveikatai žalingo maisto, tokio kaip cukrus, sočiųjų riebalų (sviesto, taukų), daug cholesterolio turinčių produktų (pvz.:.kiaušinių), druskos, maisto papildų, smegenų chemiją veikia neigiamai.
Neurotransmiterių pusiausvyrą gali sutrikdyti ir sukelti depresiją tokios ligos kaip vėžys, lėtinis uždegimas, lėtinis skausmas, diabetas, širdies, plaučių ar kepenų ligos, reumatoidinis artritas.
Yra žinoma, kad nuotaiką taip pat veikia hormonų pokyčiai menstruacijų ciklo metu (vadinamasis prementruacinis sindromas), nemiga, sutrikusi streso hormono kortizolio reguliacija, kai sergama antinksčių ligomis.
Depresiją gali sukelti ir vartojami vaistai (kai kurie vaistai nuo hipertenzijos, alergijos, nuo uždegimo, kontraceptikai, raminamieji). Nuotaikos pokyčius sukelia alkoholis, kofeinas, rūkymą. Per mažas fizinis aktyvumą, sėdimasis gyvenimo būdas taip pat skatina depresiją, tuo tarpu reguliarūs fiziniai pratimai padidina nuotaiką gerinančių natūralių medžiagų – beta endorfinų išsiskyrimą, o tai gerina savivertę, mažina kortizolio kiekį bei streso poveikį ir lengvina depresiją beveik taip pat efektyviai kaip antidepresantai ar psichoterapija. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-19
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis21.79 KB
Autoriusvirtyte
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Mokytojas/Dėstytojasdoc. L.Bobrova
Failo pavadinimasMicrosoft Word Depresija (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą