Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Užkirskime kelią depresijai!
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Užkirskime kelią depresijai!

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Tėvo Stanislovo žodis. Problema. Problemos atsiradimo priežastys. Problemos sprendimo tikslas. Informacijos rinkimas ir kaupimas. Pasiūlymas kaip spręsti problemą. Lentelė Nr. 1 (Psichikos sveikatos centrai). Lentelė Nr. 2. Išvados. Reziumė.

Ištrauka

Kiekvieną savo gyvenimo akimirką mes išgyvename kokias nors emocijas bei jausmus, kurie suteikia mūsų kasdienybei skonį ir spalvą. Turbūt kiekvienas esame patyrę, kaip šeimyninės, darbo, finansinės problemos, lūkesčių žlugimas, o ypač – artimų žmonių praradimas, sukelia stiprius neigiamus išgyvenimus, liūdesį. Tačiau mes prisitaikome prie gyvenimo pokyčių ir liūdesys išnyksta – toliau dirbame, kuriame, svajojame. Deja, kai kuriems žmonėms liūdesys užsitęsia, bloga nuotaika tampa nuolatine kasdienybės dalimi. Ne taip retai panaši būsena atsiranda be jokios žinomos priežasties arba po palyginti nedidelių stresų. Tokiu atveju gyvenimas pamažu praranda savo žavesį – viskas aplink nublanksta, pasidaro niūru ir pilka, niekas nebedžiugina, o tai, kas domino anksčiau, atrodo nebeįdomu. Dirbti darosi sunku, jaučiamas nuolatinis nuovargis, jėgų stoka. Dažnai vargina įtampa dėl susikaupusių ir neužbaigtų darbų. Neretai prasideda galvos skausmai, slegia širdies plote, dingsta apetitas, vargina nemiga. Pradedame save kaltinti dėl neveiklumo, jaučiamės niekam nereikalingi, nebesinori bendrauti.
Tokia emocinė ir fizinė būsena, aiškiai besiskirianti nuo įprastinės savijautos, besitęsianti savaitėmis, mėnesiais ar dar ilgiau ir sutrikdanti žmogaus kasdieninę veiklą, turinti savo vardą. Tai – depresija.
Pastarąjį dešimtmetį pradėta daugiau kalbėti bei rašyti apie depresiją vis daugiau žmonių kreipiasi į specialistus. Tačiau statistika rodo, kad ne tik patys žmonės labai dažnai nepastebi depresijos pradžios, bet neretai – ir gydytojai. Ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Žmonės labai dažnai net nepagalvoja, kad bloga savijauta, nedarbingumas ar gyvenimo džiaugsmo praradimas – tai liga. Jie mano, kad blogą savijautą lemia pervargimas ar kitos konkrečios priežastys, ir tiesiog laukia, kol tie negalavimai praeis savaime.
Stengdamiesi pažinti kitus, save o taip pat savo jausmus, privalome būti dvasiškai stiprūs ir sveiki, išsaugoti vidinę pusiausvyrą. Tegul tai tampa mūsų gyvenimo taisykle.

Didėjantis skaičius pacientų sergančių depresija. Pirmą kartą diagnozuotų depresijų 1997m. buvo daugiau nei 700, o 1999m. beveik 3400 atvejų 2003m. sudaro apie 30%. Depresija yra viena iš dažnesnių psichikos sutrikimų. Ši liga "neišranki", ja serga visų tautų ir rasių žmonės, bet kurio amžiaus ir lyties. Ji neaplenkia nei bankininko, nei mėsininko, nei paties mediko. Žodį "depresija" neretai laikome liūdesio, blogos nuotaikos ir neretai nevilties sinonimu, todėl blogai susiteikę bendradarbiams sakome "šiandien man depresija". Tačiau nereikėtų tapatinti liūdesio ir nevilties su depresija. Tai tik keleto depresijos simptomų, dar nerodančiu, kad žmogus serga.
JAV nacionalinio psichikos sveikatos duomenimis, vienu metu depresija serga apie 15% gyventojų. Depresija viena iš labiausiai paplitusių XXIa. ligų.
Lietuvoje kol kas išsamių depresijos paplitimo tyrimų dar neatlikta, tačiau remiantis esamais duomenimis, galima teigti, kad depresija per gyvenimą sirgo 2,3 – 4,4% vyrų ir 4,9 – 8,7% moterų. Moterys serga 2 – 3 kartus dažniau negu vyrai. Susirgus depresija dar galima sirgti 5 kartus. Nediagnozuojama apie 50% depresijos atvejų. Pirmą kartą diagnozuotų depresijų 1997m. buvo daugiau nei 700, o 1999 beveik 3400 atvejų, 2003m susidaro apie 30%. Iš šių esamų skaičių galime spręsti, kad žmonių sergančių depresija skaičius didėja.
Duomenys rodo, kad apie 30% suaugusiųjų kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu patiria depresiją. 1990m. depresija buvo pirmoji iš dešimties ligų, dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai. Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2020m. depresija bus antroji iš ligų/ po išeminės širdies ligos/, dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai ir trumpėja gyvenimas. Depresija didina mirties nuo bronchinės astmos riziką, blogina gijimą po insulto, 4 kartus padidina mirties po ūmaus miokardo infarkto tikimybę, pažeidžia gyvybinius žmogaus organus, sukelia daugybę požymių.
Mano aptarnaujamoje apylinkėje tikslios statistikos nėra, tačiau tokie pacientai kreipiasi vis dažniau. Per šių metų du mėnesius kreipėsi šeši pacientai su depresija. Juos išklausę patarėme kreiptis į psichiatrą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-09
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis30.34 KB
AutoriusSidona
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Uzkirskime kelia depresijai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą