Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Stresas - priežastys ir prevencija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Stresas - priežastys ir prevencija

  
 
 
1234567
Aprašymas

Streso priežastys, sukėlėjai, organizmo reakcija į stresą, būdai, kaip išvengti streso ir skausmingų jo padarinių.

Ištrauka

Dažnai sutinkame žmonių su, regis, neišsenkančia energija. Dirigentai ar kiti menininkai yra gyvybingi iki gilios senatvės, jie ištisas valandas gali vaisingai darbuotis tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Jei ką nors darome su malonumu, jei kas mus įkvepia ir atrodo prasminga, pareikalauja iš mūsų nedaug energijos. Viskas klojasi gerai, kainuoja mažai jėgų, ir gyvenimo džiaugsmas mus dar labiau įkvepia. Jei ko nors nenorime daryti, turime prisiversti ir eikvoti energiją, dažnai vien pagalvojus apie nemalonius darbus sugenda nuotaika, gyvenimas tampa nebemielas, mes pristingame energijos.
Dažniausiai energijos prarandame dėl stresų.
Stresas, ko gero, pastaraisiais metais tapo vienu iš neteisingiausiai suprantamų ir labiausiai ne vietoje vartojamų žodžių. Visi tik ir kalba apie stresą, dauguma patiria stresą, beveik visi skundžiasi savo stresais. Dėl visko, kas šiandien negerai, kaltinamas stresas – dėl mirties ir migrenos, skausmų menstruacijų metu ir žlugusios santuokos, dėl spuogų ir t.t. Tiesą sakant, darosi baisu, kai dar ir dešimties metų nesulaukę vaikai skundžiasi dėl "mokyklinių stresų", motinos dejuoja dėl stresų, kuriuos jos patiria ruošdamos su vaikais pamokas, taip pat dirbdamos namuose ir įstaigose, mokytojai – dėl stresų mokykloje, vyrai – dėl stresų šeimoje ar firmoje, pardavėjos – dėl stresų prieš Kalėdas, turizmo firmų darbuotojai – dėl atostogų stresų, telefonistės – dėl daugybės skambučių, taksistai – dėl eismo ir t.t., ir t.t.
Stresą būtina tiksliai apibrėžti, nes paprastai stresu vadiname viską, kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Ir štai pirmas svarbus punktas: kiekvienas stresu vadina kažką kita – tai, ką jis jaučia asmeniškai, ir viliasi, jog kitas žmogus jį supras. Spaudoje skaitome apie vadybininkų, policininkų, sekretorių, darbininkų, dirbančių prie konvejerio, medicinos seserų, valstiečių, vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų stresus, apie atostogų metu ir laisvalaikiu patirtus stresus ir t.t. Trumpiau tariant, stresas – tai sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių reikalavimų. Kasdieninėje kalboje stresu vadinama viskas, kas nemalonu, kas gadina mūsų dvasinę ir fizinę savijautą. Stresas kaltas dėl nugaros skausmų, sutrikusio miego, aukšto kraujospūdžio, medžiagų apykaitos sutrikimo ar pablogėjusios regos, jautrumo orų pasikeitimams, nervingumo, net dėl sumažėjusio potraukio ir nuovargio seksualiniame gyvenime, dėl nutrūkusių meilės ryšių ir dar daug dėl ko.
Vieni, sakykim, ko nors visai nelaiko stresu, o kiti panašią situaciją neabejodami vadina stresu, ir atvirkščiai. Šį fenomeną galime stebėti ir savo pačių gyvenime: kažkada anksčiau galėjome kuo žvaliau trypti ištisą naktį diskotekoje, grojant pragariškai garsiai muzikai, ir tik garsiai rėkdami susikalbėdavome su bendraamžiais, o kitą rytą kaip niekur nieko eidavome į darbą ar universitetą, ir mums tai buvo nuostabu. O dabar ramioje draugijoje praleistas vakaras kai kam gali sukelti stresą, nes jis užtrunka iki pirmos valandos nakties, o rytoj reikia laiku būti darbe. Tai ne tiek susiję su tuo, kad tą naktį per mažai miegojau, kiek su mūsų požiūriu į darbą! Anais laikais galėdavome nerūpestingai linksmintis diskotekoje iki ryto, o šiandien gal net kvietimas pavakarieniauti gerame restorane per daug mūsų nedžiugina, mus apsunkina, kelia mums stresą.
Dabar pažvelkime kitaip: prisimenate savo paskutines atostogas? Ketinote pagaliau atsipalaiduoti, anksti gultis ir išsimiegoti už visą pastarąjį laiką. Bet štai jūs susipažįstate su pora mielų žmonių. Jūsų nuotaika pagerėja, jūs apskritai nebežiūrite į laikrodį, pamirštate darbą ir visus rūpesčius. Su nuostaba pastebite, kad smagiai prasėdėjote visą naktį triukšmingoje ir prirūkytoje smuklėje ir, nepaisant visko, pailsėjote. Kitą rytą jūs puikiausiai jaučiatės ir bėgate žaisti tenisą, o po pietų išvykstate į gana nelengvą iškylą, o vakare ir vėl linksminatės kavinėje. Fiziškai jūs daug labiau išvargote negu namie, gerokai per mažai miegojote, bet vis dėlto esate puikiausios nuotaikos, jokių stresų, viskas nuostabu. Kodėl viskas taip pasikeitė? Kas atsitiko? Kur dingo bloga nuotaika, žlugdantis jausmas ir stresas? Išorinės aplinkybės – atostogos ir vietos pakeitimas – čia ne pats svarbiausias dalykas, nes namuose juk kur kas patogiau, miegate įprastoje lovoje, o jūsų butas daug jaukesnis už bet kokį viešbučio kambarį.
Ne, pasikeitė jūsų požiūris į dalykus: jūs išvydote viską teigiamai ir dėl to atsipalaidavote, atsikvėpėte. Viskas, kas namuose jus slėgė, nutolo. Be to, jūs pažvelgėte į visus tuo dalykus iš tam tikro nuotolio ir gerokai objektyviau. Trumpiau tariant, nebuvo nieko, kas keltų jums stresą.
Žodis "stresas" seniai įėjo į mūsų kalbą ir mes net nesusimąstome jį vartodami. 1994 metais išleistame medicinos terminų žodyne "Pschyrembel" stresas apibūdinamas taip: "Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu sindromu, bet gali būti sukelta ir įvairių nespecifinių dirgiklių (infekcijų, sužeidimų, nudegimų, spinduliavimo, taip pat pykčio, džiaugsmo, pajėgumo didinimo ir kitų streso faktorių). Stresą galima suvokti ir kaip išorinius poveikius, prie kurių kūnas nepakankamai prisitaikė, pavyzdžiui, operacijos, apsinuodijimas, nėštumas. Psichinis stresas atsiranda dėl specifinių reikalavimų ir subjektyvių įveikimo galimybių neatitikimo…"
Stresas – sudėtinė gyvenimo dalis ir teigti jį esant žalingą būtų neteisinga. Kartais jį gali sukelti ir džiaugsmas.
Streso būsena gali veikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Net vieną ir tą patį žmogų gali veikti blogai ir gerai, atsižvelgiant į nuotaiką, situaciją, sąlygas. Todėl dabar išskiriamos dvi stresų rūšys:
teigiami stresai – teigiamai veikianti įtempta būsena;
neigiami stresas - neigiamai suvokiamas ir dažniausiai blogai veikiantis išgyvenimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-01-21
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis20.44 KB
AutoriusBritva
Viso autoriaus darbų202 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Stresas priezastys ir prevencija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2007-05-01 IP: 62.212.200.49
    amigo sako

    geras darbas, aciu

  • 2005-04-13 IP: 213.226.138.242
    Aiwa sako

    Parsisiunčiau.Man patiko.Viskasišdėstyta aiškiai.Ačiū už darbą.

  • 2005-01-23 IP: 82.135.185.170
    Masa sako

    aciu

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą