Šperos.lt > Teisė > Konstitucinė teisė > Konstitucinės teisės šperos
Konstitucinės teisės šperos

(7 darbai)

Konstitucinė lyginamoji teisė (4)Lyginamoji konstitucinė teisė kaip mokslo dalykas. Konstitucinės teisės kaip savarankiško mokslo raida. Šiuolaikiniai konstitucijos modeliai. Konstitucijos apsauga. Asmens konstitucinis teisinis statusas. Politinės partijos pasaulio valstybėse. Tiesioginės demokratijos (td) samprata ir paplitimas. Valstybės valdžių sistema. Valstybės valdymo forma. Valstybių sandaros forma. Valstybinis režimas. Konstituciniai įstatymų leidžiamosios valdžios modeliai. Valstybės vadovo institutas šiuolaikinėse valstybėse. Teisminė valdžia. Vietinis valdymas ir savivalda. Skaityti daugiau
Konstitucinė teisė (12)Konstitucinės teisės sąvoka, dalykas, metodas. Konstitucinės teisės normos, jų rūšys ir ypatumai. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka, turinys, ypatumai. Konstituciniai teisės institutai. Konstitucinės teisės mokslo šaltinio sąvoka, mokslo šaltinių sistema. Konstitucinės teisės mokslo raida. Lietuvos Respublikos įstatymai, jų rūšys. Okupaciniai režimai Lietuvoje - konstitucingumo raidos paskirtis. Konstitucija. Pilietybė. Nuosavybės teisė ir Lietuvos ūkio organizavimo konstituciniai principai. Politinės sistemos samprata ir elementai. Savivaldos formos ir turinys. Daugiapartiškumas ir politinių partijų institucializacija. Lietuvos partinės sistemos ypatumai. Nevalstybinės organizacijos. Lietuvos valstybės valdymo formos sąvoka ir ypatumai. Valstybės santvarkos sąvoka. Lietuvos Respublika - suvereni unitarinė valstybė Lietuvos valstybės administracinė-teritorinė struktūra. Lietuvos valstybės politinio režimo samprata ir ypatumai. Lietuvos valstybės simboliai. Skaityti daugiau
Konstitucinė teisė (18)Konstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Konstitucinės teisės reguliavimo objektas, metodas. Konstitucinės teisės veikla reguliuojamus visuomeninius santykius. Konstitucinės teisės ir Konstitucijos teisė, arba konstitucinė teisė siaurąja ir plačiąja prasme. Konstitucinės teisės normos. Konstitucinės teisės normų funkcijos. Konstitucinės teisės normų klasifikavimo kriterijai. Konstitucinės teisės normų struktūros ypatumai. Konstitucinės teisės normų įgyvendinimas. Konstitucinės teisės institutai, jų klasifikavimo kriterijai. Konstitucinės teisės principai. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka Konstitucinių teisinių santykių struktūra. Konstitucinės teisės subjektai. Konstitucinių teisinių santykių klasifikavimo kriterijai. Konstitucinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Konstitucinės teisės vieta nacionalinėje teisės sistemoje. Konstitucinės teisės ir kitų teisės šakų sąveika. Europos Sąjungos konstitucinės teisės samprata. Konstitucinės teisės mokslo sąvoka ir dalykas. Konstitucinės teisės mokslo šaltiniai. Konstitucinės teisės kaip savarankiško teisės mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindinės konstitucinės teisės mokslo kryptys ir mokyklos. Mykolo Riomerio konstitucinės pažiūros. Konstitucinės teisės mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje. Konstitucinė teisė kaip studijų disciplina. Konstitucinės teisės šaltinio sąvoka. Konstitucinės teisės šaltinių klasifikavimo kriterijai. Konstitucija - pagrindinis konstitucinės teisės šaltinis. Įstatymai ir jų rūšys. Konstitucinių įstatymų sąvoka konstitucinės teisės doktrinoje. Tarptautinės sutartys ir kiti tarptautiniai dokumentai Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių sistemoje. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos vaidmuo Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių sistemoje. Skaityti daugiau
Konstitucinė teisė (19)Konstitucinės kontrolės institucijų aktai kaip konstitucinės teisės šaltinis. Kiti konstitucinės teisės šaltiniai, Fakultatyviniai konstitucinės teisės šaltiniai. Europos Sąjungos teisės šaltiniai ir Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių sistema. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucinės teisės formavimasis. Konstitucinės teisės nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 metų Lietuvos statutai). 1791 metų Respublikos konstitucijos problema. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybės konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 metų vasario 16 dieną. Nepriklausomybės akto ir Steigiamojo Seimo 1920 metų gegužės 15 dienos rezoliucijos konstitucinis vertinimas. 1918 metų lapkričio 2 dienos ir 1919 metų balandžio 4 dienos Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai. 1920 metų birželio 10 dienos laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija. 1922 metų rugpjūčio 1 dienos Lietuvos valstybės konstitucija ir jos ypatumai. 1928 metų gegužės 15 dienos Lietuvos valstybės konstitucija. Jos priėmimo aplinkybės. 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos valstybės konstitucija. Jos struktūra, ypatumai, taikymo problemos. Lietuvos valstybės okupacija ir aneksija: teisinė analizė. Lietuvos inkorporavimas į Sovietų Sąjungos sudėtį. Sovietinių konstitucijų galiojimas Lietuvoje, jų ypatumai. Sovietinių konstitucijų reforma Lietuvoje 1988-1990 metais. Lietuvos valstybingumo atkūrimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 metų kovo 11 dieną. 1990 metų Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis įstatymas, jo ypatumai. 1992 metų Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucijos rengimas. Atskirų konstitucijų projektų ypatumai. 1992 metų Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucija. Konstitucijos samprata ir pagrindinės savybės. Konstitucijos funkcijos. Konstitucijos teisinė galia. Konstitucijų rūšys. Konstitucijos teisinio reguliavimo sritis. Konstitucijos struktūra ir forma. Konstitucijų priėmimo ir keitimo tvarka. Konstitucijos įgyvendinimo mechanizmas. Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucijos principai. 1992 metų Lietuvos Respublikos (LR) konstitucijos bruožai, struktūra, jos priėmimo, keitimo ir įsigaliojimo tvarka. Konstitucijos tiesioginio realizavimo mechanizmas. Konstitucijos apsaugos būtinumas ir jo užtikrinimo būdai. Konstitucinės kontrolės sąvoka. Konstitucinės kontrolės funkcijos. Konstitucinės kontrolės sistema. Konstitucinės kontrolės būdai ir formos. Konstitucinės kontrolės institucijos ir jų atsiradimas Lietuvoje. Konstitucinio Teismo kompetencija. Konstitucinio Teismo formavimo tvarka. Konstitucinio Teismo teisėjų statusas. Konstitucinio Teismo vieta Lietuvos valstybės valdžios institucijų sistemoje. Konstitucinio Teismo aktai, jų rūšys ir teisinė galia. Konstitucinių ginčų nagrinėjimo tvarka (procesas). Asmens teisinis statusas kaip konstitucinės teisės institutas. Prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių samprata. Žmogaus teisių istorinė raida. Žmogaus teisių ir laisvių raida tarpukario Lietuvos konstitucijose. Žmogaus teisių ir laisvių klasifikacijos įvairovė. Žmogaus teisės ir visuomenės integracijos ir globalizacijos procesai. Tarptautinis teisinis žmogaus teisių reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Europos žmogaus teisių konvencija ir Europos socialinė chartija. Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių chartija. Žmogaus teisių ir laisvių sistema ir jos įtvirtinimas 1992 metų Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucijoje. Žmogaus teisių ir laisvių klasifikavimas pagal turinį. Pilietinės (asmens) teisės ir laisvės: teisė į gyvybę; asmens neliečiamumas; privataus gyvenimo neliečiamumas; nuosavybės neliečiamumas; saviraiškos laisvė; lygiateisiškumas; habeas cirpus teisės ir kt. Politinės teisės ir laisvės: piliečių teisė dalyvauti valdant savo žalą tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus; įstatymų leidybos iniciatyvos teisė; peticijų teisė; teisė dirbti valstybės tarnyboje; teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą; teisė laisvai vienytis į politines partijas ir kt. Socialinės-ekonominės ir kultūrinės teisės; teisė į mokslą; teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą; teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas; teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju; teisė streikuoti; teisė į socialinę paramą ir kt. Atskirų subjektų teisės. Vaikų teisės ir jų apsauga. Tautinių mažumų teisės. Asmens konstitucinės pareigos. Žmogaus teisių ir laisvių ribojimo doktrina. Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo būdai ir garantijos, jų sistema. Žmogaus teisių gynimo būdai Lietuvoje. Teisminė gynyba. Specialios žmogaus teisių gynimo institucijos. Seimo kontrolieriai, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius. Tarptautinės žmogaus teisių gynimo institucijos. Europos žmogaus teisių teismas. Pilietybės sąvoka. Pilietybės instituto raida Lietuvoje. Pilietybės institutas Europos Sąjungoje. Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės įgijimo būdai. Įgimtoji pilietybė. Įgimtosios pilietybės principai. Natūralizacija. Optavimas. Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės įgijimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės grąžinimas. Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės pripažinimas. Teisės į Lietuvos Respublikos (LR) pilietybę išsaugojimas. Vaikų pilietybė. Pilietybės santykių pasibaigimo pagrindai. Dvigubos pilietybės institutas. Pilietybės klausimų sprendimo tvarka. Užsieniečio sąvoka. Asmenys be pilietybės. Teisiniai režimai, taikomi užsieniečiams. Tarptautinės sutartys, reglamentuojančios užsieniečių teisinę padėtį. Užsieniečių atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką (LR) sąlygos ir apribojimai. Gyvenančių Lietuvoje užsieniečių teisės, laisvės ir pareigos. Teisinio poveikio priemonės, taikomos užsieniečiams Lietuvos Respublikoje (LR). Įpareigojimas išvykti ir užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos (LR). Prieglobsčio teisės sąvoka ir pagrindiniai bruožai. Prieglobsčio teisė kaip tarptautinės teisės institutas. Prieglobsčio teisė kaip konstitucinės teisės institutas. Prieglobsčio teisė kaip ypatinga tam tikros užsieniečių grupės subjektinė teisė. Prieglobsčio teisės subjektai. Prieglobsčio teisės formos. Prieglobsčio teisės reglamentavimas Lietuvoje. Pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos ir tvarka. Pabėgėlių socialinė integracija Lietuvoje. Valstybės samprata. Valstybės elementai: tauta, teritorija, valstybės valdžia. Valstybės suverenitetas. Valstybės funkcijos. Valstybės formos samprata ir elementai. Lietuvos valstybės valdymo forma. Lietuvos valstybės sandaros forma. Santykiai tarp centrinės ir vietinės valdžios. Lietuvos Respublikos (LR) administracinė teritorinė struktūra ir jos reforma. Lietuvos valstybės politinis režimas. Užsienio politikos konstituciniai principai. Valdžių padalijimas-svarbiausias demokratinės valstybės valdžios organizacijos ir veiklos principas. Valdžių padalijimo principas Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucijoje. Valdžių padalijimo principo įgyvendinimas. Valstybės valdžios samprata. Valstybės valdžios institucijos. Sąvoka. Įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios. Lietuvos Respublikos (LR) valstybės valdžios institucijų sistema. Politinės partijos ir politinės organizacijos. Politinės partijos sąvoka. Politinės partijos požymiai. Politinių partijų funkcijos. Politinių partijų institucionalizavimas. Politinių partijų klasifikavimo kriterijai. Partinės sistemos ir jų rūšys. Politinių partijų veiklos principai, teisinės garantijos ir apribojimai. Politinių partijų steigimo tvarka. Politinių partijų finansavimo šaltiniai ir lėšos. Politinių partijų finansinė kontrolė. Politinių partijų veiklos sustabdymas ir nutraukimas. Visuomeninės organizacijos. Visuomeninės organizacijos sąvokos problema konstitucinės teisės moksle. Visuomeninių organizacijų funkcijos ir rūšys. Visuomeninių organizacijų steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Visuomeninių organizacijų veiklos teisinės garantijos. Visuomeninių organizacijų veiklos sustabdymas ir nutraukimas. Atskirų visuomeninių organizacijų teisinio reguliavimo ypatumai. Religinės bendruomenės ir bendrijos. Religinių bendruomenių ir bendrijų santykis su valstybe. Religinių bendruomenių ir bendrijų steigimo tvarka. Jų veiklos teisinės garantijos. Religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos sustabdymas ir nutraukimas. Rinkimų teisės sąvoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė. Rinkimų teisės šaltiniai. Rinkimų teisės konstituciniai principai. Rinkimų rūšys. Rinkimų sistemos sąvoka. Rinkimų sistemos rūšys. Lietuvos rinkimų sistemos ypatumai. Rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka: rinkimų apygardų ir rinkimų apylinkių sudarymas; rinkimų komisijos, jų rūšys, sudarymo tvarka ir įgaliojimai; rinkėjų sąrašų sudarymas; kandidatų iškėlimo ir registravimo tvarka, kandidatų veiklos garantijos; rinkimų agitacija; balsavimas, balsų skaičiavimas ir rinkimų rezultatų nustatymas; rinkimų galiojimo sąlygos, pakartotiniai rinkimai. Rinkimų kompanijos finansavimas. Rinkimų kompanijos finansinė kontrolė. Rinkimų teisės pažeidimai. Teisinės atsakomybės už rinkimų įstatymų pažeidimus rūšys. Referendumas. Referendumo samprata. Referendumo iniciatyvos teisė. Referendumo organizavimo ir vykdymo tvarka. Referendumo rūšys ir jo teisinės pasekmės. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Parlamento suvereniteto doktrina. Parlamentarizmo raida Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis statusas. Lietuvos Respublikos (LR) Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos (LR) Seimo struktūra. Lietuvos Respublikos (LR) Seimo funkcijos ir įgaliojimai. Lietuvos Respublikos (LR) Seimo įgaliojimų laikas. Lietuvos Respublikos (LR) Seimo darbo reglamentas. Seimo narių teisinis statusas. Seimo narių imunitetas ir indemnitetas. Seimo nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindai. Apkaltos samprata. Apkaltos pagrindai. Apkaltos procesas ir jo rūšys. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, jos subjektai. Įstatymų leidybos stadijos: įstatymų projektų rengimas; įstatymų projektų registravimas; įstatymų projektų pateikimas, aplinkybės, kurioms esant įstatymo projektas neteikiamas svarstyti Seime; įstatymų projektų svarstymas; įstatymų priėmimas, konstitucinių įstatymų priėmimo ypatumai; įstatymų promolgavimas, veto teisė, vetuotų įstatymų pakartotinis priėmimas; įstatymų įsigaliojimo tvarka. Seimo reglamento (statuto) priėmimo tvarka. Valstybės biudžeto tvirtinimas. Tarptautinių sutarčių ratifikavimas ir denonsavimas. Valstybės vadovo instituto susiformavimas, jo paskirtis ir samprata. Prezidento institutas ir jo raida Lietuvoje. Prezidento rinkimai ir įgaliojimų laikas, Prezidento įgaliojimų nutrūkimas. Lietuvos Respublikos (LR) Prezidento įgaliojimai. Prezidento teisės įstatymų leidybos srityje. Veto teisė. Prezidento aktai ir jų teisinė galia. Kontrasignacija. Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės sudėtis ir formavimo tvarka. Ministro Pirmininko kandidatūros ir Vyriausybės programos svarstymas Seime. Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės įgaliojimų laikas. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas ir atsistatydinimas. Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės kompetencija. Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės narių teisinis statusas. Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės santykiai su Respublikos Prezidentu ir su Seimu. Vyriausybės parlamentinė kontrolė. Interpeliacija ir nepasitikėjimas Vyriausybe. Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės darbo organizavimas. Vyriausybės aktai, jų rūšys, priėmimo tvarka. Ministerijos ir kito Vyriausybės įstaigos. Teisminė valdžia. Teisminės valdžios ypatumai. Teisminės valdžios funkcijos. Teisminės valdžios institucijos. Teismų sistema ir jos raida Lietuvoje. Teismų veiklos principai ir konstitucinės garantijos. Teisėjų konstitucinis statusas. Vietos savivaldos samprata. Vietos savivaldos sistemos. Savivaldos principai. Vietos savivaldos instituto atsiradimas ir jo raida Lietuvoje. Vietos savivaldos teisės šaltiniai, jų rūšys, teisinė galia. Europos vietos savivaldos chartija. Vietos savivaldos institucijos. Vietos savivaldos institucijų formavimas. Vietos savivaldos institucijų kompetencija. Vietos savivaldos institucijų santykiai su valstybės valdžios institucijomis. Vietos savivaldos institucijų veiklos teisinės garantijos. Savivaldos institucijų administracinė priežiūra. Laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje pagrindai. Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Apskrities viršininko institucija, jos funkcijos ir įgaliojimai. Vyriausybės atstovo institucija. Vyriausybės atstovo funkcijos ir įgaliojimai. Skaityti daugiau
Konstitucinė teisė (26)Klausimai su atsakymais. Paaiškinkite Lietuvos Respublikos (LR) konstitucinės teisės sąvoką, nurodykite Lietuvos Respublikos (LR) konstitucinės teisės reguliavimo dalyką ir metodą, šaltinius. Lietuvos Respublikos (LR) 1992 metų Konstitucijos formą, struktūrą, turinį. Paaiškinkite Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucijos ir įstatymų leidybos/keitimo principus bei procedūrą. Paaiškinkite žmogaus teisių ir žmogaus teisių ribojimo sąvokas, žmogaus teisių klasifikaciją. Apibrėžkite Seimo kontrolierių funkcijas, paaiškinkite kreipimosi į Seimo kontrolierių tvarką. Paaiškinkite konstitucinės priežiūros sąvoką, rūšis. Paaiškinkite kreipimosi į Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucinį teismą ypatumus, teismo kompetenciją, priimamų aktų rūšis. Paaiškinkite konstitucinių principų sąvoką ir reikšmę, nurodykite Lietuvos Respublikos (LR) konstitucinės teisės principus. Paaiškinkite, kaip valdžių padalijimo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos (LR) 1992 metų Konstitucijoje. Paaiškinkite pilietybės sampratą, jos įgijimo būdų klasifikaciją. Nurodykite įstatymo nustatytas natūralizacijos sąlygas siekiant Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės bei šių sąlygų išimtis. Aptarkite rinkimų teisės sąvoką, rinkimų teisės principus, rinkimų sistemas. Aptarkite Lietuvos Respublikos (LR) Seimo nario teisinio statuso ypatumus. Aptarkite Prezidento teisinio statuso ypatumus, jo kompetenciją. Paaiškinkite apkaltos ir interpeliacijos sąvokas, nurodykite šių procedūrų panašumus ir skirtumus. Apibrėžkite politinės partijos, profesinės sąjungos, asociacijos sampratas, paaiškinkite šių subjektų steigimo ypatumus. Paaiškinkite vietos savivaldos ir vietos valdymo sąvokas, nurodykite šių valdymo organizavimo formų skirtumus. Skaityti daugiau
Konstitucinė teisė (3)Asmens konstitucinis statusas. Konstitucinių teisių ir laisvių samprata ir rūšys. Konstitucinių pareigų samprata. Tarptautinis žmogaus teisių reglamentavimas. Seimo kontrolieriaus teisinis statusas. Seimo kontrolieriaus sprendimo teisinė galia. Lygių galimybių kontrolieriaus teisinis statusas ir veiklos kryptys. Istoriniai asmens teisinio statuso formavimosi aspektai. Konstitucijos struktūra, reguliavimo sfera, jos taikymas. Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucijos principai. Seimo kontrolierių pagrindinės veiklos kryptys. Pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo samprata. Seimo kontrolierių piliečių skundų nagrinėjimo tvarka. Konstitucijos įsigaliojimo ir keitimo tvarka. Konstitucijos santykis su kitais teisės aktais. Asmens, visuomenės ir valstybės santykis. Konstitucinių teisių ir laisvių samprata ir rūšys (socialinės-ekonominės, politinės, pilietinės teisės ir laisvės) 1992 m. Lietuvos respublikos Konstitucijoje. Konstitucinis asmenybės statusas. Lietuvos statutų valstybinės teisės bruožai. Konstitucinio teismo teisėjų statusas. Konstitucinio teismo statusas. Teisės aktų atitikimo konstitucijai nagrinėjimas. Parengiamieji darbai prieš teisminį posėdį. Teisminio posėdžio parengiamoji dalis. Įrodymų tyrimas. Teisminiai ginčai. Skaityti daugiau
Parlamento teisė (3)Konstitucijos samprata. Konstitucinių įstatymų samprata. Seimo statuto, kaip teisės akto, ypatumai. Parlamento teisės samprata. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė koncepcija. Seimo funkcijos, Seimo veiklos nepertraukiamumas. Seimo nario laisvo mandato konstitucinė samprata. Esmė. Reikalavimai asmeniui, kuris gali būti renkamas Seimo nariu. Konstitucinės nuostatos "nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei" turinys. Konstitucinės nuostatos "nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį" turinys. Seimo nario imunitetai. Seimo nario imunitetai. Seimo nario darbinės veiklos apribojimai. Seimo frakcijos: formavimas, veiklos tvarka, teisės. Seimo komitetai: sudarymas, veiklos tvarka, teisės. Seimo laikinosios tyrimo komisijos: sudarymas, veiklos tvarka, įgaliojimai. Seimo įgaliojimai Vyriausybės formavimo procese. Nepasitikėjimas Vyriausybe, jo pareiškimo tvarka. Paklausimas Ministrui Pirmininkui, ministrui. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, jos įgyvendinimo tvarka. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė. Įstatymų projektų svarstymas Seimo komitetuose: "pagrindinio" komiteto funkcijos, teisės. Seimo nario įgaliojimų pasibaigimo konstituciniai pagrindai. Seimo nario mandato panaikinimas apkaltos proceso tvarka. Skaityti daugiau