Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Baudžiamoji teisė>Baudžiamosios teisės uždaviniai

Baudžiamosios teisės uždaviniai (11 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Baudžiamoji teisė (17)

    Baudžiamosios teisės uždaviniai ir sprendimai. 1. Budėjimo metu gydytojas gavo pranešimą apie tai, kad būtina suteikti skubią medicininę pagalbą moteriai, kuriai prasidėjo priešlaikinis gimdymas su komplikacijomis. Tačiau gydytojas atsisakė vykti pas ligonę, nes ji gyvena 15-os kilometrų atstumu nuo ligoninės. Pasak gydytojo, įveikus tokį atstumą, jo pagalba jau bus nereikalinga. Nesulaukęs būtinos pagalbos, moters vyras pats nuvežė ją į artimiausią ligoninę, kur jai buvo suteikta skubi medicininė pagalba. Moteris sėkmingai pagimdė kūdikį, bet gydytojų komisija konstatavo, kad laiku nesuskubus moters gyvųjų tarpe jau nebūtų. Remdamiesi doktrininiu ir teisminiu baudžiamojo įstatymo aiškinimu apie pavojingą neveikimą, argumentuotai atsakykite, ar galima nesuteikusį pagalbos gydytoją apkaltinti nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, padarymu? 2. Remdamiesi doktrininiu ir teisminiu baudžiamojo įstatymo aiškinimu apie nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymą, argumentuotai atsakykite, kur yra sąlygoje aprašytos nusikalstamos veikos padarymo vieta ir kokio baudžiamojo įstatymo galiojimo erdvėje principo pagrindu turėtų atsakyti kaltininkas?
    Baudžiamoji teisė, uždavinys(16 puslapių)
    2008-01-02
  • Baudžiamoji teisė (24)

    1. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai) medžiagą apie tai, kad yra pagrindo manyti, jog Jono Petrausko individuali įmonė 2003-2007 metais apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Finansininko įmonėje nebuvo. Apskaitą tvarkė savininkas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222str. 1d. ir ikiteisminio tyrimo pradžioje individualios įmonės savininkas apklaustas kaip liudytojas, ir buvo įspėtas apie žinomai melagingų parodymų davimo. Vėliau remiantis jo paties parodymais Petrauskui buvo pareikštas įtarimas. Ar aptariamuoju atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas proceso teisingumo principas? 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamojo teismo 3 teisėjų kolegija pagal nuteistosios Janinos Petraitienės skundą išnagrinėja kasacine tvarka ir priėmė sprendimą panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perdavė per naujo nagrinėti bylą apeliacine tvarka (BPK 382 str. 1d. 5p.). Kasacinėje nutartyje konstatavo BPK 332str. 3d. Numatytų reikalavimų pažeidimą. Nurodė Apygardos teismui atsakyti į visus apeliaciniame skunde keliamus esminius klausimus, nes į dalį jų byla nagrinėdamas apeliacine tvarka Apygardos teismas neatsakė. Ar nurodydama aplinkybes, kurias būtina nustatyti ar iš naujo ištirti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka LAT pažeidė teismo nepriklausomumo principą? 3. Kauno miesto prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl dvejų nepilnamečių išžaginimo. Padarius šią veiką buvo įtariama grupė jaunuolių, besimokančių toje pačioje vidurinėje mokykloje kartu su nukentėjusiomis. Du nepilnamečiai moksleiviai tiesiogiai išžaginant nedalyvavo, tačiau matė kaip jų draugai darė nusikalstamą veiką. Prokuroras nusprendė kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl vieno iš minėtųjų apklausos, savo prašyme prokuroras nurodė, kad minėtas liudytojas bylą nagrinėjant teisme gali pakeisti parodymus, nes galįs išsigąsti kaltinamųjų ir būti jų paveiktas. Liudytojas yra smulkaus sudėjimo, ramaus būdo, mokytojų apibūdinamas kaip laisvai pasiduodantis kitų įtakai. Liudytojo įstatyminiai atstovai apskundė šį prokuroro veiksmą, teigdami, kad buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą ir teismą principas. Nes tai, kad liudytojas bus apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo lėmė liudytojo charakterio asmeninės ypatybės. Tuo tarpu, jo draugas bus apklaustas prokuroro. Ar šiuo atveju buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo ir lygybės prieš įstatymą ir teismą principas? 4. Gedimino gatvės name Nr. 5 buvo sunkiai sužalotas vyriškis. Namo savininkė atvykusiems policijos pareigūnams teigė, kad nepažįstamasis ginkluotas peiliu brovėsi į jos gyvenamąjį namą turėdamas tikslą ją apiplėšti. Išsigandusi ji kirviu tvojo jam per nugarą ir galvą. Paaiškinkite, ar dėl padarytos nusikalstamos veikos turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, jeigu akivaizdu, kad buvo būtinoji gintis? Jei ikiteisminis turi būti pradėtas, tai ar dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir pasikėsinimo apiplėšti, ar turi būti atliekamas vienas ar du ikiteisminiai tyrimai? 5. Vėlai vakare Kauno miesto Gedimino gatvėje trys asmenys užpuolė ir apiplėšė gatve einanti vyriškį. Nuo patirtų sužalojimų šis kitą dieną mirė. Nusikaltimą matė netoliese, kitoje gatvės puse ėjusi Barauskienė. Plėšikams bėgant vienas iš jų ištraukė iš šios moters rankų rankinę, t.y. padarė atvirąją vagystę. Dėl nusikalstamų veikų buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas. Ar ta moteris (Barauskienė) turėtų būti apklausta kaip liudytoja, ar kaip nukentėjusioji? Kokį ji turi procesinio dalyvio statusą?
    Baudžiamoji teisė, uždavinys(12 puslapių)
    2009-02-19
  • Baudžiamoji teisė (26)

    1. Uždavinys. Vėlyvą vakarą B. pažadino garsus kaimyno šuns staugimas. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, B. nuėjo pas kaimyną ir ramiu balsu pasakė, kad jei šuns nepriežastinis staugimas nesiliaus, jis, paėmęs šautuvą, nušaus ir šunį, ir jį patį. Kaimynas, išsigandęs B. grasinimų, paskambino į policiją ir pranešė apie šį įvykį. Netrukus B. buvo sulaikytas, o prokuroras jam pareiškė įtarimus dėl grasinimo nužudyti (BK 145 straipsnio 1 dalis). Tačiau B. ir jo advokatas su tokiu įtarimu nesutiko, teigdami, kad B. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties. Remdamiesi doktrininiu ir teisminiu baudžiamojo įstatymo aiškinimu apie pavojingo veikimo formas, argumentuotai paaiškinkite kokiais atvejais už kalbas asmuo gali būti asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bei, ar B. gali būti kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu? Sprendimas. 2 Uždavinys. Nakties metu S. ėjo namo. Artėdamas prie savo namo jis pastebėjo, kad už namo kampo matyti trijų jaunuolių siluetai, tarp kurių yra ir ką tik iš kalėjimo grįžusio kaimyno. S. jį atpažino iš balso. Prisiminęs, kad kaimynas žadėjo sugrįžęs iš kalėjimo jį "nudėti", S. išsitraukė peilį ir priėjęs prie namo kampo staigiai iššoko, sudavė peiliu vienam iš ten stovėjusių vaikinų į petį ir nubėgo namo. Remdamiesi doktrininiu ir teisminiu baudžiamojo įstatymo aiškinimu apie tariamąją gintį, argumentuotai atsakykite, ar galima S. veiksmus vertinti kaip tariamąją gintį? Sprendimas.
    Baudžiamoji teisė, uždavinys(15 puslapių)
    2010-04-13
  • Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis

    Uždavinys (8 variantas): Akrobatinio skraidymo treniruotės metu pilotas nesuvaldė sportinio lėktuvo ir nukrito žemėn šalia L. Stasiulio sodybos. Lėktuvo katastrofos metu L. Stasiulis dirbo lauke ir norėdamas iki saulėlydžio pabaigti rugiapjūtę į katastrofos vietą neskubėjo. Meteorologai pranašavo šalną, todėl visus darbus jis norėjo nudirbti šiandien. O jeigu jis skubėtų rūpintis nežinia ar gyvu išlikusiu pilotu, tai to padaryti jam tikrai nepavyktų. Po užsitęsusios paieškos į įvykio vietą atskubėjo gelbėjimo brigada. Apžiūrėjus pilotą buvo aptikti gyvybės požymiai, bet gabenant į ligoninę jis mirė. Ligoninės gydytojai konstatavo, kad atskubėjus nors pusvalandžiu ankščiau, piloto gyvybę galima buvo išgelbėti. Remiantis doktrininiu ir teisminiu baudžiamojo įstatymo apie pavojingą neveikimą aiškinimu, argumentuotai paaiškinkite, ar yra teisinis pagrindas L. Stasiulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo Kodekso (BK) 144 straipsnį? Sprendimas. 2 uždavinys: D. Petraitis, gulėdamas krante, stebėjo dvi ežere besimaudančias merginas. Kai merginos lipo į krantą jis nusprendė vieną iš jų pagąsdinti. Stvėręs merginą už rankos nutempė ją į gilumą ir liepė pačiai plaukti kranto link. Tačiau mergina, nuplaukusi vos kelis metrus, pradėjo skęsti. Jau būdamas netoli kranto D. Petraitis tai pastebėjo ir puolė merginą gelbėti. Tačiau jo pastangos išgelbėti merginai gyvybę buvo bevaisės. Sprendžiant baudžiamosios bylos iškėlimo klausimą, tardytojas susidūrė su D. Petraičio veiksmų kvalifikavimo problema. Jis mąstė, bylą kelti pagal Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo Kodekso (BK) 132 straipsnį ar pagal Lietuvos Respublikos (LR) Baudžiamojo Kodekso (BK) 129 straipsnį? Remiantis doktrininiu ir teisminiu baudžiamojo įstatymo apie netiesioginę tyčią ir nusikalstamą pasitikėjimą aiškinimu, argumentuotai paaiškinkite, ar kaip turėtų būti D. Petraičio veiksmai? Sprendimas.
    Baudžiamoji teisė, uždavinys(8 puslapiai)
    2006-11-20
  • Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis (2)

    Užduoties variantas Nr. 1. 1 užduotis. Arlauskas, išvažiuodamas iš kiemo automobiliu "Ford" į Vilniaus m. Antakalnio gatvę, nepraleido važiavusio dviratininko ir su juo susidūrė. Susidūrimo metu dviratininkui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata bei sulaužytas dviratis (dviračio kaina 300 litų). Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu A. paprašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir šis jam neturi pretenzijų. Remdamiesi doktrininiu ir teisminiu baudžiamojo įstatymo aiškinimu apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, argumentuotai atsakykite, esant kokioms sąlygoms A. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės? Sprendimas. 2 užduotis. Kriminalinės policijos biuro inspektorius A. buvo sulaikytas už tai, kad savo kabinete priėmė iš asmens 1000 JAV dolerių kyšį. Asmuo, įteikęs inspektoriui pinigus, teisinosi, kad tai padarė norėdamas atsidėkoti jam už pavogto automobilio "Audi -80" suradimą. Policijos pareigūnas buvo apkaltintas kyšio priėmimu. Bylos tyrimo metu paaiškėjo, kad asmuo (sprendime jis bus vadinamas p. B), įteikęs 1000 JAV dolerių pareigūnui, yra 2001 metais birželio 5 d. nuteistas bauda už kontrabandą (galiojančio BK 199 straipsnis). Tačiau paskirtos bausmės dar neįvykdė. Remiantis doktrininiu ir teisminiu baudžiamojo įstatymo aiškinimu apie apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį, argumentuotai atsakykite, ar galima išieškoti baudą, jei sąlygoje aprašyta situacija paaiškėjo tik 2004 metais birželio 5 d.? Sprendimas.
    Baudžiamoji teisė, uždavinys(5 puslapiai)
    2007-10-23
  • Baudžiamojo proceso teisė (2)

    Įžanga. Dėstymas. Netinkamas baudžiamasis įstatymas, kaip kasacinio skundo pagrindas. Baudžiamųjų bylų procesas apeliacinėje instancijoje. Baudžiamųjų bylų procesas kasacinėje instancijoje. Pagrindiniai apeliacinio ir kasacinio bylų proceso skirtumai. Išvados. Uždavinio sprendimas.
    Baudžiamoji teisė, uždavinys(9 puslapiai)
    2007-03-05
  • Baudžiamojo proceso teisė (6)

    1. VMI pateikė FNTT medžiagą apie tai, kad yra pagrindo manyti, jog J.P. IĮ nuo 2003-iki 2007 m. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Finansininko IĮ nebuvo, savininkas pats tvarkė apskaitą. Pagal 222 str.1d. BK pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio pradžioje IĮ savininkas buvo apklaustas kaip liudytojas ir įspėtas dėl už žinomai melagingų parodymų davimo. Vėliau remiantis jo paties parodymais J.P. pareikštas įtarimas. Ar aptariamuoju atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas proceso teisingumo principas? (Elementai, su kuo dar siejasi šis principas?). Įtariamasis. Įtariamojo teisės. Liudytojas. Teisingumo principo sąvoka bei jo vieta kitų baudžiamojo proceso principų sistemoje. Teisingumo principo vieta kitų baudžiamojo proceso principų sistemoje bei ryšiai su kitais principais. Rungimosi ir teisingumo principai. Teisingumo principas ir šalių lygiateisiškumas. Teisingumas ir teisė į gynybą. Teisingumas ir proceso greitumo principas. Teisingumas ir nekaltumo prezumpcija. Teisingumas ir viešumo principas. Atsakymas. 2. LAT baudžiamųjų bylų skyriaus 3 teisėjų kolegija pagal nuteistosios J.P. skundą išnagrinėjo baudžiamąją bylą kasacine tvarka ir priėmė sprendimą panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382str.1d.5p.). Kasacinėje nutartyje teisėjų kolegija konstatavusi BPK 332 str. 3d. numatytų reikalavimų pažeidimą. Nurodė apygardos teismui atsakyti į visus apeliaciniame skunde keliamus esminius klausimus, nes į dalį jų bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka apygardos teismas neatsakė.Ar nurodydama aplinkybes, kurias būtina nustatyti ar ištirti iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, LAT pažeidė teismo nepriklausomumo principą? Teismų ir teisėjo nepriklausomumo principas. Atsakymas. 3. Kauno miesto prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą dėl 2 nepilnamečių išžaginimo. Padarius šią nusikalstamą veiką buvo įtariama grupė jaunuolių besimokančių toje pat vidurinėje mokykloje kartu su nukentėjusiais. 2 nepilnamečiai moksleiviai tiesiogiai išžaginant nedalyvavo, tačiau matė kaip draugai darė nusikalstamą veiką. Prokuroras nusprendė kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl vieno iš minėtų liudytojų apklausos. Prašyme nurodė, kad liudytojas nagrinėjant bylą teisme gali pakeisti parodymus, nes gali išsigąsti kaltininkų ar gali būti jų paveiktas. Liudytojas yra smulkaus sudėjimo, ramaus būdo, mokytojų apibūdinamas kaip lengvai pasiduodantis kitų įtakai. Liudytojo įstatyminiai atstovai (tėvai) apskundė šį prokuroro veiksmą, teigdami jog buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo ir lygybės prieš įstatymą ir teismą principas, nes tai kad liudytojas bus apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo lėmė liudytojo charakterio ypatybes. Tuo tarpu jo draugas bus apklaustas prokuroro. Ar šiuo atveju buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo ir lygybės prieš įstatymą ir teismą principas? Liudytojas. Asmenų lygiateisiškumo ir lygybės prieš teismą ir įstatymą principas. Atsakymas. 4. Gedimino g. Name nr. 5 buvo sunkiai sužeistas vyriškis. Namo savininkė atvykusiems policijos pareigūnams teigė, kad nepažįstamasis ginkluotas peiliu brovėsi į jos gyvenamąjį namą, turėdamas tikslą ją apiplėšti. Išsigandusi ji kirviu tvojo jam per nugarą ir galvą. Paaiškinti ar dėl padarytos nusikalstamos veikos turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, jei akivaizdu, jog buvo būtinoji gintis. Jei ikiteisminis tyrimas bus pradėtas ar dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir pasikėsinimo apiplėšti bus atliekamas 1 ar 2 atskiri ikiteisminiai tyrimai? Ikiteisminis tyrimas. Prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą. Atsakymas. 5. Vėlai vakare Kauno mieste Gedimino gatvėje 3 asmenys užpuolė ir apiplėšė gatve einantį vyriškį. Nuo patirtų sužalojimų jis kitą dieną mirė. Nusikaltimą matė kita gatvės puse ėjusi moteris. Plėšikams bėgant vienas iš jų pagriebė iš šios moters rankų rankinę (atvira vagystė) dėl nusikalstamų veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ar moteris turėtų būti apklausta kaip liudytoja ar kaip nukentėjusioji? Kokį ji turės proceso dalyvio statusą? Liudytojas. Nukentėjusysis. Nusikalstama veika. Atsakymas.
    Baudžiamoji teisė, uždavinys(9 puslapiai)
    2008-05-26
  • Baudžiamojo proceso teisė (7)

    Užduoties variantas Nr. 2. Įvadas. Ikiteisminio tyrimo veiksmai, jų atlikimo sąlygos. Eksperimento samprata, šio tyrimo veiksmo tikslai ir skirtumai nuo parodymų patikrinimo vietoje. Išvados. Uždavinys.
    Baudžiamoji teisė, uždavinys(14 puslapių)
    2009-02-12
  • Baudžiamosios teisės bendroji dalis

    Užduoties variantas Nr. 7. 1 užduotis. 17-metis J. ir 20-metis P. buvo sulaikyti už transporto priemonės variklio vagystę, įsibraunant į negyvenamąją patalpą. Jiems buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Bylos nagrinėjimo teisme metu J. advokatas, remdamasis tuo, kad teisiamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą, gerai mokosi vidurinės mokyklos 11 klasėje, gerai charakterizuojamas, prašė teismą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Remdamiesi doktrininiu ir teisminiu baudžiamojo įstatymo aiškinimu apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, argumentuotai atsakykite, ar yra galimybė konkrečiu atveju atleisti J. nuo baudžiamosios atsakomybės? Sprendimas. 2 užduotis. J. buvo pareikštas įtarimas pasikėsinimu nužudyti savo tėvą iš savanaudiškų paskatų. Prokuroro buvo nustatyta, kad J. 1998 m. rugsėjo 15 d., būdamas neblaivus sudavė savo tėvui kelis smūgius peiliu į krūtinę. Po šio įvykio J. tėvas, būdamas komos būsenoje, buvo paguldytas į ligoninę, bet praėjus keturiems mėnesiams mirė. Tėvui mirus, J. buvo pareikštas naujas įtarimas – tyčinis nužudymas savo tėvo dėl savanaudiškų paskatų. Priimant nuosprendį ir skiriant J. laisvės atėmimo bausmę iškilo įstatymo taikymo problema. Pasirodo, kad po veikos padarymo pasikeitė baudžiamasis įstatymas, nustatantis, kad už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 129 straipsnio 2 dalis) baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos, o iki tol už šį nusikaltimą maksimali laisvės atėmimo bausmė buvo 15 metų. Remdamiesi doktrininiu ir teisminiu baudžiamojo įstatymo aiškinimu apie baudžiamųjų įstatymų galiojimą laike, argumentuotai atsakykite, kuris baudžiamasis įstatymas turėtų būti taikomas J. kvalifikuojant jo veiką ir skiriant už jos padarymą bausmę?
    Baudžiamoji teisė, uždavinys(9 puslapiai)
    2007-10-01
  • Baudžiamosios teisės bendroji dalis (2)

    Variantas nr. 2. 1 užduotis. 16-metis B. buvo pastebėtas namo gyventojų vagiant konservuotus produktus iš rūsių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų apklaustas paauglys prisipažino, kad išlaužius duris apvogė 3 rūsius. Pavogtų daiktų vertė – 130 Lt. Remiantis doktrininiu ir teisminiu baudžiamojo įstatymo apie nusikaltimo mažareikšmiškumą, argumentuotai atsakykite, ar B. padarytą nusikalstamą veiką galima pripažinti mažareikšme? 2 užduotis Policija gavo informaciją, kad viename bute pardavinėjami narkotikai bei renkasi narkomanai. Patikrinimo metu bute buvo aptikti trys asmenys stipraus narkotinio apsvaigimo būsenoje. Atlikus kratą bute buvo rasta 10 gr. efedrino hidrochlorido miltelių, o taip pat 2 gr. namų gamybos efedrono, 500 gr. susmulkintų ir paruoštų rūkymui kanapių, įrankių narkotikams gaminti. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad narkotinės medžiagos priklausė vienam iš sulaikytų narkomanų, kuris yra buto savininkas. Kiti du nusipirko iš jo ir suvartojo po vieną dozę efedrono, be to visi rūkė marihuaną. Tiriant bylą paaiškėjo, kad sulaikytieji yra narkologinio dispanserio įskaitoje, ne kartą gydėsi nuo narkomanijos. Be to, buto savininkui yra nustatytas ir lengvas oligofrenijos laipsnis. Remiantis doktrininiu ir teisminiu baudžiamojo įstatymo apie nepakaltinamumą ir ribotą pakaltinamumą, argumentuotai atsakykite, ar yra pagrindas pripažinti kurį nors iš sulaikytų asmenų nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu?
    Baudžiamoji teisė, uždavinys(13 puslapių)
    2009-03-02
  • Ikiteisminis tyrimas (2)

    1. Remdamiesi baudžiamojo proceso teisės reikalavimais, doktrinos nuostatomis bei teismų praktika aptarkite įrodymų sampratą bei klasifikaciją baudžiamajame procese. Paaiškinkite įrodymams keliamų sąsajumo (liečiamumo) ir leistinumo reikalavimų turinį. Argumentuotai įvertinkite ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus. Įrodymų samprata ir klasifikacija. Įrodymų sąsajumas (liečiamumas). Įrodymų leistinumas. 2. Remdamiesi baudžiamojo proceso teisės reikalavimais, doktrinos nuostatomis bei teismų praktika: aptarkite bendrąsias ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo sąlygas. Aptarkite parodymų patikrinimo vietoje sampratą, šio veiksmo tikslus ir uždavinius. Remdamiesi išdėstytu, įvertinkite ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus minėtoje situacijoje. Ikiteisminio tyrimo veiksmai. Parodymų patikrinimas vietoje. 3. Remdamiesi baudžiamojo proceso teisės reikalavimais, doktrinos nuostatomis bei teismų praktika paaiškinkite laikino sulaikymo tikslus bei procedūrą: fiksavimo, terminų skaičiavimo, atlyginimo formas bei tvarką. Remdamiesi išdėstytu įvertinkite pareigūnų veiksmus: argumentuokite laikino sulaikymo teisėtumą ir pagrįstumą. 4. Remdamiesi baudžiamojo proceso teisės reikalavimais, doktrinos nuostatomis bei teismų praktika, nurodykite pakartotinės ir papildomos ekspertizės skyrimo pagrindus bei procedūras. Aptarkite gynybos galimybes (būdus) dalyvauti įrodinėjimo procese bei savarankiškai rinkti duomenis, reikšmingus nusikalstamos veikos aplinkybėms išaiškinti. Remdamiesi išdėstytu, nurodykite ir argumentuokite kasacinio teismo sprendimą.
    Baudžiamoji teisė, uždavinys(8 puslapiai)
    2009-04-05