Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija
Rūšiuoti pagal
  • Psichologija (45)

    Psichologija. Filosofija. Gamtos mokslai (medicina, fiziologija, biologija). Psichologijos šakos. Psichologijos metodai. Būdai arba metodika. Šiuolaikinės psichologijos kryptys. Struktūralizmas. Funkcionalizmas. Biheviorizmas. Geštaltpsichologija. Psichoanalizė. Neopsichoanalizė. Kognityvinė psichologija. Humanistinė psichologija. Nervinio audinio struktūra. Pažinimo procesai. Vystymosi krizės. Psichikos sutrikimai. Bendravimo psichologija.
    Psichologija, konspektas(9 puslapiai)
    2007-04-18
  • Psichologija (46)

    Temperamento ir charakterio tarpusavio sąryšis. Kokios temperamento savybės ir charakterio bruožai padeda siekiant karjeros, bendraujant? Neverbalinio bendravimo būdai: asmeninės erdvės zonos, akių kontaktas, veido išraiška, balso charakteristikos. Neverbalinės kalbos reikšmė. Lyderio vaidmuo grupėje, lyderiavimo stiliai ir jų efektyvumas.
    Psichologija, namų darbas(6 puslapiai)
    2007-04-19
  • Psichologija (47)

    Grupės poveikiai. Grupinio poveikio rūšys. Socialiniai santykiai. Palankumas. Partnerio pasirinkimas. Meilės santykių psichologija. Biologiniai ir psichologiniai įsimylėjimo veiksniai. Agresyvumas. Jo aiškinimo teorijos. Agresyvumo rūšys. Agresyvumo projekcija. Pagalba ir altruistinis elgesys. Statusų hierarchija grupėje.
    Psichologija, špera(7 puslapiai)
    2007-04-27
  • Psichologija (48)

    Biheviorizmas. Geštalto mokykla. Psichoanalitika. Humanistai. Psichologijos samprata. Mokslinė psichologija. Buitinė psichologija. Parapsichologija. Psichologijos šakos. Socialinė psichologija. Socialinė motyvacija. Konformizmas. Kognityvinis disonansas. Sociologija. Socialinis vaidmuo. Socialinio vaidmens etapai. Socialinė motyvacija. Kognityvinė teorija. Egzistencinė teorija. Savęs vertinimas. Aš vaizdo formos. Ego gynyba. Grupė. Grupių teorijos. Išeities taškai. Grupės etapai. Kovos grupė. Grupių pradininkas. Asmenybės bruožai. Konformizmas. Minios psichologija. Bendravimas. Bendravimo funkcijos. Bendravimo formos. Pigmaliono efektas. Fonas. Barjerai.
    Psichologija, špera(4 puslapiai)
    2007-05-03
  • Psichologija (49)

    Įvadas. Kas yra psichikos sveikata. Visuomenės psichikos sveikata. Svarbiausios ir dažniausiai pasitaikančios visuomenės psichikos sveikatos problemos. PSO rekomendacijos. Psichikos ir elgesio sutrikimai. Neuroziniai, nerimo ir emociniai sutrikimai. Fobiniai nerimo sutrikimai. Kiti nerimo sutrikimai. Reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai. Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai. Somatoforminiai sutrikimai. Socialinio bendravimo sutrikimai, prasidedantys vaikystėje. Normalios baimės. Neurozinės sąvokos evoliucija. Gydymo principai. Depresijos gydymo taktika. Vaikų nerimo sutrikimai. Sveikatos – nesveikatos kriterijai. Insulto profilaktika. Emocijų sutrikimas. Elgesio ir emocijų sutrikimai. Hiperkineziniai sutrikimai. Mišrūs emocijų ir elgesio sutrikimai. Emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje. Atsiskyrimo nerimo sutrikimas vaikystėje. Fobinis nerimo sutrikimas vaikystėje. Socialinio nerimo sutrikimas vaikystėje. Konkurencijos šeimoje tarp vaikų sutrikimas. Emocijų sutrikimai. Neorganinė enurezė. Neorganinė enkoprezė. Mitybos sutrikimai kūdikystėje ir vaikystėje. Mikčiojimas. Greitakalbė. Taisyklės tėvams. Senyvo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimų priežastys ir pobūdis. Gydymas. Apibendrinimas.
    Psichologija, konspektas(19 puslapių)
    2007-05-24
  • Psichologija (5)

    Psichologijos mokslo atsiradimas ir vystymasis. Psichologijos kryptys. Raidos psichologijos objektas, tikslai, uždaviniai ir pagrindinės problemos. Psichika. Jos sritys ir struktūra. Z. Freudas. Pagrindiniai E. Eriksono teorijos teiginiai. 6. Pagrindinės raidos teorijos: biheviorizmas, kognityvinė teorija. Asmenybės teorijos: prieraišumo teorija. A. Maslou poreikių hierarchija. Kūrybingos asmenybės bruožai. Mokytojo profesijos specifiškumas. Vertinimo psichologiniai aspektai. Vaikų probleminio elgesio koregavimas. Mokymo metodo psichologiniai kriterijai. Verbalinis ir neverbalinis bendravimas. Klausymas. Efektyvaus klausymo ypatumai. Konfliktai ir jų sprendimo būdai. Emocinės būsenos: nuotaika, stresas. Emocijų įvairovė. Paauglio emocijų specifiškumas. Grupės, jų rūšys ir struktūra. Bendravimo klimatas grupėje. Veiklos motyvacija: interesai, nuostatos, idealai, vertybines orientacijos. Bendri kūdikystės ypatumai. Bendri vaiko vystymosi ypatumai ankstyvajame amžiuje. Psichologinės vaiko parengimo mokyklai problemos. Asmenybės vystymasis jaunesniajame mokykliniame amžiuje. Mąstymas. Dėmesys ir jo rūšys, savybės. Dėmesio bendroji charakteristika paauglystėje. Kalba ir kalbėjimas. Atminties samprata, formos, procesai, rūšys. Temperamentas. Charakterio samprata, formavimasis. Bendri jaunystės laikotarpio ypatumai. Suaugystės ir senatvės tarpsnių ypatumai.
    Psichologija, konspektas(60 puslapių)
    2005-06-10
  • Psichologija (50)

    Psichologijos istorija, raida. Psichologijos objektas. Sąmonės būsenos. Psichologijos mokslo šakos. Psichoanalizė. Z. Freudas. Humanistinė psichologija. Geštalt-psichologija (pavidalo). Kognityvinė (pažinimo) teorija. Biheviorizmas. Asmenybė. Asmenybės teorijos. Temperamentas. Charakteris. Charakterio nukrypimai sugebėjimai ir gabumai. Intelektas. Pažinimo procesai. Jutimas ir suvokimas. Atmintis. Mąstymas. Mąstymo operacijos. Mąstymo struktūra. Mąstymo etapai sprendžiant problemas. Vaizduotė. Emocijos ir jausmai. nuostatos. Idealas. Vertybės ir vertybinės orientacijos. Motyvai ir žmogaus veikla. Poreikiai. Motyvai. Interesas. Valia. Psichologijos tyrimo metodai.
    Psichologija, konspektas(16 puslapių)
    2007-05-31
  • Psichologija (51)

    Operantinio elgesio teorija. Skinner B. F. (1904-1990). Operantinis elgesys, pastiprinimas ir operantinis sąlygojimas. Operantinis elgesys. Pastiprinimo schemos. Nuosekli aproksimacija. Žmogaus vystymasis. Neadaptyvus elgesys. Elgesio modifikacija. Socialinio mokymosi (social learning) teorija. Bandura Albert (1925 - ). Mokymasis stebint (observational learning). Modeliavimą įtakojantys kintamieji. Modelio charakteristikos. Stebėtojo charakteristikos. Su elgesiu susiję paskatinimai. Modeliavimo proceso sudedamosios dalys. Dėmesio (attentional) procesas. Įsiminimo (retention) procesas. Atgaminimo (production) procesas. Paskatinimo arba motyvaciniai (incentive and motivational) procesai. Aš (self) samprata. Savęs pastiprinimas. Savo efektyvumo vertinimas (self-efficacy). Netiesioginis (vicarious) patyrimas. Žodinis įtikinėjimas. Fiziologinis sujaudinimas. Modeliavimo ir savo efektyvumo suvokimo vystymasis. Afiliacija. Prisirišimas. Afiliacijos funkcijos. Vienišumas. Įspūdžio formavimasis. Neverbalinė komunikacija. Vizualinis kanalas. Asmeninė erdvė. Gestai. Akių kontaktas. Veido išraiška. Emocijų atpažinimas. Universalios emocijų išraiškos. Paralingvistinis kanalas. Patrauklumas. Fizinis patrauklumas. Aureolės efektas (halo effect). Vertė. Vidurkio principas. Nuoseklumas. Nuoseklumo išlaikymas. Teigiamo vertinimo tendencija (positivity bias). Centriniai bruožai. Asmeninės savybės. Išskirtinumas. Išskirtinumo poveikis. Gyvumas (vividness). Negatyvumo efektas. Panašumas. Pažįstamumas. Artumas. Atribucija. Priežastingumo fokusas. Priežasčių stabilumas ir kintamumas. Kiek žmogus galėjo kontroliuoti savo elgesį. Kada daromos atribucijos. Kaip daromos atribucijos. Fundamentali atribucijos klaida. Motyvai ir atribucinės klaidos - savigarbos išsaugojimas. Netikro konsensuso klaida. Nuostatos ir nuostatų apibrėžimas. Kognityvinis sudėtingumas. Vertės paprastumas. Minčių ir jausmų sąryšis. Nuostatos ir elgesys. Nuostatų išmokimas. Kognityvinis nuoseklumas. Kognityvinis- afektyvinis nuoseklumas. Kognityvinio disonanso teorija. Nuostatos ir elgesys. Nuostatų stiprumas. Nuostatų stabilumas. Nuostatų specifiškumas. Nuostatų išryškinimas. Nuostatų keitimas. Neatitikimas tarp esamos nuostatos ir pateikiamos informacijos. Reakcija. Šaltinio nuvertinimas. Informacijos iškreipimas. Bukas atmetimas. Informacijos išmokimas. Afekto perkėlimas. Kontrargumentavimas. Įtikinėtojas. Informacijos šaltinio autoritetas. Baimė. Agresija. Asmeninis suinteresuotumas. Informacijos kartojimas. Klausytojo savybės: Angažuotumas. Asmenybiniai faktoriai.
    Psichologija, konspektas(30 puslapių)
    2007-09-26
  • Psichologija (52)

    Psichologijos objektas, šakos, psichologijos mokslo ryšys su edukologija. Psichika, funkcijos, psichikos struktūra, esminiai sąmonės požymiai. psichikos tyrimo galimybės ir būdai. Specifiniai raidos, pedagoginės ir socialinės psichologijos tyrimo būdai. Asmenybės samprata, jos struktūra, įvairūs požiūriai į asmenybės raidą. Temperamentas, temperamento savybės ir tipai, trumpa charakteristika. Charakteris, struktūra ir sąlygojantys veiksniai. Charakterio ryšys su temperamentu. Asmenybės emocinė raida, būsenos. Žmogaus pažintinė sfera, Piaget. Moralė, jos raida, Pježė, Kolhbergas. Bendravimas, jo struktūra, rūšys. Konfliktai, jų rūšys ir sprendimo būdai. Sugebėjimai, struktūra, specialūs pedagoginiai sugebėjimai. Dėmesys, dėmesio savybės, rūšys ir veiksniai. Jutimas ir suvokimas. Pojūčių ir suvokimų rūšys, savybės ir ypatumai. Atmintis, jos procesai, rūšys, formos ir tipai. Mąstymas, jo operacijos, rūšys, lygiai ir tipai. Vaizduotė, rūšys, vaizdinių vaizduotėje pertvarkymo būdai. Pagrindiniai psichikos raidos etapai pagal Eriksoną.
    Psichologija, špera(16 puslapių)
    2007-10-11
  • Psichologija (53)

    Psichologijos pagrindai. Psichologijos samprata. Kas būdinga psichologijai, kaip mokslui? Psichologijos tikslas, objektas. Psichikos struktūros dalys pagal psichikos reiškinių įsisąmoninimo lygį. Psichinių reiškinių skirstymas pagal savo pastovumo laipsnį ir vaidmenį asmenybės veiklai. Psichologijos mokslo šakos.Bazinės (akademinės) psichologijos šakos. Psichologijos mokslo šakos. Taikomosios psichologijos šakos. Psichologijos mokslo ryšys su kitais mokslais. Psichologijos tyrimo metodai. Tyrimo metodų palyginimas. Psichologijos mokslo raida. Psichologija filosofijos mokslo sistemoje. Psichologijos kaip savarankiško mokslo susiformavimas. Šiuolaikinės psichologijos mokslo kryptys. Psichologija Lietuvoje. Biologiniai psichikos pagrindai: samprata. Biologinė psichikos raida. Biologiniai psichikos pagrindai: hipotezės apie kilmę. Biologiniai elgesio pagrindai. Nervų sistema. Sąmonės samprata. Sąmonės tyrinėjimų sritys. Pakitusios sąmonės būsenos. Jutimų samprata. Skirtumas nuo suvokimo. Pojūtis. Receptoriai. Jutiminio proceso seka. Jutimų charakteristikos. Jutimų slenksčių samprata. Jutimų klasifikacija (jutiminės sistemos). Fotoreceptorių rūšys. Trichromatinė spalvų teorija. Skonio receptorių išsidėstymas. Kūno padėties ir judėjimo (kinesteziniai) jutimai. Individualūs pojūčių skirtumai. Suvokimo samprata. Objekto suvokimas/atpažinimas. Suvokinio kūrimas. Figūra-fonas suvokimas. Grupavimo taisyklės. Atstumo/gylio suvokimas. Aplinkos signalai (monokuliniai signalai). Signalai paremti regėjimo sistemos ypatumais (binokuliniai signalai). Abstrakcija. Suvokimo pastovumas. Judėjimo suvokimas. Veiksniai įtakojantys suvokimą. Suvokimo iliuzijos. Suvokimo adaptacija. Suvokimo nuostata. Konteksto įtaka. Dėmesio apibūdinimas, funkcijos. Dėmesio savybės. Dėmesio skirstymas pagal valią, asmenybės iniciatyvą. Dėmesio skirstymas pagal platumą. Kiti dėmesio skirstymai. Dėmesio apimtis. Išsiblaškymas. Dėmesingumas. Atminties apibrėžimas. Pagrindiniai atminties procesai. Įsiminimo samprata. Įsiminimo skirstymas pagal įsiminimo procesų vietą veiklos struktūroje. Saugojimo atmintyje samprata. Atsiminimo samprata. Atpažinimo samprata. Atgaminimo samprata. Atkūrimo samprata. Užmiršimo samprata. Trikomponentė atminties teorija (pagal Atkinson ir Shiffrin). Jutiminės atminties samprata. Trumpalaikės atminties samprata. Medžiagos kodavimas trumpalaikėje atmintyje. Ilgalaikės atminties samprata. Atminties trikomponentis modelis. Atminties rūšys pagal pasireiškimo modalumą. Motorinės atminties samprata. Emocinės atminties samprata. Vaizdinės atminties samprata. Žodinės – loginės (verbalinės) atminties samprata. Ilgalaikės atminties rūšys. Sąmoninga atmintis. Nesąmoninga atmintis. Atsiminimas. Užuominos, padedančios atsiminti. Atsiminimas ir kontekstas. Atsiminimo kontekstas. Atsiminimui trukdantys veiksniai. Informacijos užmiršimas. Atminties gerinimo (įsiminimą lengvinančios) priemonės. Mnemoninės priemonės. Įsiminimo procesą efektyvesniu gali padaryti. Vaizduotės apibrėžimas. Vaizdinių kūrimas. Vaizdinių pertvarkymo būdai. Vaizduotės rūšys.
    Psichologija, konspektas(27 puslapiai)
    2007-10-23
  • Psichologija (54)

    Psichologijos samprata. Psichologinio įvertinimo metodai. Psichikos struktūra. Įsisąmoninti ir neįsisąmoninti psichiniai reiškiniai. Svarbiausios psichologijos kryptys. Asmenybė. Individualių skirtumų problema. Bendra asmenybės samprata. Asmenybės savybių teorijos. 1916m. E. Kretschmer teorija. 1970m. H Eysenck teorija. Asmenybės samprata psichoanalizėje. Asmenybės gynybiniai mechanizmai. Asmenybės samprata humanistinėje psichologijoje. Intelektas. Sugebėjimų samprata. Sugebėjimų ir intelekto ryšys. Įgimti ir įgyti intelekto komponentai. Intelekto įvertinimas. Išmokimas. Išmokimų tipai. Klasikinės sąlyginės reakcijos. Instrumentinis išmokimas. Mokymasis stebint. Motyvai ir emocijos. Motyvų samprata, motyvai ir poreikiai. Biologiniai ir socialiniai motyvai. Motyvų hierarchija (Maslou). Motyvų ir emocijų sąsajos. Emocijų komponentai. Emocijų teorijos. Stresas. Emocinis stresas. Stresorių grupės. Psichinė savireguliacija. Savireguliacijos samprata. Elgsenos savireguliacija. Psichinių funkcijų savireguliacija. Fiziologinių funkcijų savireguliacija.
    Psichologija, špera(16 puslapių)
    2007-11-26
  • Psichologija (55)

    Psichologijos samprata. Šiuolaikinės psichologijos kryptys. Struktūralizmas. Funkcionalizmas. Biheviorizmas. Gestaltpsichologija. Psichoanalizė. Kognityvinė psichologija. Humanistinė psichologija. Terminai. Sąmonė. Savimonė. Pasąmonė. Psichiniai procesai. Psichinės būsenos. Psichinės savybės. Psichologijos šakos. Taikomosios psichologijos šakos. Asmenybė, temperamentas bei charakteris. Individas. Individualybė. Asmenybė. Asmenybės elementai. Kryptingumas. Vertybių grupės pagal Allport'a. Temperamentas ir charakteris. Schema pagal Pavlovą. Sangvinikas. Melancholikas. Flegmatikas. Cholerikas. Aisenkas. Sugebėjimai. Motyvacija, bei emocijos. Abraham Maslow poreikių piramidė. Sąmoningas emocinių būsenų reguliavimas. Emocija. Emocinė sfera. Fiziologiniai požymiai. Kognityviniai požymiai (suvokiamieji). Elgesio požymiai. Froido psichoanalitinė teorija. Id (pasąmonė). Ego (priešsąmonė). Superego (sąmonė). Vystymosi stadijos. Bendravimo būdai, neverbalinis bendravimas. Bendravimo būdai. Neverbalinio bendravimo būdai. Akių kontaktas. Veido išraiška. Gestai. Kūno kalba. Apranga. Mūsų turimi daiktai. Prisilietimai. Transakcinės analizės teorija. Transakcijų tipai. Psichologinės pozicijos. Žmonių tipai pagal "scenarijų". Socialinė percepcija (suvokimas). Suvokimo rezultatas. Bendravimo struktūra. Bendravimas kaip keitimasis informacija – komunikacinis. Jungo teorija. Asmeninė pasąmonė. Kolektyvinė pasąmonė. Svarbiausi archetipai. Asmenybės tipologija pagal Jungą. Intraversija. Ekstraversija. Asmenybės raida pagal Jungą. Grupių psichologinės ypatybės. Poreikis grupuotis. Trumpalaikės ir ilgalaikės grupės. Bendravimas grupėse. Grupės formavimasis. Formavimosi fazė. Prieštaravimų/konfliktų fazė. Normavimo fazė. Lyderis. Kaip tampama lyderiu. Lyderiavimo faktoriai. Vadovavimo stiliai. Konformizmas grupėje.
    Psichologija, konspektas(15 puslapių)
    2008-01-09
  • Psichologija (56)

    Sugebėjimai ir intelektas. Sugebėjimų apibrėžimas ir požymiai. Sugebėjimų požymiai ir struktūra. Sugebėjimų rūšys. Intelekto apibrėžimas. Intelekto teorijos. Klasikinės intelekto teorijos. G faktoriaus teorija. Pirminių protinių gebėjimų teorija. Lanksčių ir tvirtų gebėjimų teorija. Implikuotas požiūris į intelektą. Dabartinės intelekto teorijos. Psichometrinė teorija. Kognityvinė intelekto teorija. Biologinis požiūris į intelektą. Sisteminis požiūris – daugybinio intelekto teorija. Sisteminis požiūris – sėkmingo intelekto teorija. Sisteminis požiūris – emocinis intelektas. Intelekto matavimo metodai. Intelekto ugdymas. Protinis atsilikimas. Gabūs vaikai. Genų ir aplinkos įtaka intelektui. Mokslumas kaip sugebėjimas mokytis. Mokslumo rodikliai. Sugebėjimų lavinimas. Motyvacija ir išmokimas. Motyvacijos apibrėžimas. Poreikių apibūdinimas. Motyvacijos teorijos. Poreikių rūšys. Biologiniai poreikiai. Socialiniai poreikiai. Psichologiniai poreikiai. Maslow poreikių piramidė. Poreikių sąveika. Motyvacijos rūšys. Valia. Vertybės ir nuostatos. Individo ir aplinkos poveikis motyvacijai. Abipusis determinizmas. Individo kintamieji, darantys poveikį motyvacijai. Kaip motyvacija veikia elgesį ir išmokimą. Gerų rezultatų motyvacija. Gerų rezultatų priežasčių įsivaizdavimas ir jausmai. Klasės darbo sistema ir įsivaizduojamos priežastys. Bendravimo ir palankumo motyvai.
    Psichologija, konspektas(13 puslapių)
    2008-01-10
  • Psichologija (57)

    Raidos psichologija. Žmogaus raidos psichologijos tikslai, objektas, struktūra. Pagrindinės raidos psichologijos problemos. Psichologinės raidos teorijos. Pagrindiniai Freudo teorijos teiginiai. Pagrindiniai Eriksono teorijos teiginiai. Kognityvinės raidos stadijos Piaget teorijoje. Biheviorizmas. Protinių sugebėjimų raida. Sensomotorinio intelekto stadija. Pirmųjų gyvenimo metų krizė. Pažintinė raida žaidimų metais. Žaidimo prigimtis ir funkcijos. Žaidimų rūšys. Pagrindinės auklėjimo bei elgesio tendencijos. Trečiųjų gyvenimo metų krizė. Viduriniosios vaikystės pažintinė raida. Kohlbergo moralės raidos stadijos. Paauglio pažintinė raida. Tapatumo raida paauglystėje. Psichologija. Psichologijos šakos. Psichologijos tikslai ir reikšmė pedagoginėje veikloje. Bendroji psichologija. Psichologijos istorija ir dabartis. Pojūčiai. Suvokimai. Dėmesys. Atmintis. Mąstymas. Vaizduotė. Jausmai. Valia.
    Psichologija, konspektas(33 puslapiai)
    2008-01-15
  • Psichologija (58)

    Psichologijos apibrėžimas. Psichologijos mokslo objektas. Psichologijos kaip mokslo pagrindiniai tikslai. Psichologijos mokslo šakos. Psichologijos tyrimo metodai. Tyrimų etika. Psichologijos istorija. Psichologijos kaip mokslo atsiradimas. Struktūralizmas. Funkcionalizmas. Psichoanalizė. Biheviorizmas. Geštalto psichologija. Fenomenologinė psichologija. Fenomenologinė psichologija: humanizmas. Fenomenologinė psichologija: egzistencializmas. Kognityvinė psichologija. Biologinis požiūris. Sociokultūrinis požiūris. Psichikos reiškiniai. Sąmonė, pasąmonė, pakitusios sąmonės būsenos. Psichikos apibūdinimas. Psichinių reiškinių rūšys. Sąmonės savybės. Sąmonės funkcijos. Pasąmonė. Ypatingos sąmonės būsenos. Miegas ir sapnai. Miego sutrikimai. Nemiga. Miegas ir sapnai. Meditacija. Kitos pakitusios sąmonės būsenos. Biologiniai pagrindai. Nervų sistema: neuronas. Reflekso lanko pavyzdys. Neuronas. Nervinio impulso sklidimas. Neuromediatorių rūšys. Nervų sistemos sandara. Centrinė nervų sistema. Galvos smegenų tyrimo metodai. Galvos smegenys. Smegenų kamienas. Limbinė sistema. Endokrininė sistema ir hormonai. Smegenų žievė. Galvos smegenų pusrutuliai. CNS pažeidimai. Jutimai. Bendrieji jutimų dėsniai. Jutimų rūšys. Rega. Akies sandara. Rega. Regimosios informacijos apdorojimo procesas. Rega: spalvų matymo procesas. Klausa. Ausis. Klausa. Lytėjimas. Skonis. Uoslė. Kūno padėtis ir judėjimas. Suvokimas. Suvokimo svarba. Vaizdo suvokimas. Suvokimo organizavimo principai. Suvokimo organizavimas. Suvokimo iliuzijos. Gylio suvokimas. Monokuliniai požymiai. Judėjimo suvokimas. Suvokimo pastovumas. Įprasminimas. Suvokimo adaptacija. Suvokimo subjektyvumas. Dėmesys. Dėmesio rūšys. Kas patraukia mūsų dėmesį? Dėmesio savybės. Dėmesio problemos. Darbas iliustruotas paveikslėliais.
    Psichologija, konspektas(28 puslapiai)
    2008-03-21
  • Psichologija (59)

    Temperamentas. Charakteris. Sugebėjimai. Atmintis. Intelektas. Suvokimas. Dėmesys. Mąstymas. Vaizduotė. Emocijos ir jausmai. Valia. Psichiniai sutrikimai.
    Psichologija, špera(11 puslapių)
    2008-04-02
  • Psichologija (6)

    Psichologijos samprata. Psichologijos mokslo tikslai. Psichologijos tyrimo metodai: aprašomieji, eksperimentiniai, koreliaciniai tyrimai. Psichologinio įvertinimo metodai: klinikinis metodas, testai. Psichikos samprata. Psichikos struktūra. Svarbiausios psichologijos kryptys. Psichoanalizė. Biheviorizmas. Humanistinė psichologija. Asmenybė. Individualių skirtumų problema. Bendra asmenybės samprata. Požiūriai į asmenybės struktūrą. Asmenybės savybių teorijos (E. Kretschmer, H. Eysenck). Asmenybės samprata psichoanalitinėje ir humanistinėje psichologijoje. Intelektas. Jutimas ir suvokimas. Dėmesys. Išmokimas. Atmintis. Vaizduotė. Mąstymas ir kalbėjimas. Motyvai ir emocijos. Stresas.
    Psichologija, konspektas(18 puslapių)
    2005-09-30
  • Psichologija (60)

    Psichologijos tyrimo metodai. Stebėjimas. Eksperimentas. Pokalbis. Anketos. Kitos metodikos. Psichologinių tyrimų etika. Suvokimas. Suvokimo ypatybės. Erdvės, laiko ir judėjimo suvokimas. Dėmesys. Dėmesio rūšys. Dėmesio ypatybės. Psichikos samprata, struktūra ir rūšys. Atmintis. Trumpalaikė atmintis. Ilgalaikė atmintis. Valia.
    Psichologija, konspektas(15 puslapių)
    2008-04-02
  • Psichologija (61)

    Temperamentas. Temperamento tipų psichologinė charakteristika. Sangvinikas. Cholerikas. Flegmatikas. Melancholikas. Asmenybių tipai pagal Krečmerį. Asmenybių tipai pagal W. Šeldoną. Charakteris. Sugebėjimai. Psichika ir smegenys. Refleksas. Psichikos samprata, struktūra ir rūšys. Raida. Filogenetinė psichikos raida. Ontogenetinė psichikos raida. Kultūriniai skirtumai. Psichiniai sutrikimai. Šizofrenija. Nerimo sutrikimai. Nuotaikos sutrikimai.
    Psichologija, konspektas(15 puslapių)
    2008-04-02
  • Psichologija (62)

    Psichologijos mokslo priešistorė atsirasti psichologijos mokslui: filosofija (Demokritas, Platonas, Aristotelis, Dekartas, Lockas), gamtos mokslai (Hipokratas, Galenas), gyvenimiškas patyrimas, kiti mokslai. Šiuolaikinės psichologijos kryptys ir pagrindiniai atstovai: struktūralizmas, funkcionavimas, biheviorizmas, geštaltpsichologija, psichoanalizė, kognityvinė psichologija, humanistinė psichologija. Psichologija kaip mokslas. Pagrindinės sąvokos: Sąmonė, pasąmonė, psichiniai procesai, būsenos savybės. Mokslinio tyrimo strategijos: aprašomoji, eksperimentinė, koreliacinė. Duomenų rinkimo būdai: stebėjimas, apklausa, psichologiniai testai. Nervinio audinio struktūra. Neurono sandara ir funkcijos. Dėmesio rūšys: difuziškas ir selektyvus (valingas ir nevalingas). Dėmesio ypatybės: platumas (apimtis, paskirstymas), intensyvumas, perkėlimas, patvarumas, svyravimas. Jutimas: pagrindiniai dėsniai (absoliutūs ir skirtumo slenksčiai, jutimų adaptacija). Pojūčių rūšys: cheminiai, padėties, odos, klausos, regėjimo. Suvokimas. Formos suvokimas: pagrindiniai ypatumai (figūra ir fonas, visybiškumas, grupavimas). Laiko suvokimas. Atminties procesai: įsiminimas, saugojimas, atsiminimas ir jo būdai (atpažinimas, atgaminimas). Atminties rūšys pagal informacijos laikymo trukmę: jutiminė, trumpalaikė, ilgalaikė(epizodinė, semantinė). Įsiminimas ir išmokimas. Išmokimo rūšys: imprintingas, klasikinis išmokimas, operantinis išmokimas, latentinis, imitacinis, įgūdžių susidarymas, insaitas ir kiti. Gero išmokimo sąlygos: nuostata, motyvas, kiekybė ir kokybė, įprasminimas, kartojimas. Atpažinimas it atkūrimas. Užmiršimas. Reminiscencija. Užmiršimo teorijos: pėdsakų užgesimo, aktyvaus užmiršimo. Individualūs atminties skirtumai. Mąstymo operacijos: analizė, sintezė, palyginimas, apibendrinimas, sisteminimas, atsiejimas, konkretizavimas. Mąstymo ypatybės: platumas konkretumas, gilumas, savarankiškumas, lankstumas, nuoseklumas, greitumas. Jausmai: teigiami, neigiami, ambivalentiški. Aukštesnieji jausmai. Afektai, aistra, nuotaika. Jausmų skirtumai: gilumas, pastovumas, veiksmingumas. Asmenybės samprata. Žmogus, individas, asmuo, asmenybė. Asmenybės brandos kriterijai ir požymiai. Temperamentas ir charakteris.
    Psichologija, špera(8 puslapiai)
    2008-04-23
Puslapyje rodyti po