Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Medicina>Farmakologija>Farmakologijos šperos

Farmakologijos šperos (13 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Biochemija

    RR – beta oksidacija, RR. su neporiniu anglies atomų sk. oksidacija, lipidų peroksidinė oksidacija, aktyviosios deguonies formos, ląstelės antioksidacinė apsauga, antioksidantai, Acetil-KoA šaltiniai ir jo pernešimas iš mitochondrijų į citoplazmą, fosfolipidų sintezė, cholesterolio sintezė, AR šaltiniai ir jų panaudojimas, AR deamininimo būdai, pagrindiniai NH3 šaltiniai organizme, karbamido (ureos biosintezė), kiti NH3 detoksinimo būdai, dekarboksilinimo būdai, biogeniai aminai jų biol reikšmė, aminooksidazės, jų inhibitoriai – vaistai, AR beazotines liekanos metabolizmas, Hb ir mioglobinas, femo sintezė, Fe apykaita žmogaus organizme, hemoglobino skilimas, laisvas ir surištas bilirubinas, nustatymo diagnostinė reikšmė, purino nukleotinų biosintezes šaltiniai, IMP biosintezė, purino nukleotidų skilimas, podagra. Priežastys, vaistai, pirimidino nukleotidų sintezės šaltiniai, UTP ir CTP sintezė, DNR biosinteze (replikacija), DNR replikacijos inhibitoriai, prokariotų ir Eukariotų RNR biosintezė, potranskripcinės RNR modifikacijos, transkripcijos inhibitoriai, genetinis kodas, jo savybės, mutagenai, genų mutacijos, jų pasekmės, supratimas apie molekulines ligas, B biosintezė, potransliacinis polipeptidionės grand subrendimas, transliacijos inhibitoriai, genų inžinerija: bendras supratimas, metodų stadijos, pritaikymas, signalinių molekulių veikimas per viduląstelinius receptorius, signalinių molekulių veikimas per adenilatciklazės sistemą, G - baltymai, fosfodiesterazių inhibitoriai - vaistai, signalinių molekulių veikimas per fosfolipazės C sistemą, Ca2+ ir kalmodulino vaidmuo metabolizmo reakcijose, signalinių molekulių veikimas per guanilatciklazės sistemą, NO: sintezė, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo, dopaminas: sintezė, recept. veikimo mechanizmas, agonistai ir antagonistai, Parkinsono liga, vaistai nuo jos, acetilholinas: sintezė, metabolizmas, veikimo mechanizmas, agonistai ir antagonistai, acetilcholinesterazės inhibitoriai, pseudocholinesterazė, Alzheimerio liga, nuo jos vaistai, serotoninas. GABA (gama aminobutiratas): sintezė, metabolizmas, receptoriai, glicinas ir glutamatas, histaminas: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmas, antagonistai, gliukagonas, insulinas, atriopeptidai.
    Farmakologija, špera(47 puslapiai)
    2005-03-01
  • Farmakologija (10)

    Sinergizmas. Antagonizmas. Atropinas. NVNU. Aspirinum. Hipokalemija. Antialerginis poveikis. Antihipertenziniai vaistai. Beta adrenoreceptoriai. Kalcio kanalų blokatoriai. Diuretikai. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai. Vaistai išeminei širdies ligai gydyti. Nitratai. Hipolipideminiai vaistai. Vaistai širdis nepakankamumui gydyti. ŠVG veikimo mechanizmas. Antihistamininiai vaistai. Virškinimo trakto sekreciją veikiantys vaistai. Choleretikai. Antacidiniai preparatai. Gleivinę saugantys vaistai. Vėmimą sukeliantys preparatai. Vėmimą slopinantys vaistai. Meteorizmą mažinantys vaistai. Vidurius laisvinantys vaistai (laksantai). Viduriavimą slopinantys vaistai. Virškinimo traktą antacidiniai preparatai. Probiotikai. Inhaliuojamieji gliukokortikoidai. Tiesioginiai antikoaguliantai. Netiesioginiai antikoaguliantai. Fibrinoliziniai vaistai. Trombocitų agregacijos inhibitoriai. Tiesioginiai koaguliantai. Netiesioginiai koaguliantai. Fibrinolizės inhibitoriai. Antianeminiai vaistai. Eritropoetinai. Kalis. Kalcis. Magnis. Natrio preparatai. Kasos hormonai. Insulinas. Geriamieji antidiabetiniai vaistai. Insulinas. Geriamieji antidiabetiniai vaistai. Vitaminai.
    Farmakologija, špera(10 puslapių)
    2007-01-18
  • Farmakologija (12)

    Homeopatija. Farmakologijos pasiekimai 19-20 amžiuje. Jų vertinimas. Eksperimentinės farmakologijos atsiradimas. Vaistų klinikiniai tyrimai. Minkštos vaistų formos. Tepalai (unguenta). Injekcinių tirpalų išrašymas. Vaistų sąveika, sąveikos rūšys. Antagonizmas, jo rūšys, sinergizmas. Agonistas. Tikrieji ir daliniai agonistai. Efekto priklausomybė nuo dozės. Embriotoksinis teratogeninis ir kancerogeninis vaistų veikimas. Vaistų eliminacijos procesai - vaistų metabolizmas Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. Pagalbos priemonės. M-cholino blokatoriai (atropino grupė). Kitų muskarininių blokatorių farmakokinetika. Bendrieji inhaliaciniai anestetikai Bendroji anestezija. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Vietiniai anestetikai. Klinikinis panaudojimas. Bronchinė astma. Antacidiniai ir priešopiniai. Vaistai, vartojami išeminei ligai gydyti. Vaistai, vartojami anemijų gydymui. Kilpiniai diuretikai. Prototipai ir veikimo mechanizmas. Toksiškumas. Cefalosporinai. Makrolidai. Linkozamidai. Vankomicinas. Receptas, jo sudėtinės dalys, rašymo taisyklės, blankai. Vaistai makščiai, tiesiajai žarnai (žvakutės, kapsulės, tepalai, tabletės, tirpalai, suspensijos ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Ūmaus apsinuodijimo vaistais gydymo principai. Vaistų eliminacijos procesai. Vaistų eliminacija per inkstus, inkstų klirensas, inkstų funkcija ir vaistų dozavimas. Dozavimo reguliavimas, kad eliuminacija yra sutrigdyta ligos arba inkstų funkcija ir vaistų dozavimas. Pakartotinai vartojamų vaistų kinetika ir nuo to priklausantis dozių parinkimas (palaikamoji dozė, įsotinamoji dozė), terapinės platumos ir terapinio indekso sąvokos. Ganglijus blokuojantys vaistai. β adrenoblokatoriai. Antisimpatikotoninės (simpatikolitinės) mežiagos. Neinhaliaciniai bendrieji anestetikai. Hipnosedaciniai vaistai. Sedatyviai-hipnotiškai veikiančios medžiagos. Gimdą veikiančios medžiagos. Vaistai, vartojami hipertenzinės ligos gydymui (diuretikai, antisimpatotonikai, alfa ir beta adrenoblokatoriai, vazodilatatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, AKF inhibitoriai). Antihemoraginiai vaistai (vitamino k preparatai, krešėjimo faktoriai, antifibrilizinai). Antikoaguliantai (tiesioginiai ir netiesioginiai antikoaguliantai), antiagregantai. Dezinfekuojančios medžiagos ir antiseptikai. Halogenus ir deguonį išskiriantys preparatai. Sunkiųjų metalų druskos. Tetraciklinų grupės antibiotikai. Chloramfenikolio grupės preparatai. Veikimas. Indikacijos. Antimikotiniai antibiotikai ir sisteminiai vaistai. Tirpalai (solutiones). Vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai (difuzija, aktyvus transportas, endocitozė), reikšmė farmakokinetikai. Biologinis vaistų prieinamumas, bioekvivalentiškumas, praktinė reikšmė Vaistų biologinis prieinamumas - vaisto dalis, kuri patenka į sisteminę kraujotaką. Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Periferiniai miorelaksantai. Tiesioginio veikimo adrenomimetikai. Klasifikacija. Antihistamininiai vaistai. Antihistamininiai vaistai (H 1 receptorių blokatoriai). Opioidiniai analgetikai, antagonistai. Širdies glikozidai. Prototipai ir farmakokinetika. Antiaritminiai vaistai. Adrenalino receptorių antagonistai . fibrinolizės sistemą veikiantys vaistai. Reumatoidinėms ligoms, podagrai gydyti vartojami vaistai. Antireumatiniai, ligos eigą keičiantys vaistai. Uroantiseptikai. Chinolonai, fluorchinolonai. Antinavikiniai vaistai. Alkilinantys veiksniai. Farmakopėja. Vaistų kokybės kontrolė. Vaistų grupės (receptiniai, nereceptiniai, kompensuojamieji vaistai, narkotiniai, psichotropiniai vaistai), jų praktinė reikšmė. Vaistai inhaliacijoms (milteliai, aerozoliai ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Milteliai. Farmakodinamika, farmakokinetika, farmakogenetika. Šiuolaikinis vaistų veikimo aiškinimas remiantis šiais vaistų apibūdinimais. Vaistų tirpumas vandenyje ir lipiduose. Silpnų rūgščių ir silpnų bazių jonizacija, priklausomybė nuo terpės pH, jonizacijos konstantos, reikšmė farmakokinetikai. Vaistų rezorbcija ir ją lemiantys veiksniai priklausomai nuo jų vartojimo būdo. Tiesioginio veikimo universalūs M ir N cholinomimetikai. Klasifikacija. Neuroleptikai. Antidepresantai. Hipnosedaciniai vaistai. Kortikosteroidai.Vazodilatatoriai, klasifikacija (veikiantys periferinę kraujotaka ir esant lėtiniams kr sutrikimams - hipertenzija, širdies krjt nepakankamumas, išeminė širdies liga). Vazodilatatoriai ir stenokardiją gydantys preparatai. Natrio, kalio, kalcio ir magnio druskos. Hiperlipidemijų gydymui vartojami vaistai. Sulfonmidai (jų FD, nepageidaujamas veikimas, dozavimo principai). Sulfonmidų veikimo spektras. Sudėtiniai preparatai su trimetoprinu. Antihelmintiniai vaistai. Hormoniniai antinavikiniai veiksniai. Į vidų vartojami vaistai – skystos, minkštos ir kietos vaistų formos. Kietosios vaistų formos. Vaistai akims, ausims, nosiai (lašai, kremai, purškalai, geliai). Lašai. Parenteraliniai vaistai (injekcijos, infuzijos, koncentratai) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Receptorių teorija ir receptorių klasifikacija. Receptorių funkcijų reguliacija (desensitizacija, rezerviniai receptoriai ir jų skaičiaus reguliacija). Vaistų veikimas: vietinis, refleksinis, rezorbcinis, netiesioginis, grįžtamas, negrįžtamas. Individualūs vaistų veikimo skirtumai ir priežastys (amžius, lytis ir t.t.). Rektalinis (suppozitorinis). Vaistų pasiskirstymo tūris. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai (barjerai, kraujotakos intensyvumas, vaistų tirpumas, jungimasis su baltymais ir kt.). Vaistų pasiskirstymo tūris. Vaistų eliminacijos procesai, vienkartinės dozės kinetika, farmakokinetiniai modeliai, pusinės eliminacijos periodas. Presisteminis metabolizmas. Netiesioginio veikimo cholinomimetikai(anticholinesterazinės medžiagos). Klasifikacija ir prototipai. Netiesioginio vekimo simpatomimetikai. Trankviliantai. Sedatyviai-hipnotiškai veikiančios medžiagos. Tolerancija ir priklausomybė. Alkoholiai, jų toksikologija, teturamas. Antiepilepsiniai vaistai. Ūmus ir lėtinis apsinuodijimas (opioidiniais) narkotiniais analgetikais. Pagalbos priemonės. Vėmimą sukeliančios ir slopinančios medžiagos. Antiemetiniai vaistai. Virškinamojo trakto motoriką veikiantys vaistai (laisvinantys, motoriką skatinantys, antidiarėjiniai). Laisvinantys. Diuretikai. Karboanhidrazių inhibitoriai: Prototipai ir veikimo mechanizmas. Hipofizės hormonų preparatai. Beta laktaminių antibiotikų klasifikacija, bendra grupių charakteristika. Penicilinas. Prieš pirmuonis veikiantys vaistai.
    Farmakologija, špera(110 puslapių)
    2007-01-22
  • Farmakologija (19)

    Farmakologija. Vaistų vartojimo būdai. Eliminacija. Vaisto kumuliacija. Klirensas. Apsinuodijimo vaistas gydymo principai. Cholinerginė sinapsė. Cholinomimetikų klasifikacija. M cholinoblokatoriai. Atropinas. Ganglioblokatoriai. Miorelaksantai. Adrenomimetikai. Veikimo mechanizmai. Epinefrinas. Norepinefrinas. Izoproterenolis. Dopaminas. Midodrinas. Fenilefrinas. Amfetaminas. Efedrinas. Dobutaminas. Pseudosimpatomimetikai. Adrenomimetikų panaudojimas gydyme. Adrenoblokatoriai. α- adrenoblokatoriai. Neselektyvūs α- adrenoblokatoriai. Selektyvūs α1-adrenoblokatoriai. Kardioselektyvūs β-adrenoblokatoriai. Nekardioselektyvūs β-adrenoblokatoriai. Nepageidaujamas poveikis. Selektyvūs ir neselektyvūs β-adrenoblokatoriai gali turėti papildomų savybių. Diltiazemas. Osmosiniai diuretikai ir karboanhidrazės inhibitoriai. Didinantys druskų ir H2O išsiskyrimą diuretikai. Karboanhidrazės inhibitoriai. Osmosiniai diuretikai. Tiazidiniai diuretikai ir chlortalidonas. Benzotiadiazino dariniai. Tiazidai. Furozemidas. Sulfamoilantranilo rūgšties dariniai. Hipokalemijos nesukeliantys diuretikai. Organiniai nitratai. AKF inhibitoriai. Bronchus plečiantys vaistai. Vaistai veikiantys bronchų spindį. Bronchų spazmui šalinti.
    Farmakologija, špera(23 puslapiai)
    2007-04-25
  • Farmakologija (4)

    Farmakologija. Vaistų vartojimo būdai. Farmakokinetika. Bioekvalentiškumas. Metabolizmas. Ekskrecija. Eliminacija. Vaisto kumuliacija. Klirensas. Receptoriai. Vaistų veikimo mechanizmai. Įvairių organizmo būklių įtaka vaisto veikimui. Vaistų nesuderinamumas. Apsinuodijimo vaistas gydymo principai. Receptorius. Cholinerginė sinapsė. N- cholinoreceptoriai. M receptorių farmakodinamika. Cholinomimetikai. Acetilcholinas. Perdozavus cholinomimetikų. M cholinoblokatoriai. N cholinoblokatoriai. Adrenergines sinapses veikiantys vaistai. α- adrenoblokatoriai. β- adrenoblokatoriai. Propranolis. Antisimpatikotoniniai vaistai. Antiaritminių vaistų klasifikacija, Amiodaronas. Antiaritminių vaistų klasifikacija. Chinidinas, prokainamidas, dizopiramidas. Lidokainas, meksiletinas. Ca antagonistai. Ca antagonistai. Tiazidiniai diuretikai ir chlortalidonas. Furozemidas. Hipokalemijos nesukeliantys diuretikai. Organiniai nitratai. Antihipertenzinių vaistų klasifikacija. Renino, angiotenzino, ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai. Natrio nitroprusidas ir hidralazinas. Bronchus plečiantys vaistai. Antacidiniai. Apetitą, vėmimą ir tulžies sekreciją veikiantys. Viduriavimą veikiantys. Gimdą veikiantys. Trombocitus veikiantys. Antikoaguliantai. Fibrinolizę veikiantys vaistai. Kraujodarą stimuliuojantys vaistai. Lipoproteinų apykaitą reguliuojantys vaistai. Psichotropinių medžiagų klasifikacija. Centrinę nervų sistemą veikiančios medžiagos. Antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai). Neuroleptikai. Antidepresantai. Trankviliantai (raminantys). Antiparkinsoniniai vaistai. Antiepilepsiniai vaistai (antikonvulsantai). Inhaliaciniai anestetikai. Alkoholiai. Antihistamininiai vaistai. Nesteroidiniai prišuždegiminiai vaistai. Antipodagriniai vaistai. Opioidinių rec. agonistai. Opioidinių rec. agonistai – antagonistai. Vietiniai anestetikai. Hipofizės hormonai. Skydliaukės hormonų preparatai. Lytiniai hormonai. Lytinių hormonų antagonistai. Peroraliniai kontraceptikai. Antinksčių žievinė dalis. Antidiabetiniai vaistai. Onkologiniai vaistai. Imuninę sistemą veikiantys vaistai. Antimikrobinių vaistų vartojimo principai. Antiseptinės medžiagos. Antibiotikai. Penicilinai. Cefalosporinai. Tetraciklinai. Chloramfenikolio grupė (levomicetino). Makrolidai. Linkozamidai. Aminoglikozidai. Rifamicinai. Polimiksinai. Girazės inhibitoriai (chinolonai, fluorchinolonai). Sulfanilamidai. Antigrybeliniai ab. Pirmuonis ir helmintus veikiantys vaistai. Prieštuberkulioziniai preparatai.
    Farmakologija, špera(82 puslapiai)
    2006-03-27
  • Farmakologija (5)

    Farmakopėja. Vaistai, jų formos, įsigijimo tvarka. Vaistų vartojimo būdai. Farmakokinetika. Biopraeinamumas. Biotransformacija ir ekskrecija. Vaistų pasiskirstymas, klirensas, pusperiodis, kumuliacija. Dozės ir dozavimo būdai. Terapinis indeksas. Vaistų veikimo rūšys. Psichodinaminis / placebo poveikis. Vidinės ir išorinės sąlygos, nuo kurių priklauso vaistų veikimas. Vaistų poveikio kitimas vartojant juos pakartotinai. Nepageidaujamų efektų klasifikacija. Psichinė ir fizinė priklausomybė, ją sukeliantys vaistai. Nutraukimo sindromas. Farmakokinetinė ir farmakodinaminė vaistų sąveika. Sinergizmas ir antagonizmas. Farmacinis ir farmakologinis vaistų nesuderinamumas. Ūmaus apsinuodijimo vaistais gydymo principai. Presinapsiniai ir postsinapsiniai receptoriai. Vaistų poveikis nervinio impulso sklidimui sinapsėse. Parasimpatinė / cholinerginė sinapsė. Simpatinė / adrenerginė sinapsė. Nikotininiai ir muskarininiai receptoriai, jų lokalizacija ir stimuliavimo efektai. Cholinergines sinapses veikiančių vaistų klasifikacija. Tiesioginio veikimo M ir N cholinomimetikai. Netiesioginio veikimo cholinomimetikai. Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. M cholinoblokatoriai. N cholinoblokatoriai. Adrenergines sinapsės veikiančių vaistų klasifikacija. Tiesioginio veikimo alfa ir beta adrenomimetikai. Netiesioginio veikimo α ir β adrenomimetikai. Selektyvūs α ir selektyvūs β adrenomimetikai. α adrenoblokatoriai. β adrenoblokatoriai. Centrinio ir periferinio veikimo antisimpatikotoniniai vaistai. Antiaritminių vaistų klasifikacija. Amiodaronas. Chinidinas, prokainamidas, dizopiramidas. Lidokainas, meksiletinas. Kalcio antagonistai. Teigiamai inotropiškai veikiantys vaistai. Širdies glikozidai, jų farmakokinetika, lėtinis apsinuodijimas jais. Osmosiniai diuretikai ir karboanhidrazės inhibitoriai. Tiazidiniai diuretikas chlortalidonas. Furozemidas. Hipokalemijos nesukeliantys diuretikai. Organiniai nitratai. Antihipertenzinių vaistų klasifikacija. Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai. Na nitroprusidas ir hidralazinas. Bronchus plečiantys vaistai. Metilksantinai. Skrandžio sulčių rūgštingumą mažinantys ir kiti antiopiniai vaistai. Apetitą, vėmimą ir tulžies sekreciją veikiantys vaistai. Virškinimo fermentai. Vidurius laisvinantys ir viduriavimą slopinantys vaistai. Gimdą veikiantys vaistai. Trombocitus veikiantys vaistai. Antikoaguliantai. Fibrinolizę veikiantys vaistai. Kraujodarą stimuliuojantys vaistai / augimo faktoriai, mineralai, vitaminai. Lipoproteinų apykaitą reguliuojantys vaistai. Psichotropinių medžiagų klasifikacija. Neuroleptikai. Antidepresantai. Trankviliantai. Antiparkinsoniniai vaistai. Antiepilepsiniai vaistai. Inhaliaciniai anestetikai. Intraveniniai anestetikai. Neuroleptanalgezija. Etilo ir metilo alkoholiai. Disulfiramas. Antihistamininiai vaistai. Antipiretiniai analgetikai / paraaminofenolio ir pirazolono dariniai, salicilatai /. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo / propiono ir acto rūgščių dariniai, oksikamai /. Opioidinių receptorių agonistai. Opioidinių receptorių agonistai-antagonistai ir antagonistai. Vietiniai anestetikai / esteriai ir amidai /.Hipofizės hormonų preparatai. Skydliaukės hormonų preparatai ir antitiroidiniai vaistai. Lytinių hormonų preparatai. Lytinių hormonų antagonistai. Peroraliniai kontraceptikai. Gliukokortikoidai ir minerlkortikoidai. Gliukokortikoidų nepageidaujamas poveikis. Antidiabetiniai vaistai. Kalcio apykaitą reguliuojantys vaistai. Vitaminų vartojimo principai. Priešvėžiniai vaistai. Imunomoduliatoriai. Antimikrobinių vaistų klasifikacija. Antimikrobinių vaistų vartojimo principai. Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos. Antibiotikų farmakodinamika ir spektrai. Biosintetiniai penicilinai. Pusiau sintetinai penicilinai. Cefalosporinai. Tetraciklinai. Chloramfenikolis. Makrolidai. Linkozamidai ir fuzidino Na. Aminoglikozidai. Rifamicinai. Lokaliai vartojami antibiotikai. Polimiksinai. Chinolonai. Sulfanilamidai. Sulfametoksazolis/trimetoprimas. Priešgrybeliniai vaistai. Pirmuonis ir helmintus veikiantys vaistai. Antituberkulioziniai vaistai.
    Farmakologija, špera(81 puslapis)
    2006-05-16
  • Farmakologija (8)

    Trumpa farmakologijos istorija. Farmakologijos ir farmacijos, darbo kryptys, keliami uždaviniai. Vaisto ir vaistinės medž., sąvokos, vaistams keliami reikalavimai. Farmakodinamika, farmakodinaminės vaistų sukeliamos reakcijos, jų klasifikacija. Vaistų veikimo mechanizmas, receptorių teorija. Farmakokinetika, pagrindiniai farmakokinetiniai procesai (rezorbcija, biotransformacija, eliminacija). Pagrindiniai farmakokinetiniai procesai ir jų apibūdinimas. Rezorbcija. Pasiskirstymas. Metabolizmas. Išsiskyrimas iš organizmo. Farmakokinetinė, farmakodinaminė ir fizikocheminė vaistų sąveika. Faktoriai, keičiantys vaistų veikimą (amžius, lytis, paveldimumas, patogeniniai faktoriai ir kt.) Autonominės nervų sistema, sinapsės, mediatoriai. Autonominės nervų sistemos funkcijos veikiantieji vaistai, klasifikacija. Cholinomimetikai, klasifikacija, savybės, panaudojimas. Cholinoblokatoriai, klasifikacija, savybės, panaudojimas. Adrenomimetikai, klasifikacija, savybės, panaudojimas. Adrenoblokatoriai, klasifikacija, savybės, panaudojimas. Antisimpatikotoniniai vaistai, savybės, panaudojimas. Vietinei anestetikai būdingos farmakologinės savybės, panaudojimas. CNS veikiančių medžiagų klasifikacija, apibūdinimas. Migdomieji- sedaciniai vaistai (psichotropiniai) klasifikacija, apibūdinimas. Trankviliantai (psichotropiniai) klasifikacija, savybės, panaudojimas. Psichotropiniai vaistai, klasifikacija. Priklausomybės psichotropinėms mediagoms problema. Antipsichoziniai (Neuroleptikai) (psihotropiniai) klasifikacija, savybės, panaudojimas. Antidepresantai, klasifikacija, savybės, panaudojimas. Antiepilepsiniai vaistai (prieštraukuliniai, slopina CNS). Haliucinogenai (jaudina CNS). Antiparkinsoniniai vaistai. Nesteroidinės priešuždegiminės medžiagos (slopina CNS). Opioidiniai analgetikai (slopina CNS). Bendroji anestezija. Alkoholiai, lėtinė ir ūmi intoksikacija, reiškiniai, pasekmės, gydymo principai. Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai.
    Farmakologija, špera(16 puslapių)
    2006-09-28
  • Farmakologija (9)

    Rp. Cholinesterazės inhibitoriai. Cholinomimetikai. Cholinoblokatoriai. Tiesioginiai neselektyvūs alfa ir beta adrenomimetikai. Selektyvūs alfa ir beta adrenomimetikai. Netiesioginiai adrenomimetikai. Alfa adrenoblokatoriai. Beta adrenoblokatoriai. Organiniai nitratai. Širdies glikozidai (digoksinas). Kalcio kanalų blokatoriai. AKF Inhibitoriai. Diuretikai. Bronxus plečiantys vaistai. Antikoaguliantai. Fibrinolizę veikiantys vaistai.
    Farmakologija, špera(6 puslapiai)
    2006-12-31
  • Glikozidai. Augalai, kaupiantys glikozidus

    Glikozidų charakteristika. Cukrinė dalis. Glikozidų susidarymo būdai. Glikozidų fiziko-cheminės savybės. Glikozidų kokybinis ir kiekybinis nustatymas. Glikozidų išskyrimas. Glikozidų lokalizacija, reikšmė augalui. Glikozidų klasifikacija. Česnakų svogūnai. Valgomojo svogūno svogūnai. Kartumynų apibūdinimas ir klasifikacija. Paplitimas, lokalizacija augalų organuose ir audiniuose. Kartumynų fiziko-chemines savybės. Kartumynų nustatymas. Kartumynų biologinės savybės ir jų panaudojimas medicinoje. Pupaliaskių lapai. Skėtinių širdažolių žolė. Kiaulpienių šaknis. Gencionų šaknys. Paprastųjų kiečių žolė. Karčiųjų kiečių žolė. Kraujažolių žiedai. Ajerų šakniastiebiai. Balinis ajeras. Apynių spurgai. Širdies glikozidų aglikono sandara. Širdies glikozidų cukrinės dalies sandara. Cheminės struktūros ryšys su farmakologiniu poveikiu. Klasifikacija. Paplitimas pasaulyje, faktoriai turintys įtakos širdies glikozidų susikaupimui augaluose. Žaliavų rinkimas, džiovinimas, laikymas. Fiziko-cheminės savybės, hidrolizė. Širdies glikozidų fiziko-cheminės savybės. Kardiosteroidų nustatymas. Kokybinė ir kiekybinė analizė. Farmakologinis poveikis. Triterpeninių glikozidų klasifikacija. Saponinų paplitimas augaliniame pasaulyje, lokalizacija. Įvairių faktorių įtaka saponinų susikaupimui vaistiniuose augaluose. Saponinų fiziko-cheminės savybės. Vaistinių augalinių žaliavų, kaupiančių triterpeninius saponinus, analizė. Kiekybinis saponinų nustatymas. Triterpeninių saponinų poveikis.
    Farmakologija, špera(16 puslapių)
    2009-03-28
  • Pramoninė vaistų technologija (2)

    Miltelių fizikinių ir technologinių savybių tyrimas. Tabletės, jų klasifikacija.Teoriniai tabletavimo pagrindai. Pagalbinės medžiagos ir užpildai tablečių gamyboje,jų paskirtis. Granuliavimas, jo reikšmė,granuliavimo metodai. Tiesioginis tabletavimas. Tablečių padengimas presuotomis ir dražuotomis dangomis. Tablečių padengimas plėvelėmis. Tablečių savybių tyrimas. Vandeninių tirpalų gamybos ypatumai, Burovo tirpalo gamyba chemijos metodu. Aromatiniai vandenys, jų gamyba. Sirupai. Piliarožių, saldymedžio sirupų ir pertusino gamyba. Etanolio ir aliejinių tirpalų gamyba.
    Farmakologija, špera(8 puslapiai)
    2008-09-22
  • Vaistų chemija

    Alprazolamas. Amitriptilinas. Buprenorfinas. Buspironas. Chlordiazepoksidas. Citalopramas. Diazepamum. Dikalio Klorazepatas. Duloksetinas. Fentanilis. Fluoksetinas. Hidroksizinas. Imipraminas. Kofeinas. Medazepamas. Mirtazepinas. Morfinas. Naloksonas. Naltreksonas. Iracetamas. Pramiracetamas. Sertralinas. Tianeptinas. Tofizopamas. Tramadolis. Venlafaksinas. Vimpocetinas. Trankviliantai. Benzodiazepinai. Antidepresantai. Psichostimuliatoriai. Analeptikai. Nootropai. Opioidiniai. Narkotinių analgetiku ypatumai. Infraraudonųjų spindulių (IR) Spektroskopija. Fotoelektrokolorimetrija. MBR (Magnetinis branduolių rezonansas).
    Farmakologija, špera(5 puslapiai)
    2008-11-14
  • Vaistų chemija (2)

    Vaistų klasifikacija. Klasifikacija pagal išdavimo tvarką. Klasifikacija pagal vaistinės medžiagos kilmę. Klasifikacija pagal veikimo pobūdį. Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK). Klasifikacija pagal poveikio mechanizmą molekuliniame lygyje. Klasifikacija pagal cheminę struktūrą. Klasifikacija pagal terapinį poveikį. Anatominė terapinė vaistų klasifikacija (ATC). ATC klasifikacijos struktūra. ATC klasifikacijos principai. Sudėtinių vaistų klasifikacija. ATC klasifikacijos privalumai. Anatominė klasifikacija. Nacionalinės vaistų klasifikacijos. Vaistų nomenklatūra. Generiniai vaistai. Generinio vaisto vertinimo principai. Vaistų kūrimo strategijos. Naujos sisteminės atrankos technologijos. Kiti sisteminės atrankos pavyzdžiai. Vaistų struktūros aktyvumo tyrimo strategijos. Prastinimas. Molekulinės struktūros išlaikymas. Didinimas. Kaip pasirinkti struktūros aktyvumo tyrimo strategiją? Struktūros aktyvumo tyrimo taisyklės. Biologinės logikos taisyklė. Minimalių junginio lyderių struktūros modifikacijų pavyzdžiai. Struktūros logiškumo taisyklė. Optimalaus pakaito pasirinkimo taisyklė. Funkcinių grupių įtaka molekulių aktyvumui. Neprisotintų grupių įtaka. Halogenų įtaka. Fluoro vaidmuo. Chloro vaidmuo. Bromo vaidmuo. Jodo vaidmuo. Hidroksilinimo įtaka. Rūgštinių grupių įtaka. Bazinių grupių įtaka. Izosterinės substitucijos metodas. Cheminiai izosterai ir bioizosterai. Klasikiniai ir neklasikiniai bioizosterai. Izosterinės substitucijos metodas. Cheminių izosterų apibūdinimas. Bioizosterų apibūdinimas. Bioprekursoriai – provaistai. Nešėjo tipo provaistai. Provaistų aktyvinimo būdai. Tiesioginiai cholinomimetikai, klasifikacija. Laboratorinių darbų preparatai. Mišinių analizė. Sudėtinių miltelių, sudarytų iš organinių ir neorganinių medžiagų, analizė. Pilokarpinas.
    Farmakologija, špera(23 puslapiai)
    2009-03-29
  • Vaistų chemija (3)

    Benzamidai. Struktūros-aktyvumo ryšys. Savybės. Tapatybė. Fiziko-cheminės analizės metodai. Cheminėanalizės metodai. Kiekybinis nustatymas. Metoklopramidas. Metoclopramidum. Metoklopramidas. Sulpiridas. Sulpiridum. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Sulpiridas. Indikacijos. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Amisulpridas. Indikacijos. Tiapridas. Tiapride. Savybės. Indikacijos. Butirofenonai. Struktūros-aktyvumo ryšys. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Melperonas. Melperonum. Savybės. Indikacijos. Haloperidolis. Haloperidolum. Savybės. Indikacijos. Difenilbutilaminai. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Indolo dariniai. Sertindolis. Sertindolum. Apibūdinimas. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Indikacijos. Fentiazinai. Struktūros-aktyvumo ryšys. Savybės. Tapatybė. Fiziko-cheminės analizės metodai. Cheminėanalizės metodai. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Propildialkilaminodariniai. Chlorpromazinas. Chlorpromazinum. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Levomepromazinas. Levomepromazinum. Struktūra. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Propilpiperidinodariniai. Struktūros-aktyvumo ryšys. Tioridazinas. Thioridazinum. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Propilpiperazinodariniai. Struktūros-aktyvumo ryšys. Flufenazinas. Fluphenazinum. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Fentiazinožiedo analogai. Tioksantenai. Struktūros-aktyvumo ryšys. Savybės. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Chlorprotiksenas. Chlorprothixenum. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Zuklopentiksolis. Zuclopenthixolum. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Flupentiksolis. Flupentixolum. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Flupentiksolio dekanoatas. Savybės. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Klozapinas. Clozapinum. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Olanzapinas. Olanzapinum. Struktūra. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Kvetiapinas. Quetiapinum. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Risperidonas. Risperidonum. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Ziprazidonas. Ziprasidonum. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Aripiprazolas. Aripiprazolum. Savybės. Tapatybė. Kiekybinis nustatymas. Poveikis. Veikimo mechanizmas. Vartojimas.
    Farmakologija, špera(15 puslapių)
    2009-10-27