Vaistų chemija (2)

Vaistų klasifikacija. Klasifikacija pagal išdavimo tvarką. Klasifikacija pagal vaistinės medžiagos kilmę. Klasifikacija pagal veikimo pobūdį. Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK). Klasifikacija pagal poveikio mechanizmą molekuliniame lygyje. Klasifikacija pagal cheminę struktūrą. Klasifikacija pagal terapinį poveikį. Anatominė terapinė vaistų klasifikacija (ATC). ATC klasifikacijos struktūra. ATC klasifikacijos principai. Sudėtinių vaistų klasifikacija. ATC klasifikacijos privalumai. Anatominė klasifikacija. Nacionalinės vaistų klasifikacijos. Vaistų nomenklatūra. Generiniai vaistai. Generinio vaisto vertinimo principai. Vaistų kūrimo strategijos. Naujos sisteminės atrankos technologijos. Kiti sisteminės atrankos pavyzdžiai. Vaistų struktūros aktyvumo tyrimo strategijos. Prastinimas. Molekulinės struktūros išlaikymas. Didinimas. Kaip pasirinkti struktūros aktyvumo tyrimo strategiją? Struktūros aktyvumo tyrimo taisyklės. Biologinės logikos taisyklė. Minimalių junginio lyderių struktūros modifikacijų pavyzdžiai. Struktūros logiškumo taisyklė. Optimalaus pakaito pasirinkimo taisyklė. Funkcinių grupių įtaka molekulių aktyvumui. Neprisotintų grupių įtaka. Halogenų įtaka. Fluoro vaidmuo. Chloro vaidmuo. Bromo vaidmuo. Jodo vaidmuo. Hidroksilinimo įtaka. Rūgštinių grupių įtaka. Bazinių grupių įtaka. Izosterinės substitucijos metodas. Cheminiai izosterai ir bioizosterai. Klasikiniai ir neklasikiniai bioizosterai. Izosterinės substitucijos metodas. Cheminių izosterų apibūdinimas. Bioizosterų apibūdinimas. Bioprekursoriai – provaistai. Nešėjo tipo provaistai. Provaistų aktyvinimo būdai. Tiesioginiai cholinomimetikai, klasifikacija. Laboratorinių darbų preparatai. Mišinių analizė. Sudėtinių miltelių, sudarytų iš organinių ir neorganinių medžiagų, analizė. Pilokarpinas.