Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Medicina>Farmakologija>Farmakologijos konspektai

Farmakologijos konspektai (25 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Antidepresantai. Vaistų chemija

    Antidepresantai. MAO inhibitoriai. Moklobemidas. Tricikliniai junginiai. Amitriptilinas. Nortriptilinas. Imipraminas. Klomipramidas. Doksepinas. Tianeptinas. Tam tikri junginiai. Mirtazapinas. Citalopramas. Paroksetinas. Sertralinas. Venlafaksinas. Nefazodonas. Trazodonas. Fluoksetinas. Reboksetinas. Fluvoksaminas. Duloksetinas.
    Farmakologija, konspektas(11 puslapių)
    2008-03-22
  • Chemoterapija

    Sulfonamidai (jų FD, nepageidaujamas veikimas, dozavimo principai). Sulfonamidų veikimo spektras. Sudėtiniai preparatai su trimetoprinu. Antibiotikų klasifikacija, nepageidaujamas veikimas. Beta-laktaminų antibiotikų klasifikacija, bendra grupių charakteristika. Penicilinai. Klasifikacija. Farmakokinetika. Veikimo mechanizmas ir atsparumas. Klinikinis panaudojimas. Toksiškumas. Cefalosporinai. Klasifikacija. Farmakokinetika. Veikimo mechanizmas ir atsparumas. Klinikinis panaudojimas. Toksiškumas. Makrolidai. Linkozamidai. Vankomicinas. Tetraciklinų grupės antibiotikai. Aminoglikozidai. Antimikotiniai antibiotikai ir sisteminiai vaistai. Prieštuberkulioziniai antibiotikai, sintetiniai prieštuberkulioziniai vaistai. Antihelmintiniai vaistai. Prieš pirmuonis veikiantys vaistai (antiprotozoiškai veikiantys). Antinavikiniai vaistai. Dezinfekuojančios medžiagos ir antiseptikai. Fenolas ir jo dariniai. Formaldehido dariniai. Antimikrobiniai dažų preparatai. Formaldehido dariniai. Antimikrobiniai dažų preparatai. Halogenus ir deguonį išskiriantys preparatai. Sunkiųjų metalų druskos. Uroantiseptikai. Chinolonai, fluorchinolonai.
    Farmakologija, konspektas(36 puslapiai)
    2007-01-24
  • Farmacinė chemija

    Halogeninti angliavandeniliai. Chloretilis – Aethylii chloridum. Chloroformas – Chloroformium (pro narcosis). Ftorotanas – (1, 1, 1 – trifluor – 2 – chlor – brom – etanas) – Phthorothanum. Trichloretilenas (trilenas, narkogenas) – Trichlorethylenum. Jodoformas – Jodoformium. Aldehidai ir jų dariniai. Formaldehidas – Formaldehydi solutio 35 – 40%. Heksametilentetraaminas – Hexamethylentetraaminum (Urotropinum, Hexaminum). Chloralio hidratas - (Chlorali hydras). Citralis – Citralum. Alkoholiai. Etanolis – Ethanolum. Glicerolis – Glycerolum. Eteriai. Dietilo eteris – Aether anaestheticus, Aether medicinalis. Dimedrolis (Diphenhydramini hydrochloridum – Dimedrolum). Alifatinės eilės aminorūgštys. Gliutamino rūgštis – Acidum glutaminicum. Aminalonas – Aminalonum. Amino kaprono rūgštis – Acidum aminocapronicum. Cisteinas – Cysteinum. Acetilcisteinas – Acetylcysteinum. Metioninas – Methioninum. Poliaminokarboninės rūgštys. Tetracino kalcio druska – Tetracinum calcium. Pentacinas – Pentacinum. Alifatinių karboninių rūgščių farmaciniai preparatai. Kalio acetatas – Kalii acetas. Natrio ir ličio oksibutiratai – Natrii (Litii) oxybutyras. Kalcio laktatas – Calcii lactas. Natrio citratas – Natrii citras. Kalcio gliukonatas – Calcii gluconas. Alifatiniai esteriai. Amilnitritas – Amylii nitras. Nitroglicerinas – Nitro glycerinum (Glyceroli trinitras). Glicerolio ir azoto rūgšties esteris. Kalcio glicerofosfatas – Calcii glycerophosphas. Amino alkoholių esteriai. Acetilcholino chloridas – Acetylcholini chloridum. Uretanai ir ureidai. Uretanai. Meprotanas – Meprotanum. Acikliniai ureidai. Bromizovalis – Bromisovalum. Terpenai. Mentolis – Mentholum. Validolis – Validolum. Terpinhidratas – Terpinum hydratum. Bicikliniai terpenai. Kamparas – Camphora. Bromcamphora – bromkamparas.
    Farmakologija, konspektas(16 puslapių)
    2007-02-19
  • Farmakognozija (2)

    Fenolinių junginių apibūdinimas ir klasifikacija. Fenolinių junginių fizikinės-cheminės savybės. Kokybinis ir kiekybinis fenolinių darinių nustatymas. Farmakologinės fenolinių glikozidų savybės. Folium Uvae ursi – miltinės meškauogės lapai. Folium Vitis idaeae – bruknių lapai. Cortex Salicis – gluosnių žievė. Herba Filipendulae – vingiorykščių žolė. Gemmae Populi – tuopų pumpurai. Bendra fenilpropanoidų charakteristika. Rhizoma Rhodiolae – rausvųjų rodiolių šakniastiebis. Herba Echinaceae – ežiuolių žolė. Lignanai. Rhizoma cum radicibus Eleutherococci – eleuterokokų šakniastiebiai su šaknimis. Rhizoma cum radicibus Podophylli – skydinių pėdlapių šakniastiebiai su šaknimis. Fructus Schisandrae – kininių citrinvyčių sėklos. Antraceno darinių klasifikacija. Antraglikozidų struktūros ypatumai. Antraceno darinių fizikinės-cheminės savybės. Kokybinė antracenų analizė. Antraceno darinių kiekybinis nustatymas. Cortex Frangulae – šaltekšnių žievė. Cortex Ramni purshianae – amerikinių šaltekšnių žievė. Folium Cassiae (Sennae) – kasijų (senų) lapai. Fructus Rhamni catharticae – dygiųjų šunobelių vaisiai. Rhizomata et radix Rubiae – raudžių šakniastiebiai, turintys šaknis. Folium Aloes recens – švieži alavijų lapai. Radix Rhei – rabarbarų šaknys. Flavonoidų apibūdinimas ir klasifikacija. Flavonoidų fizikinės-cheminės savybės. Flavonoidų išskyrimas iš augalinės žaliavos. Kokybinės reakcijos flavonoidams nustatyti. Flavonoidų kiekybinio nustatymo metodai. Žaliavos, kaupiančios P vitaminą. Flos (Alabastra) Sophorae japonicae – soforų žiedai (butonai). Herba Fagopyri – grikių žolė. Folium Theae – arbatmedžių lapai. Fructus Aroniae melanocarpae – juodavaisių aronijų vaisiai. Flos Crataegi – gudobelių žiedai. Herba Leonuri – sukatžolių žolė. Flos Helichrysi – šlamučių žiedai. Flos Tanaceti – bitkrėslių žiedai. Herba Polygoni aviculare – rūgčių takažolių žolė. Herba Polygoni hydropiperis – karčiųjų rūgčių žolė. Herba Polygoni pericaria – dėmėtųjų rūgčių žolė. Radix Scutellariae – kalpokių šaknys. Flos Centaureae cyani – rugiagėlių žiedai. Herba Bidentis – lakišių žolė. Herba Gnaphalii – pelkinių pūkelių žolė. Fructus Silybi marianae – tikrųjų margainių vaisiai. Flos Hibisci – kinrožių žiedai. Folium Ginkgo – ginkmedžių lapai. Herba Desmodii canadensis – kanadinių jakšunių žolė. Herba Violae – našlaičių žolė.
    Farmakologija, konspektas(20 puslapių)
    2009-04-08
  • Farmakologija

    Catharanthus roseus - rausvoji žiemė. š. Apocynaceae – stepukiniai. Aristolochia clematitis – paprastoji kartuolė. Š. Aristolochiaceae – kartuoliniai. Armoracia rusticana – valgomasis krienas. š. Brassicaceae – kryžmažiedžiai (bastutiniai). Mentha arvensis – dirvinė mėta. š.Labiatae - lūpažiedžiai.
    Farmakologija, konspektas(4 puslapiai)
    2005-09-16
  • Farmakologija (11)

    Epilepsija. Antepilepsiniai vaistai. Centriniai miorelaksantai. Skausmo farmakologija. Skausmo prigimtis. Cheminiai nocicepcinio kelio mediatoriai. Analgeziniai vaistai. Opioidiniai analgetikai. Farmakologinis poveikis. Kiti opioidų poveikiai. Tolerancija ir priklausomybė. Farmakokinetiniai aspektai. Kiti opioidiniai analgetikai. Opioidiniai antagonistai. Kiti analgetiniai vaistai. Agonistas. Tikrieji ir daliniai agonistai. Konsitutyvinė receptorių aktyvacija ir atvirkštiniai agonistai. Antagonistas, antagonizmo rūšys, pateikti po pavyzdį. Receptoriai, jų klasės. Išvardinti keturis signalo perdavimo per ląstelės membraną mechanizmus. Rezerviniai receptoriai. Receptorių desensibilizacija. Efekto priklausomybė nuo dozės. Vidinės sąlygos, nulemiančios vaistų veikimą organizme (kūno masė, amžius, lytis, genetiniai ypatumai, bioritmai). Vaistų veikimas skiriant juos pakartotinai (sensibilizacija, tolerancija, tachifilaksija). Vaistų veikimas (rezorbcinis arba sisteminis, centrinis ir periferinis, vietinis, refleksinis, tiesioginis ir netiesioginis veikimas). Etiotropinis, simptominis, patogenezinis vaistų veikimas. Patogenetinis infekcinių ligų gydymas. Placebo efektas. Nepageidaujamos vaistų reakcijos. Terapinis indeksas, terapinis langas. Vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai (difuzija, aktyvus transportas, endocitozė). Vaistų tirpumas vandenyje ir lipiduose. Silpnų rūgščių ir silpnų bazių jonizacija, priklausomybė nuo terpės pH, jonizacijos konstantos. Vaistų vartojimo būdai (per os, bukalinis, sublingvalinis, intraveninis, intramuskulinis, subkutaninis, inhaliacinis, rektalinis, lokalus, transdermalinis), jų privalumai ir trūkumai. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai (organo dydis, aprūpinimas krauju, vaistų tirpumas, jungimasis su baltymais ir kt.). Vaistų metabolizmas kepenyse (P 450 fermentų sistema). Vaistų eliminacija, pirmo laipsnio kinetika (eliminacija), nulinio laipsnio kinetika (eliminacija). Biologinis vaistų prieinamumas, bioekvivalentiškumas. Vaistų dozavimas, palaikančioji dozė, įsotinamoji dozė. Farmakokinetiniai parametrai: pasiskirstymo tūris, pusinės eliminacijos periodas, klirensas, sujungimas su baltymais. Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Autonominių mediatorių sintezė, kaupimas, išskyrimas ir inaktyvacija sinapsėse. Komediatoriai (žinoti du pavyzdžius). Išvardinti kokį poveikį organų sistemoms sukelia simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos aktyvacija. Autonominės nervų sistemos eferentinėse skaidulose esantys receptoriai. Acetilcholino receptorių tipai ir jų lokalizacija įvairiose organų sistemose (CNS, autonominiuose ganglijuose, akyje, širdyje, kraujagyslėse, bronchuose, virškinamajame trakte, urogenitalinėje sistemoje, skeleto raumenyse, egzokrininėse liaukose). Kaip acetilcholinas veikia įvairius organus? Susiekite įvairias cholino esterių ir cholinomimetinių alkaloidų farmakokinetines savybes su jų chemine struktūra. Išvardinkite pagrindines cholinomimetikų klinikines indikacijas. Išvardinkite pagrindinius tiesioginių ir netiesioginių cholinomimetikų farmakodinaminius skirtumus. Išvardinkite pagrindinius ūmaus apsinuodijimo nikotinu požymius. Išvardinkite apsinuodijimo organofosfatais požymius. Cholinoblokatorių klasifikacija. Muskarininių blokatorių klasifikacija, farmakokinetinės savybės, veikimo mechanizmas. Atropino ir kitų muskarininių vaistų poveikis pagrindinėms organų sistemoms (CNS, akys, širdis, kraujagyslės, bronchai, virškinamasis traktas, urogenitalinis traktas, egzokrininės liaukos, skeleto raumenys). Apsinuodijimo atropinu požymiai, simptomai ir gydymas. Muskarininių vaistų klinikinės indikacijos ir kontraindikacijos. Nikotininių antagonistų klasifikacija, farmakokinetinės savybės, veikimo mechanizmas. Ganglioblokatorių poveikis pagrindinėms organų sistemoms. Antimuskarininiai vaistai, vartojami midriazei ir cikloplegijai sukelti, Parkinsono ligos, skrandžio opos, bronchinės astmos gydymui. Miorelaksantų klasifikacija, veikimo mechanizmai. Miorelaksantų poveikis, klinikinės indikacijos. Cholinesterazės regeneratoriai. Adrenomimetikų klasifikacija. Alfa ir beta receptorių lokalizacija. Epinefrino, norepinefrino, izoproterenolio ir fenilefrino poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Adrenomimetikų poveikis. Pagrindinės adrenomimetikų klinikinės indikacijos. Adrenoblokatorių klasifikacija (nurodyti pavyzdžius), veikimo mechanizmas. Beta blokatoriai. Alfa blokatoriai, jų klinikinės indikacijos, pašaliniai reiškiniai. Klinikinis panaudojimas. Beta blokatoriai, jų klinikinės indikacijos, pašaliniai reiškiniai. Simpatolitikai (antisimpatikotoninės medžiagos). Vietiniai anestetikai, jų klasifikacija. Vietinių anestetikų veikimo mechanizmas. Vietinių anestetikų sukeliami pašaliniai reiškiniai ir klinikinis panaudojimas. Chloramphenicolum (levomicetinas). Atsparumas antibiotikams. Atsparumo antibiotikams genetiniai veiksniai. Biocheminiai atsparumo antibiotikams mechanizmai. Biocheminiai atsparumo antibiotikams mechanizmai. Pastovus bakterijų atsparumas antibiotikams. Multirezistentiškumas (santrauka). Antivirusiniai vaistai. Nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai. Proteazės inhibitoriai. ŽIV/AIDS gydymas. Vaistai ŽIV infekcijai gydyti. Kiti antivirusiniai vaistai. DNR polimerazės inhibitoriai. Viruso prisijungimo ar penetracijos inhibicija. Imunomoduliatoriai. Antivirusiniai vaistai. Priešgrybeliniai antibiotikai. Sintetiniai priešgrybeliniai veiksniai. Naujos galimos priešgrybelinės terapijos. Antiprotozoiniai vaistai. Antimaliariniai vaistai. Vaistai ūmiai ligai gydyti. Radikalaus gydymo vaistai. Vaistai chemoprofilaktikai. Vaistai, apsaugantys nuo transmisijos. 4 – aminoquinolinai. Quinolinai - metanoliai. Phenantrenai – metanoliai. Folatų sintezę ir utilizaciją veikiantys vaistai. 8 – aminoquinolinai. Antibiotikai maliarijai gydyti. Qinghaosu (artemisininum) ir su juo susiję junginiai. Hidroksinaftochinoniniai vaistai. Nauji stiprūs antimaliariniai vaistai. Pneumocistinė pneumonija ir jos gydymas. Amebiazė ir amebocidiniai vaistai. Leišmaniozė. Tripanosomozė. Trichomoniazė. Toxoplazmozė. Nauji gydymo būdai. Antihelmintiniai vaistai. Bendrieji citotoksinių priešvėžinių vaistų veikimo principai. Vaistai, vartojami vėžio chemoterapijai. Alkilinančios ir joms giminingos medžiagos. Azoto garstyčios. Antimetabolitai. Augalų derivatai. Hormonai. Radioaktyvūs izotopai. Įvairūs preparatai. Atsparumas priešvėžiniams vaistams. Gydymo planas. Kovos su vėmimu ir mielosupresija metodai. Galimos ateities strategijos vėžio chemoterapijoje. Pasiekimai, paremti vėžinės ląstelės patobiologija. Atsparumo daugeliui vaistų panaikinimas. Šeimininko atsako į vėžį sustiprinimas. Antimikrobiniai veiksniai, kliudantys folatų sintezei ar veikimui. Sulfonamidai. Beta-laktaminiai antibiotikai. Penicilinas. Cefalosporinai ir cefamicinai. Carbapenemai. Monobactamai. Antimikrobinės medžiagos, veikiančios bakterijų baltymų sintezę. Tetraciklinai. Chloramphenicolum (levomicetinas). Aminoglikozidai. Makrolidai. Linkozamidai. Makrolidai. Linkozamidai. Įvairūs antibakteriniai vaistai. Antimikobakteriniai vaistai. Vaistai, vartojami tuberkuliozei gydyti. Citotoksiniai antibiotikai. CNS veikiančių medžiagų bendrieji veikimo principai. Neurodegeneracinės ligos. Pakeičiantys dopaminą - levodopa. Dopamino receptorių agonistai. MAO-B inhibitoriai. Dopaminą atpalaiduojantys. Dopaminą atpalaiduojantys. Alzheimerio liga. Huntingtono liga. CNS veikiančių medžiagų klasifikacija. Bendrieji anestetikai. Inhaliaciniai anestetikai. Intraveniniai anestetikai. Anksiolitikai ir hipnotikai. Antipsichotiniai vaistai. Šizofrenijos prigimtis. Neurocheminės teorijos. Dopamino teorija. Antipsichotinių vaistų klasifikacija. CNS stimuliantai ir psichotomimetikai. Konvulsijas sukeliantys ir kvėpavimo stimuliantai (analeptikai). Psichomotoriniai stimuliantai. Kokainas. Methylxantines. Psichotomimetikai (psychedelic, haliucinogenai). Nesteroidinės priešuždegiminės medžiagos. Antipodagriniai. Antireumatiniai. Depresija. Tricikliniai antidepresantai (TCA). Selektyvūs 5-HT inhibitoriai. MAO inhibitoriai. Kiti antidepresantai. Elektrokonvulsinė terapija (EKT). Nuotaiką stabilizuojantys vaistai. Litis. Farmakoekonomikos pradmenys. Gyvenimo kokybė. Farmakoekonomika. Sveikatos apsaugos kaštų kategorijos. Padariniai. Ekonominio vertinimo metodai. Ligos kaštų įvertinimas. Kaštų mažinimo analizė. Kaštų-naudos analizė. Kaštų-efektyvumo analizė. Kaštų-naudingumo analizė. Humanistiniai vertinimo būdai. Gyvenimo kokybė. Gydymo sukeltos gyvenimo kokybės išeitys. Gyvenimo kokybės instrumentai. SF-36 skalė ir punktų skaičius. Nauda paremti matavimai. Tiesioginis sveikatos būklės vertinimas. Naujų vaistų kūrimas, tyrimai ir diegimas į medicinos praktiką. Vaistų informacija. Klinikinių tyrimų fazės. Farmakodinamika ir farmakokinetika. Receptorių tipai. Sąveika su receptoriumi. Kiti vaistų veikimo mechanizmai. Peroraliai pavartotų vaistų absorbcija. Peroralių vaistų absorbciją veikiantys faktoriai. Kas lemia ilgesnį vaisto poveikį. Ilgai veikiančios vaistų formos. Vaisto jungimasis su plazmos baltymais. Bendrieji principai. Vaisto kitimas metabolizuojant. Ką daro citochromas P450? Skirtingas citochromų aktyvumas. Vaistų metabolizmo vietos. Vaistų išsiskyrimas pro inkstus. Vaistų išsiskyrimas su tulžimi. Paprasta farmakokinetinė vaisto charakteristika. Vaisto pasiskirstymo tūris. Biologinis įsisavinimas. Klirensas. Skrandžio sekrecija. Rūgščių sekrecijos reguliavimas per parietalines ląsteles. Gastrinas. Acetilcholinas. Histaminas. Acetilcholino, histamino ir gastrino vaidmuo rūgščių sekrecijoje. Vaistai, vartojami inhibuoti ar neutralizuoti skrandžio rūgšties sekreciją. Histamino h2 receptorių antagonistai. Farmakokinetika ir nepageidaujami reiškiniai (NR). Baltymų - siurblių inhibitoriai. Farmakokinetika ir nepageidaujami reiškiniai. Antacidai. Emetiniai vaistai. Antiemetiniai vaistai. Virškinamojo trakto judrumas. Vidurius paleidžiantieji vaistai (purgatyvai). Vaistai, padidinantys virškinamojo trakto judrumą. Antidiarėjiniai vaistai. Antispazminiai vaistai. Gimdą veikiantys vaistai. Gimdą stimuliuojantys vaistai. Prostaglandinai. Gimdos susitraukimus mažinantys vaistai. Kvėpavimo sistema. Eferentiniai keliai. Sensoriniai receptoriai ir aferentiniai takai. Kvėpavimo sistemos ligos. Vaistai, naudojami BA gydymui. Bronchodiliatatoriai. Ksantininiai vaistai. Muskarininių receptorių antagonistai. Cysteinil-leukotrieno receptorių antagonistai. Priešuždegiminės medžiagos. Gliukokortikoidai. Cromoglicate. Kosulys. Vaistai, naudojami esant kosuliui. Gydymo antibiotikais principai. Antibiotikų derinimas. Žmogaus savybės. Antibiotikų grupės. Antimikrobinio gydymo tipai. Dozavimas ir vartojimo būdas. Efektyvumas. Farmakokinetika. Koncentracijos kitimo laiko atžvilgiu kreivė. Farmakodinamika. AB derinimas. AB derinimo indikacijos. Derinimo trūkumai. Racionalus antibiotikų vartojimas. Hemostazė ir trombozė. Įžanga. Kraujo koaguliacija. Krešėjimo kaskada. Trombino vaidmuo. Kraujagyslių endotelio reikšmė hemostazei ir trombozei. Vaistai, veikiantys koaguliacijos kaskadą. Koaguliacijos defektai. Paskyrimas ir farmakokinetiniai aspektai. Trombozė. Injekuojamieji antikoaguliantai. Nuo antitrombino III nepriklausomi antikoaguliantai. Faktoriai, potencijuojantys oralinius antikoaguliantus. Faktoriai, mažinantys oraliniu antikoaguliantų veikimą. Trombocitų adhezija ir aktyvacija. Antitrombocitiniai vaistai. Aspirinas. Klinikinis antitrombocitinių vaistų panaudojimas. Fibrinolizė. Fibrinoliziniai vaistai. Šalutiniai reiškiniai ir kontraundikacijos. Kuris fibrinolitikas geriausias? Klinikinis fibrinolizinių vaistų panaudojimas. Antifibrinolitiniai ir hemostatiniai vaistai. Aterosklerozė ir lipoproteinų metabolizmas. Ateromatozinės ligos prevencija. Lipoproteinų transportas kraujyje. Dislipidemija. Lipidų kiekį mažinantys vaistai. Kiti statinų poveikiai. Farmakokinetika. Fibratai. Tulžies rūgštis surišančios dervos. Kiti lipidų kiekį mažinantys vaistai. Nikotino rūgštis. Probucol. Žuvų taukai. Klinikinė farmakologija: esmė ir uždaviniai. Klinikinės farmakologijos ištakos. Klinikinė farmakologija. Keturios klinkinės farmakologijos dekados. Klinikinės farmakologijos funkcijos. Racionalus vaistų skyrimas. Vaistų poveikio žmogui tyrimai. Europos KF asociacijos tikslai. Kraujagyslių sistema. Kraujagyslių lygiųjų raumenų tonuso reguliavimas. Kraujagyslių lygiųjų raumenų tonuso reguliavimas. Endotelis angiogenezės metu. Endotelino rūšys. Renino-angiotenzino sistema. Kraujagysles veikiantys vaistai. Angiotenzinas. Antidiuretinis hormonas. Endotelinas. Kraujagysles plečiantys vaistai. Tiesiogiai veikiantys vazodilatatoriai. Kraujagysles plečiantys vaistai su nežinomu veikimo mechanizmu. Netiesiogiai veikiantys kraujagysles plečiantys vaistai. Angiotenziną konvertuojančio hormono inhibitoriai (AKHI). Angiotenzino II receptorių 1 potipio antagonistai. Klinikinis vazoaktyvių vaistų panaudojimas. Šokas ir hipotenzinės būklės. Inkstas. Surenkamieji kanalėliai ir surenkamasis kanalas. Natriuretiniai peptidai. Prieš – srovinis koeficientas ir apykaitos sistema šerdyje. Rūgščių – bazių pusiausvyra. Kalio balansas. Organinių molekulių sekrecija. Arachidono rūgšties metabolitai ir inkstų funkcija. Vaistai, veikiantys inkstus. Diuretikai. Diuretikai. Distalinį vingiuotąjį kanalėlį veikiantys diuretikai. Kalį tausojantys diuretikai. Netiesiogiai veikiantys diuretikai, kurie keičia filtrato sudėtį. Proksimalinį vingiuotąjį kanalėlį veikiantys diuretikai. Organinių molekulių ekskreciją keičiantys vaistai. Farmakologijos apibrėžimas, jos darbo kryptys ir tyrimo metodai, uždaviniai. Istorija, jatrochemija, homeopatija. Farmakologija 9-20a., eksperimentinės farmakologijos atsiradimas, vaistų klinikiniai tyrimai. Vaistinės medžiagos, vaistas ir jo sąvoka, šiuolaikiniai vaisto gavimo šaltiniai. Šiuolaikinės vaistų paieškos kryptys. Periferines sinapses veikiantys vaistai. Signalo perdavimo per sinapses bendrieji principai. Pirminiai ir antriniai mediatoriai, jų reikšmė vaistų veikimui. Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. Pagalbos priemonės. Tiesioginio veikimo adrenomimetikai. Vietišiai anestezuojančios medžiagos (klasifikacija, farmakodinamika, perdozavimo reiškiniai). Palyginamoji charakteristika. Laiko skalė. Širdies funkcijos fiziologija. Ritmas. Širdies ritmo sutrikimai. Širdies susitraukimas. Širdies susitraukimas. Deguonies pasisavinimas ir koronarinė kraujotaka. Fiziologiniai veiksniai. Koronarinė aterosklerozė ir jos padariniai. Širdies natriouretiniai peptidai. Vaistai, veikiantys širdies funkciją. Autonominiai neurotransmiteriai ir į juos panašūs vaistai. Antidisritminiai vaistai. Poveikis širdies ritmui. Poveikis susitraukimo jėgai. Kiti vaistai, didinantys miokardo kontraktiliškumą. Organiniai nitratai. Autokoidai (histaminas, serotoninas, endogeniniai prostaglandinai, leukotrienai). Histaminas. Histamino sintezė ir kaupimas. Histamino atpalaidavimas. Histamino receptoriai. H1 receptorių antagonistai.
    Farmakologija, konspektas(367 puslapiai)
    2007-01-23
  • Farmakologija (13)

    Parenteraliniai vaistai (injekcijos, infuzijos, koncentratai) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Galeniniai (tinktūros, ekstraktai, sirupai, vandenys) ir neogaleniniai preparatai, išrašymo ypatumai. Neogaleniniai preparatai. Vaistai makščiai, tiesiajai žarnai (žvakutės, kapsulės, tepalai, tabletės, tirpalai, suspensijos ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Vaistai inhaliacijoms (milteliai, aerozoliai ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Farmakodinamika, farmakokinetika, farmakogenetika. Šiuolaikinis vaistų veikimo aiškinimas remiantis šiais vaistų apibūdinimais. Receptorių teorija ir receptorių klasifikacija (susieti su kanalais, kinazėmis, su G baltymu, reguliuojantys genų transkripciją). Vaistų veikimo specifiškumas. Receptorių funkcijų reguliacija (desensitizacija, rezerviniai receptoriai ir jų skaičiaus reguliacija). Vaistų veikimas: vietinis, refleksinis, rezorbcinis, netiesioginis, grįžtamas, negrįžtamas. Vaistų veikimas: vietinis, refleksinis, rezorbcinis, netiesioginis, grįžtamas, negrįžtamas. Homeopatija. Jatrochemija. Individualūs vaistų veikimo skirtumai ir priežastys (amžius, lytis ir t.t.). Vaistų sąveika, sąveikos rūšys. Antagonizmas, jo rūšys, sinergizmas. Agonistas. Tikrieji ir daliniai agonistai. Efekto priklausomybė nuo dozės. Embriotoksinis teratogeninis ir kancerogeninis vaistų veikimas. Farmakologijos pasiekimai 19-20 amžiuje. Jų vertinimas. Eksperimentinės farmakologijos atsiradimas. Vaistų klinikiniai tyrimai. Farmakologijos raida Lietuvoje. Receptas, jo sudėtinės dalys, rašymo taisyklės, blankai. Farmakopėja. Vaistų kokybės kontrolė. Vaistų grupės (receptiniai, nereceptiniai, kompensuojamieji vaistai, narkotiniai, psichotropiniai vaistai), jų praktinė reikšmė. Į vidų vartojami vaistai – skystos, minkštos ir kietos vaistų formos (pvz. suspencijos, sirupai, milteliai, granulės, kapsulės) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Vaistai akims, ausims, nosiai (lašai, kremai, purškalai, geliai).
    Farmakologija, konspektas(42 puslapiai)
    2007-01-24
  • Farmakologija (14)

    Ūmaus apsinuodijimo vaistais gydymo principai. Vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai (difuzija, aktyvus transportas, endocitozė), reikšmė farmakokinetikai. Vaistų tirpumas vandenyje ir lipiduose. Silpnų rūgščių ir silpnų bazių jonizacija, priklausomybė nuo terpės pH, jonizacijos konstantos, reikšmė farmakokinetikai. Vaistų rezorbcija ir ją lemiantys veiksniai priklausomai nuo jų vartojimo būdo. Vaistų pasiskirstymo tūris. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai (barjerai, kraujotakos intensyvumas, vaistų tirpumas, jungimasis su baltymais ir kt.). Vaistų eliminacijos procesai, vienkartinės dozės kinetika, farmakokinetiniai modeliai, pusinės eliminacijos periodas. Presisteminis metabolizmas. Vaistų eliminacijos procesai - vaistų metabolizmas (P450 monooksigenazės sistema, CYP 1A1; CYP 1A2 ir kt., jų substratai ir P450 individualių skirtumų ir šių fermentų slopinimo ir indukcijos reikšmė). Vaistų eliminacijos procesai. Vaistų eliminacija per inkstus, inkstų klirensas, inkstų funkcija ir vaistų dozavimas. Pakartotinai vartojamų vaistų kinetika ir nuo to priklausantis dozių parinkimas (palaikamoji dozė, įsotinamoji dozė), terapinės platumos ir terapinio indekso sąvokos. Biologinis vaistų prieinamumas, bioekvivalentiškumas, praktinė reikšmė. Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Cholinerginę sinapsę veikiančių vaistų klasifikacija (receptorių klasifikacija, lokalizacija, vaistų grupės). Tiesioginio veikimo universalūs M ir N cholinomimetikai. Netiesioginio veikimo cholinomimetikai anticholinesterazinės medžiagos). Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. Pagalbos priemonės. M-cholino blokatoriai (atropino grupė). Ganglijus blokuojantys vaistai. Periferiniai miorelaksantai. Andrenerginę sinapsę veikiantys vaistai. Tiesioginio veikimo adrenomimetikai. Netiesioginio vekimo simpatomimetikai. α adrenoblokatoriai. β adrenoblokatoriai. Antisimpatikotoninės (simpatikolitinės) medžiagos. Autokoidai. Antihistamininiai vaistai (H1 receptorių blokatoriai). Neuroleptikai. Antidepresantai. Sedatyviai - hipnotiškai veikiančios medžiagos. Antiparkinsoniniai vaistai. Bendrieji inhaliaciniai anestetikai. Neinhaliaciniai bendrieji anestetikai. Hipnosedaciniai vaistai (benzodiazepinai, barbituratai). Migdomieji. Hipnosedaciniai vaistai. Alkoholiai, toksikologija. Teturamas. Antiepilepsiniai vaistai. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Podagra. Opioidiniai analgetikai, antagonistai. Vietiniai anestetikai. Bronchinė astma. Vėmimą sukeliančios ir slopinančios medžiagos.
    Farmakologija, konspektas(107 puslapiai)
    2007-01-24
  • Farmakologija (15)

    Vėmimą sukeliančios ir slopinančios medžiagos. Virškinamojo trakto motoriką veikiantys vaistai (laisvinantys, motoriką skatinantys, antidiarėjiniai). Virškinamojo trakto motoriką veikiantys vaistai. Antacidiniai ir priešopiniai. Gimdą veikiančios medžiagos. Širdies glikozidai. Antiaritminiai vaistai. Vaistai, vartojami išeminei ligai gydyti. Vaistai, vartojami hipertenzinės ligos gydymui (diuretikai, antisimpatotonikai, alfa ir beta adrenoblokatoriai, vazodilatatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, AKF inhibitoriai). Vazodilatatoriai, klasifikacija (veikiantys periferinę kraujotaka ir esant lėtiniams kr sutrikimams - hipertenzija, širdies krjt nepakankamumas, išeminė širdies liga). Vaistai vartojami anemijų gydymui. Preparatai ferodeficitinei anemijai gydyti. Preparatai megaloblastinei anemijai gydyti. Antihemoraginiai vaistai (vitamino k preparatai, krešėjimo faktoriai, antifibrilizinai). Antikoaguliantai (tiesioginiai ir netiesioginiai antikoaguliantai ), antiagregantai. Fibrinolizės sistemą veikiantys vaistai. Natrio, kalio, kalcio ir magnio druskos. Kraujo plazmos pakaitalai. Diuretikas. Reumatoidinems ligoms, podagrai gydyti vartojami vaistai.
    Farmakologija, konspektas(54 puslapiai)
    2007-01-24
  • Farmakologija (16)

    Vaistų sąrašai: Antiaritminiai vaistai. Antibiotikai. Antidepresantai. Antiepilepsiniai vaistai. Antigrybeliniai vaistai. Antihelmintiniai vaistai. Antihipertenziniai vaistai. Antinavikiniai vaistai. Antiparkinsoniniai vaistai. Antiprotozoiniai vaistai. Antiseptikai. Antituberkulioziniai vaistai. Antivirusiniai vaistai. Anticholinerginiai ir antispazminiai. Cholinomimetikai akims. Diuretikai. Gimdą veikiantys vaistai. Hipolipideminiai vaistai. Kraujo pakaitalai, infuzatai. Organotropinių vaistų skyriaus receptų rašymo užduotys. Širdies kraujagyslių sistemą veikiantieji vaistai. Kraują ir kraujodarą veikiantieji vaistai. Kvėpavimo sistemą veikiantieji vaistai. Virškinamąjį traktą veikiantieji vaistai. Hormonai. Antiišeminiai vaistai. Kraujo krešumą veikiantieji vaistai. Kraujodarą veikiantieji vaistai. Kraujo plazmos pakaitalai. Kvėpavimo sistema veikiantieji vaistai. Migdomieji vaistai. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Neuroleptikai. Opioidiniai analgetikai. Psichostinuliatoriai ir nootropai. Sulfonamidai ir kiti sintetiniai sintetiniai chemoterapiniai vaistai. Širdį veikiantieji glikozidai. Vietiniai anestetikai. Virškinimo sistemą veikiantys vaistai.
    Farmakologija, konspektas(318 puslapių)
    2007-01-24
  • Farmakologija (17)

    Chloramphenicolum (levomicetinas). Atsparumas antibiotikams. Atsparumo antibiotikams genetiniai veiksniai. Biocheminiai atsparumo antibiotikams mechanizmai. Biocheminiai mechanizmai, kurie sukelia atsparumą antibiotikams. Pastovus bakterijų atsparumas antibiotikams. Multirezistentiškumas. Antivirusiniai vaistai. Nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai. Proteazės inhibitoriai. ŽIV/AIDS gydymas. Kiti antivirusiniai vaistai. DNR polimerazės inhibitoriai. Viruso prisijungimo ar penetracijos inhibicija. Imunomoduliatoriai. Antivirusiniai vaistai. Priešgrybeliniai antibiotikai. Sintetiniai priešgrybeliniai veiksniai. Naujos galimos priešgrybelinės terapijos. Antiprotozoiniai vaistai. Antimaliariniai vaistai. Vaistai ūmiai ligai gydyti. Radikalaus gydymo vaistai. Vaistai chemoprofilaktikai. Vaistai, apsaugantys nuo transmisijos. 4 – aminoquinolinai. Quinolinai - metanoliai. Phenantrenai – metanoliai. Folatų sintezę ir utilizaciją veikiantys vaistai. 8 – aminoquinolinai. Antibiotikai maliarijai gydyti. Qinghaosu (artemisininum) ir su juo susiję junginiai. Hidroksinaftochinoniniai vaistai. Nauji stiprūs antimaliariniai vaistai. Pneumocistinė pneumonija ir jos gydymas. Amebiazė ir amebocidiniai vaistai. Leišmaniozė. Tripanosomozė. Trichomoniazė. Toksoplazmozė. Nauji gydymo būdai. Antihelmintiniai vaistai. Antihelmintiniai vaistai.
    Farmakologija, konspektas(44 puslapiai)
    2007-01-24
  • Farmakologija (18)

    Farmakopėja. Vaistai, jų formos, įsigijimo tvarka. Vaistų vartojimo būdai. Farmakokinetika. Biopraeinamumas. Biotransformacija ir ekskrecija. Vaistų pasiskirstymas, klirensas, pusperiodis, kumuliacija. Dozės ir dozavimo būdai. Terapinis indeksas. Vaistų veikimo rūšys. Psichodinaminis / placebo poveikis. Vidinės ir išorinės sąlygos, nuo kurių priklauso vaistų veikimas. Vaistų poveikio kitimas vartojant juos pakartotinai. Nepageidaujamų efektų klasifikacija. Psichinė ir fizinė priklausomybė, ją sukeliantys vaistai. Nutraukimo sindromas. Farmakokinetinė ir farmakodinaminė vaistų sąveika. Sinergizmas ir antagonizmas. Farmacinis ir farmakologinis vaistų nesuderinamumas. Ūmaus apsinuodijimo vaistais gydymo principai. Presinapsiniai ir postsinapsiniai receptoriai. Vaistų poveikis nervinio impulso sklidimui sinapsėse. Nikotininiai ir muskarininiai receptoriai, jų lokalizacija ir stimuliavimo efektai. Cholinergines sinapses veikiančių vaistų klasifikacija. Tiesioginio veikimo M ir N cholinomimetikai. Netiesioginio veikimo cholinomimetikai. Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. M cholinoblokatoriai. N cholinoblokatoriai. Adrenergines sinapsės veikiančių vaistų klasifikacija. Tiesioginio veikimo alfa ir beta adrenomimetikai. Netiesioginio veikimo α ir β adrenomimetikai. Selektyvūs α ir selektyvūs β adrenomimetikai. α adrenoblokatoriai. β adrenoblokatoriai. Centrinio ir periferinio veikimo antisimpatikotoniniai vaistai. Antiaritminių vaistų klasifikacija. Amiodaronas. Chinidinas, prokainamidas, dizopiramidas. Lidokainas, meksiletinas. Kalcio antagonistai. Teigiamai inotropiškai veikiantys vaistai. Širdies glikozidai, jų farmakokinetika, lėtinis apsinuodijimas jais. Osmosiniai diuretikai ir karboanhidrazės inhibitoriai. Tiazidiniai diuretikas chlortalidonas. Furozemidas. Hipokalemijos nesukeliantys diuretikai. Organiniai nitratai. Antihipertenzinių vaistų klasifikacija. Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai. Na nitroprusidas ir hidralazinas. Bronchus plečiantys vaistai. Metilksantinai. Skrandžio sulčių rūgštingumą mažinantys ir kiti antiopiniai vaistai. Apetitą, vėmimą ir tulžies sekreciją veikiantys vaistai. Virškinimo fermentai. Vidurius laisvinantys ir viduriavimą slopinantys vaistai. Gimdą veikiantys vaistai. Trombocitus veikiantys vaistai. Antikoaguliantai. Fibrinolizę veikiantys vaistai. Kraujodarą stimuliuojantys vaistai/ augimo faktoriai, mineralai, vitaminai/. Lipoproteinų apykaitą reguliuojantys vaistai. Psichotropinių medžiagų klasifikacija. Neuroleptikai. Antidepresantai. Trankviliantai. Antiparkinsoniniai vaistai. Antiepilepsiniai vaistai. Inhaliaciniai anestetikai. Intraveniniai anestetikai. Neuroleptanalgezija. Etilo ir metilo alkoholiai. Disulfiramas. Antihistamininiai vaistai. Antipiretiniai analgetikai / paraaminofenolio ir pirazolono dariniai, salicilatai/. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo / propiono ir acto rūgščių dariniai, oksikamai/. Antipodagriniai vaistai. Opioidinių receptorių agonistai. Opioidinių receptorių agonistai-antagonistai ir antagonistai. Vietiniai anestetikai / esteriai ir amidai/. Hipofizės hormonų preparatai. Skydliaukės hormonų preparatai ir antitiroidiniai vaistai. Lytinių hormonų preparatai. Lytinių hormonų antagonistai. Peroraliniai kontraceptikai. Gliukokortikoidai ir minerlkortikoidai. Gliukokortikoidų nepageidaujamas poveikis. Antidiabetiniai vaistai. Kalcio apykaitą reguliuojantys vaistai. Vitaminų vartojimo principai. Priešvėžiniai vaistai. Imunomoduliatoriai. Antimikrobinių vaistų klasifikacija. Antimikrobinių vaistų vartojimo principai. Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos. Antibiotikų farmakodinamika ir spektrai. Pusiau sintetinai penicilinai. Cefalosporinai. Tetraciklinai. Chloramfenikolis. Makrolidai. Linkozamidai ir fuzidino Na. Aminoglikozidai. Rifamicinai. Lokaliai vartojami antibiotikai. Polimiksinai. Chinolonai. Sulfanilamidai. Sulfametoksazolis/trimetoprimas. Priešgrybeliniai vaistai. Pirmuonis ir helmintus veikiantys vaistai. Antituberkulioziniai vaistai.
    Farmakologija, konspektas(102 puslapiai)
    2007-02-15
  • Farmakologija (2)

    Sulfonamidai. Veikimo mechanizmas. Farmakokinetika. Nepageidaujami reiškiniai. Beta-laktaminiai antibiotikai. Penicilinai. Veikimo mechanizmas. Penicilino tipai ir jų antimikrobinis veikimas. Farmakokinetika. Klinikinis panaudojimas. Nepageidaujami poveikiai. Cefalosporinai ir cefamicinai. Carbapenemai. Monobactamai. Tetraciklinai. Chloramphenicolum (levomicetinas). Aminoglikozidai. Makrolidai. Linkozamidai. Įvairūs antibakteriniai vaistai. Antimikobakteriniai vaistai. Vaistai, vartojami tuberkuliozei gydyti. Isoniazidum. Rifampicinum (Rifampinum). Citotoksiniai antibiotikai.
    Farmakologija, konspektas(14 puslapių)
    2006-03-17
  • Farmakologija (21)

    Farmakologijos egzamino atsakymai. Kada vaistai gali kumuliuotis? Kuo svarbi vaistų sąveika? Nurodykite racionalios antibiotikoterapijos principus. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, bendra charakteristika, veikimo mechanizmas, farmakologiniai poveikiai, kontraindikacijos, apsinuodijimas paracetamoliu, priešnuodis (aspirinas, ibuprofenas, diklofenakas, paracetamolis, analginas, nimesulidas). Gliukokortikoidai, indikacijos, nepageidaujamas veikimas. Prednizolonas. Hidrokortizonas. Kokiems vaistams, vaistų grupėms gali išsivystyti priklausomybė? Kokių vaistų, vaistų grupių vartojimą reikia nutraukti palaipsniui? Kokie preparatai gali sukelti hipokalemiją, hiperkalemiją? Kokie vaistai pasižymi antialerginiu, kokie priešuždegiminiu, kokie – nuskausminančiu poveikiu? Kokių vaistų grupių nerekomenduojama vartoti kartu? Kodėl? Kodėl kaip kurie vaistai (gliukokortikoidai, adrenomimetikai) dažniau vartojami inhaliacijomis? Antihipertenziniai vaistai. Farmakoterapijos kryptys gydant hipertenzinę ligą. β adrenoreceptorių blokatoriai, grupės, poveikis, nepageidaujamos reakcijos, indikacijos vartojimui. Atenololum, Nebivololum, Carvedilolum. Kalcio kanalų blokatoriai, poveikis, nepageidaujamos reakcijos, indikacijos vartojimui. Lacidipinum. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai. Poveikis, indikacijos vartojimui. Nepageidaujamos reakcijos. Captoprilum. Angiotenzino II- receptorių antagonistai. (Sartanai). Indikacijos, veikimo mechanizmas, indikacijos, nepageidaujamas poveikis, privalumai lyginant su AKF inhibitoriais. Vaistai išeminei širdies ligai gydyti. Farmakoterapijos kryptys. Nitratai, veikimo mechanizmas, nepageidaujamos reakcijos, indikacijos. Nitroglicerinas ir jo preparatai. Hipolipideminiai vaistai, statinai, poveikis, nepageidaujamos reakcijos. Antihistamininiai vaistai, veikimo mechanizmas, indikacijos vartojimui, nepageidaujamos reakcijos. Pirmos, antros, trečios kartos antihistamininiai vaistai, jų skirtumai. Diphenhydraminum (Dimedrol). Skrandžio sulčių sekreciją slopinantys vaistai (H2 receptorių blokatoriai, protonų siurblio inhibitoriai), veikimo mechanizmas, indikacijos. Antacidiniai preparatai, veikimo mechanizmas, indikacijos. Gleivinę saugantys vaistai, veikimo mechanizmas, indikacijos. Vėmimą sukeliantys preparatai, veikimo mechanizmas, indikacijos. Antacidiniai preparatai, veikimo mechanizmas, indikacijos. Meteorizmą mažinantys vaistai, veikimo mechanizmas, indikacijos. Vidurius laisvinantys vaistai(laksantai), veikimo mechanizmas, indikacijos, kontraindikacijos. Nurodykite probiotikų sudėtį bei indikacijas. Tiesioginiai antikoaguliantai, veikimo mechanizmas, indikacijos, nepageidaujamos reakcijos, kontraindikacijos. Heparinum natricum. Netiesioginiai antikoaguliantai, veikimo mechanizmas, indikacijos, nepageidaujamos reakcijos. Acenocumarolum. Fibrinoliziniai vaistai,veikimo mechanizmas, indikacijos, nepageidaujamos reakcijos. Trombocitų agregacijos inhibitoriai, indikacijos. Ac. Acetylsalicylicum. Tiesioginiai koaguliantai, veikimo mechanizmas, indikacijos, nepageidaujamos reakcijos. Netiesioginiai koaguliantai, veikimo mechanizmas, indikacijos vartojimui, nepageidaujamos reakcijos. Vitaminas K ir jo preparatai. Kaip kalcis veikia kraujo krešėjimą? Skysčiai, elektrolitai, mikroelementai. Veikimo mechanizmas, indikacijos, kontraindikacijos. Ką vadiname provitaminais? Kokius vitaminus vartojant yra didesnis perdozavimo pavojus? Riebaluose ar vandenyje tirpius? Ką vadiname antivitaminais? Kodėl pavojinga ilgesnį laiką vartoti dideles vitamino C dozes? Apibūdinkite vitamino A perdozavimo požymius. Apibūdinkite vitamino A trūkumo požymius. Apibūdinkite vitamino E trūkumo požymius. Apibūdinkite vitamino D svarbą organizmui. Koks yra nepageidaujamas vitamino D poveikis? Pateikite pavyzdžių, kada maisto produktai gali pabloginti vaistų rezobciją ir veikimą? Kosulį slopinantys vaistai, indikacijos, nepageidaujamos reakcijos. Centrinio ir periferinio veikimo preparatai, veikimo mechanizmas. Codeinum, Dextromethorphanum. Mukolitikai, veikimo mechanizmas, indikacijos vartojimui, nepageidaujamos reakcijos. Acetylcisteinum. Preparatai vartojami bronchinei astmai ir kitoms bronchų obstrukcijoms gydyti: gliukokortikoidai, β2 adrenimimetikai, eufilinas, cholinoblokatoriai. Veikimo mechanizmas, nepageidaujamos reakcijos. Salbutamolum, Aminophyllinum, Ipatropii bromidum (Atrovent). Kaip virškimo traktą veikia antacidiniai aliuminio, magnio dariniai? Kodėl sergant bronchine astma dažniausiai vartojami inhaliuojami gliukokortikoidai, o ne geriami? Ar medikamentai gali mažinti vitaminų pasisavinimą, didinti jų trūkumo riziką?
    Farmakologija, konspektas(16 puslapių)
    2011-03-15
  • Farmakologija (6)

    Vegetotropiniai vaistai. Cholinerginė sinapsė. Cholinerginiai receptoriai, į kuriuos veikia vaistai. M receptorių agonistai. N receptorių agonistai. Netiesioginės cholinomimetinės medžiagos. M cholino receptorių blokatoriai. N cholino blokatoriai. Konkurentinio tipo miorelaksantai. Depoliarizuojančio tipo miorelaksantai. Adrenerginę sinapsę veikiantys vaistai. Adrenerginę sinapsę veikiančių vaistų klasifikacija. Tiesioginiai adrenomimetikai. Netiesioginiai adrenomimetikai. Antisimpatikotoniniai preparatai. Adrenoblokatoriai. Organotropiniai vaistai. Vaistai veikiantys širdies funkcijas. Vaistai stiprinantys širdies susitraukimų jėgą (veikiantys teigiamai inotropiškai). Vaistai širdies vainikinės kraujotakos nepakankamumui gydyti. Virškinimo procesų reguliacija. Motorines funkcijas veikiantys vaistai. Vaistai veikiantys kraujodarą ir kraują. Vaistai veikiantys kvėpavimo organų sistemą. Centrinę nervų sistemą veikiančios medžiagos (psichotropiniai vaistai). Antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai). Antidepresantai. Skausmą slopinantys vaistai. Vietiniai anestetikai. Antipiretiniai analgetikai (nenarkotiniai analgetikai). Gliukokortikoidai. Antipodagriniai vaistai. Antihistamininiai vaistai. Vitaminoterapija. Tirpūs riebaluose vitaminai. Fermentai. Hormonai. Anaboliniai sterodai. Peroraliniai kontraceptikai. Lytinių hormonų antagonistai. Gimdą veikiantys preparatai. Skydliaukė. Kasa. Antinkščių žievinė dalis. Onkologiniai ir imuninę sistemą veikiantys vaistai. Imuninę sistemą veikiantys vaistai. Antibiotikai. Makrolidai. Linkozamidai. Tetraciklinai. Chloramfenikolio grupė (levomicetino). Aminoglikozidai. Rifamicinai. Girazės inhibitoriai (chinolonai, fluorchinolonai). Prieštuberkulioziniai preparatai. Antigrybeliniai antibiotikai. Sulfanilamidai. antispirochetinės medžiagos. Antimaliariniai preparatai. Antitrichomoniniai preparatai. Antiamebiaziniai preparatai. Antileišmanioziniai preparatai. Antigrybeliniai preparatai. antihelmintiniai preparatai. Antiseptinės medžiagos.
    Farmakologija, konspektas(67 puslapiai)
    2006-05-16
  • Farmakologija (7)

    Farmakologija. Vaistų vartojimo būdai. Farmakokinetika. Bioekvalentiškumas. Metabolizmas. Ekskrecija. Eliminacija. Vaisto kumuliacija. Klirensas. Receptoriai. Vaisto veiksmingumas. Terapinis vaistų indeksas. Vaistų veikimo mechanizmai. Įvairių organizmo būklių įtaka vaisto veikimui. Vaistų nesuderinamumas. Apsinuodijimo vaistas gydymo principai. Cholinerginė sinapsė. N- cholinoreceptoriai. M receptorių farmakodinamika. M receptorių agonistai. N receptoriai agonistai. Cholinomimetikai. Cholinomimetikų klasifikacija. Acetilcholinas. Perdozavus cholinomimetikų. M cholinoblokatoriai. Atropinas. Skopolaminas. N-cholinoblokatoriai. Ganglioblokatoriai. Miorelaksantai. Adrenergines sinapses veikiantys vaistai. Adrenomimetikai. Epinefrinas. Norepinefrinas. Izoproterenolis. Dopaminas. Midodrinas. Fenilefrinas. Amfetaminas. Efedrinas. Dobutaminas. Klonidinas ir metildofa. Pseudosimpatomimetikai. Adrenomimetikų panaudojimas gydyme. Adrenoblokatoriai. Antisimpatikotoniniai vaistai. Klonidinas. Metildopa. Moksonidinas. Guanitidinas. Rezerpinas. Antiaritminių vaistų klasifikacija, Amiodaronas. Chinidinas, prokainamidas, dizopiramidas. Lidokainas, meksiletinas. Ca antagonistai. Osmosiniai diuretikai ir karboanhidrazės inhibitoriai. Tiazidiniai diuretikai ir chlortalidonas. Furozemidas. Hipokalemijos nesukeliantys diuretikai. Organiniai nitratai. Antihipertenzinių vaistų klasifikacija. Renino, angiotenzino, ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai. Natrio nitroprusidas ir hidralazinas. Bronchus plečiantys vaistai. Antacidiniai. Apetitą, vėmimą ir tulžies sekreciją veikiantys. Viduriavimą veikiantys. Gimdą veikiantys. Trombocitus veikiantys. Antikoaguliantai. Fibrinolizę veikiantys vaistai. Kraujodarą stimuliuojantys vaistai. Lipoproteinų apykaitą reguliuojantys vaistai. Psichotropinių medžiagų klasifikacija. Neuroleptikai. Trankviliantai. Intraveniniai anestetikai. Alkoholiai. Antihistamininiai vaistai. Nesteroidiniai prišuždegiminiai vaistai. Antipodagriniai vaistai. Opioidinių rec. agonistai. Opioidinių rec. agonistai – antagonistai. Vietiniai anestetikai. Hipofizės hormonai. Skydliaukės hormonų preparatai. Lytiniai hormonai. Lytinių hormonų antagonistai. Peroraliniai kontraceptikai. Antinksčių žievinė dalis. Antidiabetiniai vaistai. Onkologiniai vaistai. Imuninę sistemą veikiantys vaistai. Antimikrobinių vaistų vartojimo principai. Antiseptinės medžiagos. Antibiotikai. Penicilinai. Cefalosporinai. Tetraciklinai. Chloramfenikolio grupė (levomicetino). Makrolidai. Linkozamidai. Aminoglikozidai. Rifamicinai. Polimiksinai. Girazės inhibitoriai (chinolonai, fluorchinolonai). Sulfanilamidai. Antigrybeliniai AB. Pirmuonis ir helmintus veikiantys vaistai. Prieštuberkulioziniai preparatai.
    Farmakologija, konspektas(81 puslapis)
    2006-05-16
  • Farmakologija: Embriotoksinis teratogeninis ir kancerogeninis vaistų veikimas

    Poveikiai, skiriant vaistus nėščiajai, Apsigimimų statistika, Faktoriai, nulemiantys placentos laidumą, Imunodepresantai ir antinavikiniai, Hormonai, GK, Antidiabetiniai, Skydliaukės hormonai, Lytiniai hormonai, Antibiotikai, Prieštraukuliniai, Raminamieji, Neuroleptikai, Antihistamininiai, Anestetikai, NSAID, Kardiotoniniai, antiaritminiai, Antihipertenziniai, diuretikai, KT, kosulį veikiantys, VT veikiantys, Antikoaguliantai, Vitaminai ir pan., Imuniniai preparatai, Įvairūs, Nėščiųjų taisyklės, Vaistų skyrimas žindyvėms.
    Farmakologija, konspektas(4 puslapiai)
    2005-04-29
  • Hipnosedaciniai vaistai

    Hipnosedaciniai vaistai (benzodiazepinai, barbitūratai ir kt.). Sedatyviai-hipnotiškai veikiančios medžiagos (migdomieji). Klasifikacija ir farmakokinetika. Veikimo mechanizmas. Farmakodinamika. Klinikinis panaudojimas. Toksiškumas. Trumpasis variantas. Kai kurių benzodiazepinų savybės. Benzodiazepinai. Zolpidemas. Barbitūratai. Chloralio hidratas. Bromidai.
    Farmakologija, konspektas(5 puslapiai)
    2006-03-28
  • Histamino apykaitą veikiantys vaistai

    H1 antagonistai. Etanolamino dariniai. Difenhidraminas. Klemastinas. Etilendiaminai. Chlorpromazinas. Alkilaminai. Dimetindenas. Chlorfenaminas. Triprolidinas. Piperazino dariniai. Cetirizinas. Fenotiazinai. Tam tikri junginiai. Kvifenadinas. Feksofenodinas. Ebastinas. Azelastinas. Loratadinas. Desloratadinas. Ketotifenas. H2 antagonistai. Struktūros ir aktyvumo ryšys.
    Farmakologija, konspektas(14 puslapių)
    2008-03-04
  • Klinikinė farmakologija

    Bendrieji klinikinės farmakologijos principai. Pasiskirstymas organizme. Biotransformacija. Ekskrecija. Eliminacija. Farmakogenetika. Medikamentų skyrimas nėščiosioms ir žindančioms motinoms. Antibakterinės terapijos principai. Antibiotikų klasifikacija. Beta laktaminių antibiotikų klinikinė farmakologija. Kiti antibakteriniai preparatai (ne AB). Svarbiausių vaikų ligų gydymas antibakteriniais preparatais. Vegetotropinės medžiagos. Priešnuodžiai. Bronchus plečiantys preparatai. Kosulį veikiantys preparatai. Antialerginiai preparatai. Fiziologiniai histamino antagonistai. Preparatai, slopinantys histamino išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių. H1 receptorių blokatoriai. Serotonino antagonistai. Priešuždegiminiai preparatai. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NPV) - bendrybės. Salicilatai – acetilsalicilo rūgštis (ASR). Paraaminofenolio dariniai – acetaminofenas (paracetamolis). Pirazolonai. Įvairių rūgščių ir kiti dariniai. Klinikinis NPV vartojimas – karščiavimo gydymas. Klinikinis NPV vartojimas – uždegimo gydymas: reumatologija, artritai ir pan. Klinikinis NPV vartojimas – skausmo malšinimas. Lėto veikimo (baziniai) antireumatiniai vaistai. GK reumatologijoje. Preparatai virškinimo trakto (VT) ligoms gydyti. VT gleivinę apsaugantys preparatai. VT gleivinės regeneraciją skatinantys preparatai. VT motoriką veikiantys preparatai. Apetitą veikiantys preparatai. Virškinimo fermentai ir antifermentai. Tulžies sekreciją ir kepenų funkciją gerinantys preparatai. Preparatai žarnyno disbakteriozei gydyti. Antihelmintiniai preparatai. Vitaminai. Kortikosteroidų klinikinė charakteristika. Gliukokortikoidai (GK). Mineralokortikoidai. Anaboliniai steroidai . Arterinės hipertenzijos (AH) gydymas. Širdį veikiantys glikozidai (ŠVG).
    Farmakologija, konspektas(59 puslapiai)
    2007-02-02
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
Puslapyje rodyti po