Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Baudžiamoji teisė>Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų teorinė analizė ir reikšmė teismų praktikoje
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų teorinė analizė ir reikšmė teismų praktikoje

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728
Aprašymas

Įvadas. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bendroji charakteristika. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jų aiškinimas ir reikšmė. Kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininkas savo noru atlygino arba pašalino padarytą žalą. Nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Veika padaryta nukentėjusio asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu. Veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą. Veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Nusikalstamą veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo. Veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo. Nepavykęs savanoriškas atsisakymas daryti nusikalstamą veiką. Teismo teisė pripažinti atsakomybę lengvinančiomis Baudžiamojo kodekso (BK) 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jų bendroji charakteristika ir reikšmė. Veiką padarė bendrininkų grupė. Veiką padarė organizuota grupė. Veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų. Veika padaryta kankinant nukentėjusį asmenį ar tyčiojantis iš jo. Veika padaryta mažamečiui. Veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo. Veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nėščia. Veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime. Veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Veika padaryta visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas ar šaunamuosius ginklus. Dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių. Išvados.

Ištrauka

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Tai viena iš principinių baudžiamųjų įstatymų nuostatų. Nors ir teisingumo samprata įvairiose šalyse gali būti suprantama skirtingai, tačiau kiekvienas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi teisę į tomis sąlygomis teisingą bausmę. Juk būtent skiriant bausmę asmeniui ir yra realiai įgyvendinama baudžiamoji teisė ir daugelis jos principinių nuostatų, tarp kurių teisingumo, bei baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostatos. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Įstatymų leidėjai ir praktikai stengiasi, kad bausmės butų teisingos. Tai jie daro formuluodami ir numatydami bausmių skyrimo kriterijus bei taisykles. Skiriant asmeniui konkrečią bausmę, atsižvelgiama į baudžiamojoje teisėje pripažintus kriterijus, lemiančius bausmės dydį ir rūšį ( pvz. nusikaltimo sunkumas, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmenybė, jos ypatumai.). Prie tokių veiksnių, turinčių įtakos bausmės skyrimui yra priskiriamos ir atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į šias aplinkybes, kurių sąrašai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 ir 60 str.
Šiame darbe bus pateikiama atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teorinė analizė, aptariamas jų aktualumas teismų praktikoje, šių aplinkybių taikymo ypatumai ir su tuo susijusios problemas. Bus stengiamasi išanalizuoti kiek teismai atsižvelgia į šias aplinkybes skirdami bausmę, atskleisti jų taikymo ribas.
Šios temos aktualumas tikrai didelis, todėl kad beveik kiekvienoje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjama viena ar kita atsakomybę sunkinanti ar lengvinanti aplinkybė. Todėl svarbu suvokti jų reikšmę teismų praktikoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-05-26
DalykasBaudžiamosios teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Baudžiamoji teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis26 puslapiai 
Literatūros šaltiniai27 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis40.99 KB
AutoriusAgneta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasIeva Kvedaraitė
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Atsakomybe lengvinancios ir sunkinancios aplinkybes ju teorine analize ir reiksme teismu praktikoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 26 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Ieva Kvedaraitė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą