Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Baudžiamoji teisė>Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas – išanalizuoti subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius bei jų kvalifikavimo ypatumus. Kaltė, jos samprata ir reikšmė veikos kvalifikavimui. Tyčinė kaltė. Tiesioginė tyčia. Netiesioginė tyčia. Neatsargi kaltė. Nusikalstamas pasitikėjimas. Nusikalstamas nerūpestingumas. Klaida, kazusas, jų įtaka nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Pakaltinamumas, kaip subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis. Pakaltinamumo samprata. Ribotas nepakaltinamumas. Alkoholis, narkotinės, psichotropinė ar kitos psichiką veikiančios medžiagos kaip nepakaltinamumą nulemiantis požymis. Fakultatyvūs nusikalstamos veikos. subjektyvieji požymiai. Išvados. Summary.

Ištrauka

Nusikalstamos veikos sudėtį sudaro jos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Objektyvieji požymiai egzistuoja materialioje tikrovėje, dauguma jų – matomi "plika" akimi, todėl juos neretai lengviau įrodyti. Kas kita kalbant apie subjektyvųjį faktorių: šie požymiai yra ne tik baudžiamosios teisės, bet ir kriminologijos, psichologijos ir kitų žmogaus psichiką nagrinėjančių dalykų sritis. Tad norint juos įrodyti, neretai tenka pasitelkti į pagalbą ir kitus mokslus.
Nusikalstama veika negali būti vertinama formaliai, t.y. siejama tik su jos padarymu. Norint visapusiškai išanalizuoti padarytą veiką bei ją tinkamai kvalifikuoti, reikia pažvelgti ir į jos subjektyviąją pusę: suprasti, kodėl asmuo veikė nusikalstamai, kas jį tam paskatino. O gal jis dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių apskritai nekaltas ar tiesiog nenumatė savo veiksmų pasekmių? Būtent subjektyviųjų požymių nustatymas ir padeda išsiaiškinti šias aplinkybes. Asmens veiksmai negali būti vertintini tik iš faktų visumos, turi būti pasitelkiama ir psichinė nusikalstamos veikos pusė.
Šio darbo objektas – nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai. Paskesniuose skyriuose bus nagrinėjami atskiri subjektyvieji požymiai: kaltė, pakaltinamumas, tikslas bei motyvas.
Apžvelgę pastarųjų metų teismų veiklos statistinius duomenis, galime pastebėti tendenciją, kad bylų, pateiktų spręsti teismui, daugėja, lygiai taip pat didėja ir neišspręstų baudžiamųjų bylų likutis. Tad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teismui tenka nemažas krūvis nuo nusikalstamos veikos nustatymo iki asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjant kiekvieną baudžiamąją bylą kompetentingam pareigūnui kyla pareiga įrodyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Subjektyvieji požymiai parodo psichinę nusikalstamos veikos pusę, asmens požiūrį į padarytą veiką. Taigi šio darbo tikslas – išanalizuoti subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius bei jų kvalifikavimo ypatumus. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: atskirai išnagrinėti tiek pagrindinius, tiek fakultatyviuosius nusikalstamos veikos požymius, apžvelgti jų nustatymo specifiką bei problemas, kylančias kvalifikuojant veiką dėl minėtų požymių inkriminavimo asmeniui. Šiame darbe mes atskirai nenagrinėsime, kaip konkretūs subjektyvieji požymiai yra nustatinėjami baudžiamojoje byloje – šis bei kvalifikavimo aspektas bus paminėtas nagrinėjant kiekvieną subjektyvųjį požymį atskirai, t.y. inkorporuojamas.
Kad galėtume kuo išsamiau bei tiksliau perteikti mūsų nagrinėjamą temą, naudosimės pirmiausia LR Baudžiamuoju Kodeksu, įvairių mokslininkų bei teoretikų įžvalgomis, jų darbais, išsamiau panagrinėsime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą praktiką šiuo klausimu bei praktiniais pavyzdžiais.
Tai, kad asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai yra įrodyta visa nusikalstamos veikos sudėtis, suponuoja būtinybę kalbėti šia tema. Būtent tai ir lemia mūsų nagrinėjamos temos aktualumą – norint inkriminuoti asmeniui visus subjektyviuosius požymius reikia turėti ir tam tikrų specialių žinių. Šių požymių inkriminavimas tiesiogiai sąlygoja ir veikos kvalifikavimą – tam tikrais atvejais, net ir įrodžius visus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, asmuo vis tiek nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi subjektyviųjų požymių nustatymas turi reikšmės ne tik asmens baudžiamajai atsakomybei, tačiau ir skirtinai sankcijai bei apskritai veikos kvalifikavimui, bet į šiuos klausimus mes gilinsimės tolesniuose darbo skyriuose.
Todėl labai svarbu visapusiškai išanalizuoti subjektyviuosius požymius: jų sampratą literatūroje ir baudžiamajame įstatyme, įrodinėjimą, kvalifikavimo subtilybes. Nors mokslinės literatūros šia tema yra nemažai, tačiau praktikoje dažnai iškyla sunkumų nustatinėjant subjektyviuosius požymius. Šiuo darbu sieksime susisteminti įvairių mokslininkų bei kitų autorių pateikiamas teorijas bei samprotavimus bei tai, kaip praktiniu lygmeniu yra įgyvendinamos šios žinios. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-11-15
DalykasBaudžiamosios teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Baudžiamoji teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis26 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis39.54 KB
Autoriussilogiste
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasJ. Juškevičiūtė
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasViešojo saugumo fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudeties pozymiai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 26 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • J. Juškevičiūtė
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą