Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Baudžiamoji teisė>Baudžiamoji teisė (15)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Baudžiamoji teisė (15)

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354555657585960616263
Aprašymas

Baudžiamosios teisės sąvoka, funkcijos, sistema. Baudžiamosios teisės mokslas. Baudžiamosios teisės sąvoka. Baudžiamoji teisė subjektyvine prasme (ius puniendi). Baudžiamoji teisė objektyvine prasme (ius poenala). Baudžiamosios teisės atsiradimas ir raida įvairiais valstybės vystymosi etapais. Baudžiamoji teisė teisinėje valstybėje. Baudžiamosios teisės dalykas. Baudžiamieji teisiniai santykiai. Pagrindinės baudžiamosios teisės sąvokos: nusikaltimas ir bausmė. Baudžiamoji teisė kaip valstybės teisinės sistemos dalis. Baudžiamoji teisė ir kitos visuomeninius santykius reguliuojančios normos: moralė, religija. Atrankinis baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių pobūdis. Baudžiamoji teisė teisės sistemoje. Materialinė ir procesinė baudžiamoji teisė. Bausmių vykdymo teisė. Baudžiamosios teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų: administracinės, civilinės teisės. Baudžiamosios teisės funkcijos. Visuomenėje pripažintų teisinių gėrybių apsauga. Teisinių gėrių, ginamų baudžiamosios teisės priemonėmis ribos. Baudžiamosios teisės represinės ir prevencinės ribos. Baudžiamosios teisės subsidinis pobūdis. Baudžiamoji teisė kaip ultima ratio dėl nusikalstamos veiklos. Nubaudimas už padarytą veiką. Nubaudimas kaip nusikaltusio asmens pataisymo prielaida. Bausmė, atpildas, kaltės išpirkimas. Baudžiamosios teisės sistema. Bendroji ir specialioji dalys. Pagrindiniai bendrosios ir specialiosios dalių sudarymo principai. Baudžiamosios teisės mokslas. Baudžiamosios teisės mokslo paskirtis. Mokslinės analizės metodai. Baudžiamosios teisės mokslo vieta visuomeninių mokslų struktūroje. Baudžiamoji teisė ir kitos mokslo šakos, padedančios spręsti atsakomybės už padarytus nusikaltimus klausimus. Teisės mokslo raida. Klasikinė kryptis. Antropologinė kryptis. Sociologinė kryptis. BT šaltiniai. Baudžiamosios politikos pagrindai. Baudžiamosios politikos sąvoka. Baudžiamosios politikos turinys ir plėtotė įvairiais Lietuvos valstybės raidos laikotarpiais. Politinė ir teisinė reforma ir baudžiamosios politikos pokyčiai. Pagrindiniai baudžiamosios politikos principai. Konstitucinių principų realizavimas baudžiamojoje teisėje. Lietuvos įstatymų leidyboje pagrindiniai principai įtvirtinti Konstitucijoje. Specialūs baudžiamosios teisės principai. Baudžiamoji atsakomybė ir jos pagrindai. Baudžiamosios atsakomybės sąvoka. Baudžiamosios atsakomybės esmė. Atsakomybė ir sankcija. Atsakomybė ir sankcija – šios sąvokos savo turiniu nesutampa. Baudžiamojo kodekso sankcija - tai įstatymo numatytos bausmės ribos. Šios ribos pasireiškia ne tik nustatant bausmių rūšis ir dydžius baudžiamajame kodekse Specialiosios dalies normoje, bet ir koreguojant jas Bendrosios dalies normomis - skiriant švelnesnę, negu įstatyme numatyta bausmę ir kita. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė negali būti mažesnė arba didesnė - ji yra arba jos nėra. O ją realizuojant jau gali būti pritaikytos aplinkybės, įtakojančios griežtesnį ar švelnesnį bausmės paskyrimą. Atsakomybė ir bausmė. Filosofiniai baudžiamosios atsakomybės aspektai. Valios laisvės problema. Formuojantis šiuolaikinei demokratijai, filosofų, teisininkų darbuose daug dėmesio imta skirti laisvės problemai, žmogaus poelgio laisvei. Atsirado įvairios teorinio pagrindimo kryptys, kurios atsispindėjo baudžiamosios teisės teorijoje ir baudžiamųjų įstatymų leidyboje. Neotomistinis, neokantistinis, pragmatinis valios laisvės supratimas. Baudžiamosios atsakomybės reikšmė žmonių poelgiams. Atsakomybės už konkrečią nusikalstamą veiką pagrindas. Baudžiamojo įstatymo uždraustos kaltai veikos padarymas. Nusikaltimo sudėties požymių nustatymas – formalus baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Baudžiamosios atsakomybės kaip baudžiamojo teisinio santykio raida. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindimas užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Lietuvos baudžiamosios teisės šaltiniai. Pirmieji rašytiniai Lietuvos baudžiamosios teisės šaltiniai. Kazimiero teisynas (1468), Lietuvos statutai (I-1529, II –1566m, III- 1588). Rusijos B įstatymu galiojimo įvedimas. Baudžiamosios teises šaltiniai, atkūrus nepriklausomybę. 1918 m. Rusijos baudžiamojo statuto (1903 m.) galiojimo įvedimas. Vokietijos baudžiamųjų įstatymų galiojimas Klaipėdos krašte. Papildomi baudžiamosios teisės įstatymai, priimti Lietuvos teritorijoje ir Klaipėdos krašte nepriklausomybės laikotarpiu. Lietuvos okupacija ir 1940 m. ir Rusijos Federacijos BK galiojimo įvedimas Lietuvos teritorijoje. Rusijos baudžiamojo kodekso taikymas už tariamus nusikaltimus nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso priėmimas (1961 m.) Baudžiamojo kodekso pakeitimai ir papildymai iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. Baudžiamųjų įstatymų pakeitimai ir papildymai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Naujo baudžiamojo kodekso rengimo problemos. Tarptautiniai baudžiamosios teisės šaltiniai. Tarptautinės atsakomybės už atskirus nusikalstamus veiksmus konvencijos. Tarptautiniai atsakomybės už karinius nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir žmonijai dokumentai. Nacionalinės valstybės ir tarptautines baudžiamosios teisės santykis. Baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimo ribos. Baudžiamųjų įstatymų sandara. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje. Baudžiamųjų įstatymų galiojimo laikas. Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas. Analogija ir spragų problema. Analogijos draudimas. Plečiamasis aiškinimas ir analogija. Spragų baudžiamojoje teisėje problema. Prieglobsčio suteikimas (asylum). Asmenų, padariusių nusikaltimus išdavimas (ekstradicija). Nusikaltimas ir nusikalstamumas. Nusikaltimo sąvoka. Nusikaltimo sąvokos raida. Formalinis ir materialinis nusikaltimo apibrėžimas. Nusikaltimo apibūdinimas įstatyme ir baudžiamosios teisės moksle. Nusikaltimas ir nusižengimas. Tiek pavojingumo pobūdis, tiek pavojingumo laipsnis turi aplinkybes. Nusikalstama veika – baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Nusikalstamas veikimas. Nusikalstamas neveikimas. Nusikaltimo pavojingumas. Nusikaltimų klasifikavimas pagal pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Itin sunkūs nusikaltimai. Priešingumas teisei – nusikaltimo požymis. Kaltė kaip nusikaltimo požymis. Nusikaltimo baudžiamumas. Nullum poena sine lege. Nusikaltimas ir nusikaltimo sudėtis. Nusikalstamumo samprata. Nusikalstamumo būklė, struktūra ir dinamika. Nusikalstamumo Lietuvoje 1918 – 1993 m. charakteristika. Nusikalstamumo ir konkretaus nusikaltimo priežastys. Nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimo sudėties sąvoka. Nusikaltimo sudėtis ir nullum crimen sine lege principas. Nusikaltimo sudėties struktūra. Nusikaltimo sudėties elementai ir požymiai. Objektas – teisiniai gėriai, kurie pažeidžiami, padarant nusikaltimą. Nusikaltimo dalykas – materiali objekto išraiška, per kurį pažeidžiamas objektas. Nusikaltimo sudėties požymio sąvoka, jų rūšys. Nusikaltimo ir nusikaltimo sudėties sąvokų tarpusavio ryšys. Nusikaltimo sudėtis užsienio šalių baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje. Objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai. Objektyvaus esmė nusikaltimo sudėtyje. Objektyvių nusikaltimo sudėties požymių klasifikavimas. Objektyvių nusikaltimų sudėties požymių. Nusikaltimo objektą apibūdinantys požymiai. Teisinis gėris kaip nusikaltimo objektas. Nusikaltimo objektų rūšys. Atskirų nusikaltimo objektų rūšių apibūdinimas. Nusikaltimo dalykas. Nusikaltimo objektas ir nusikaltimo dalykas. Nukentėjusysis. Nusikalstamos veikos požymiai. Veikos sąvoka. Veikimo ir neveikimo samprata, jų atskyrimas. Veikos sąmoningumas, valingumas, priešingumas teisei. Veikimo teorijos: kauzalinė, finalinė, socialinė. Veikimas per tarpininką. Neveikimas. Teisinė pareiga išvengti nusikalstamo rezultato. Pasekmių reikšmė įvertinant neveikimą. Neveikimas pradėjus veiksmus. Dvigubas neveikimas. Veikos pavojingumą ir priešingumą teisei šalinančios aplinkybės. Provokacija, klaida. Būtinoji gintis. Būtinasis reikalingumas. Nukentėjusiojo sutikimas. Tarnybos įgaliojimai. Nusikalstamos pasekmės. Pasekmių rūšys ir reikšmė. Veikimo ir neveikimo priežastingumas. Priežastinio ryšio teorijos baudžiamojoje teisėje: ekvivalentinės teorijos, adekvataus priežastinio ryšio teorija. Priežastinio ryšio suvokimo problema. Nusikaltimo padarymo vieta, laikas, aplinkybės bei priemonės. Jų įtaka baudžiamajai atsakomybei. Veikos charakteristika užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Subjektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai. Subjektyvaus esmė nusikaltimo sudėtyje. Subjektyvių požymių aiškinimas ir klasifikavimas. Subjektyvių požymių nustatymo reikšmė baudžiamojoje atsakomybėje. Kaltė ir su ja susiję klausimai. Mokymo apie kaltę pagrindai. Principas – nėra atsakomybės be kaltės. Teisinė kaltė ir moralinė kaltė. Konkrečios veikos kaltė ir kaltė, pagrįsta gyvenimo būdu. Kaltės apibrėžimas: psichologinis, norminis. Kaltės samprata finalinėje veikos teorijoje. Sąmonės ir valios reikšmė sprendžiant kaltės klausimus. Kaltės formos. Tyčinė kaltė. Jos elementai. Tyčios rūšys baudžiamajame įstatyme ir baudžiamosios teisės teorijoje. Neatsargi kaltė. Neatsargumo požymiai. Neatsargios kaltės rūšys baudžiamajame įstatyme ir baudžiamosios teisės teorijoje. Neatsargumas ir pasekmių kvalifikuoti deliktai. Mišrios kaltės (Mk) klausimai baudžiamosios teisės teorijoje. Faktinių aplinkybių klaida ir draudimo klaida. Klaida dėl objekto, veikos, pasekmių ir priežastinio ryšio. Draudimo klaida: klaidingas veikos neteisingumo suvokimas, baudžiamumo klaida. Klaidų įtaka baudžiamajai atsakomybei. Kazusas. Objektyvusis pakaltinimas. Kaltės klausimai užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Kaltę panaikinančios aplinkybės. Aplinkybės šalinančios veikos pavojingumą ir priešingumą teisei. Kaltę panaikinančių aplinkybių sąvoka ir rūšys. Būtinoji gintis. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, apibūdinančios kėsinimąsi ir gynybą. Tariamoji būtinoji gintis. Būtinosios ginties provokacija. Būtinosios ginties viršijimas. Atsakomybė už veikas peržengiant būtinosios ginties ribas. Nusikaltėlio sulaikymas. Veiksmų nusikaltėliui sulaikyti teisėtumo sąlygos. Būtinasis reikalingumas. Būtinojo reikalingumo sąlygos. Profesinė ir ūkinė rizika. Įsakymo vykdymo reikšmė sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus. Seimo narių parlamentinės neliečiamybės dėl pasisakymų ir informacijų Seime ribos. Baudžiamųjų įstatymų dėl kaltę panaikinančių aplinkybių reforma. Šių klausimų sprendimas užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Tyčinio nusikaltimo padarymo stadijos Tyčinio nusikaltimo stadijų sąvoka. Nusikaltimai, kuriuose skiriamos stadijos. Stadijų rūšys. Nusikaltimo stadijų nustatymo reikšmė baudžiamajai atsakomybei ir bausmei. Baigtinis (baigtas) nusikaltimas. Atskirų nusikaltimo rūšių baigtumo momentas. Rengimosi padaryti nusikaltimą sąvoka ir požymiai. Rengimosi skirtingumas nuo tyčios. Rengimosi veiksmų rūšys. Rengimosi padaryti nusikaltimą pavojingumas ir jo nustatymo kriterijai. Rengimosi baudžiamumas. Pasikėsinimo padaryti nusikaltimą sąvoka. Pasikėsinimo skirtingumas nuo rengimosi padaryti nusikaltimą ir nuo baigtinio nusikaltimo. Subjektyvūs ir objektyvūs pasikėsinimo požymiai. Pasikėsinimų rūšys. Baigtinis ir nebaigtinis pasikėsinimas. Jų skyrimo kriterijai. Pasikėsinimo rūšys. Baudžiamosios atsakomybės už parengtinę veiklą pagrindai ir ribos. Aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už parengtinę nusikalstamą veiklą. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl savanoriško atsisakymo pagrindai ir sąlygos. Aktyvioji atgaila ir jos skirtingumas nuo savanoriško atsisakymo. Atsakomybė už rengimąsi ir pasikėsinimą užsienio šalių teisėje. Bendrininkavimas padarant nusikaltimą. Bendrininkavimo sąvoka. Bendrininkavimo formos. Nusikalstamas susivienijimas. Bendrininkų rūšys. Baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalis - kaip nusikaltimų bendrininkai greta vykdytojų vardijami organizatoriai, kurstytojai ir padėjėjai. Šis galimų nusikaltimo bendrininkų sąrašas yra baigtas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju galimas, ir kartu būtinas, tikslus bendrininkų rūšies nustatymas, nes tai reikalinga sąlyga sprendžiant bendrininkų atsakomybės pagrindą bei bausmės individualizavimą. Bendrininkų rūšių apibūdinimas. Nusikaltimo vykdymas per tarpininką. Objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, apibūdinantys bendrininkų veiksmus. Bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir ribos. Akcesoriškumas. Bendrininkų veiksmų kvalifikavimas. Bendrininkų atsakomybės ir bausmių individualizavimas. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių inkriminavimo bendrininkams ribos. Nusikaltimų daugetas Pakartotinumas. Recidyvas.

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-07-11
DalykasBaudžiamosios teisės konspektas
KategorijaTeisė >  Baudžiamoji teisė
TipasKonspektai
Apimtis78 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis153.43 KB
Autoriusvita
Viso autoriaus darbų160 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word BT1 [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2007-09-24 IP: 81.7.92.119
    elena sako

    Neblogai, yra turinys, 10 sriftu 60 lapu

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 78 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą