Baudžiamoji teisė (3)

Baudžiamosios teisės sąvoka, funkcijos, sistema. Baudžiamosios teisės mokslas. Baudžiamosios teisės sąvoka. Baudžiamoji teisė subjektyvine prasme (ius puniendi). Baudžiamoji teisė objektyvine prasme (ius poenala). Baudžiamosios teisės atsiradimas ir raida įvairiais valstybės vystymosi etapais. Baudžiamoji teisė teisinėje valstybėje. Baudžiamosios teisės dalykas. Baudžiamieji teisiniai santykiai. Baudžiamosios teisės dalykas, metodai. Pagrindinės baudžiamosios teisės sąvokos: nusikaltimas ir bausmė. Baudžiamosios teisės funkcijos. Visuomenėje pripažintų teisinių gėrių apsauga. Teisinių gėrių, ginamų baudžiamosios teisės priemonėmis ribos. Baudžiamosios teisės represinės ir prevencinės ribos. Baudžiamosios teisės subsidinis pobūdis. Baudžiamoji teisė kaip ultima ratio dėl nusikalstamos veiklos. Nubaudimas už padarytą veiką. Nubaudimas kaip nusikaltusio asmens pataisymo prielaida. Bausmė, atpildas, kaltės išpirkimas. Baudžiamosios teisės sistema. Bendroji ir specialioji dalys. Pagrindiniai bendrosios ir specialiosios dalių sudarymo principai. Baudžiamosios teisės mokslas. Baudžiamosios teisės mokslo paskirtis. Mokslinės analizės metodai. Baudžiamosios teisės mokslo vieta visuomeninių mokslų struktūroje. Baudžiamoji teisė ir kitos mokslo šakos, padedančios spręsti atsakomybės už padarytus nusikaltimus klausimus. Teisės mokslo raida. Klasikinė kryptis. Antropologinė kryptis. Sociologinė kryptis. Baudžiamosios teisės šaltiniai. Baudžiamosios politikos sąvoka. Baudžiamosios politikos sąvoka. Politinė ir teisinė reforma ir baudžiamosios politikos pokyčiai. Pagrindiniai baudžiamosios politikos principai. Konstitucinių principų realizavimas baudžiamojoje teisėje. Politinė ir teisinė reforma ir baudžiamosios politikos pokyčiai. Pagrindiniai baudžiamosios politikos principai. Konstitucinių principų realizavimas baudžiamojoje teisėje. Baudžiamosios atsakomybės sąvoka. Baudžiamosios atsakomybės esmė. Atsakomybė ir bausmė. Filosofiniai baudžiamosios atsakomybės aspektai. Valios laisvės problema. Atsakomybės už konkrečią nusikalstamą veiką pagrindas. Baudžiamojo įstatymo uždraustos kaltai veikos padarymas. Nusikaltimo sudėties požymių nustatymas – formalus baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimo ribos. Baudžiamųjų įstatymų sandara. Baudžiamosios teisės normos struktūra. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje. Baudžiamųjų įstatymų galiojimo laikas, grįžtamojo galiojimo sąlygos, nusikaltimo padarymo laikas. Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas. Analogija ir spragų problema. Analogijos draudimas. Plečiamasis aiškinimas ir analogija. Spragų baudžiamojoje teisėje problema. Prieglobsčio suteikimas (asylum). Asmenų, padariusių nusikaltimus išdavimas (ekstradicija). Nusikaltimas ir nusikalstamumas.Nusikaltimo sąvoka. Nusikaltimo sąvokos raida. Formalinis ir materialinis nusikaltimo apibrėžimas. Nusikaltimo apibūdinimas įstatyme ir baudžiamosios teisės moksle. Nusikaltimas ir nusižengimas. Nusikalstama veika – baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Nusikalstamas veikimas. Nusikalstamas neveikimas. Nusikaltimo pavojingumas. Nusikaltimų klasifikavimas pagal pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltė kaip nusikaltimo požymis. Nusikaltimo baudžiamumas. Nullum poena sine lege. Nusikaltimas ir nusikaltimo sudėtis. Nusikalstamumo samprata. Nusikalstamumo būklė, struktūra ir dinamika. Nusikalstamumo Lietuvoje 1918 – 2003 m. charakteristika. Nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimo sudėties sąvoka. Nusikaltimo sudėtis ir nullum crimen sine lege principas. Nusikaltimo sudėties struktūra. Nusikaltimo sudėties elementai ir požymiai. Nusikaltimo sudėties požymio sąvoka, jų rūšys. Nusikaltimo sudėties nustatymo klaida. Nusikaltimo ir nusikalstamumo sudėties sąvokų tarpusavio ryšys. Objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai. Objektyvaus esmė nusikaltimo sudėtyje. Objektyvių nusikaltimo sudėties požymių klasifikavimas. Objektyvių nusikaltimų sudėties požymių nustatymo reikšmė įvertinant kaltę bei sprendžiant bausmės skyrimą. Nusikaltimo objektą apibūdinantys požymiai. Teisinis gėris kaip nusikaltimo objektas. Nusikaltimo objektų rūšys. Atskirų nusikaltimo objektų rūšių apibūdinimas. Nusikaltimo dalykas. Nusikaltimo objektas ir nusikaltimo dalykas. Nukentėjusysis. Nusikalstamos veikos požymiai. Veikos sąvoka. Veikimo ir neveikimo samprata, jų atskyrimas. Veikos sąmoningumas, valingumas, priešingumas teisei. Veikimo teorijos: kauzalinė, finalinė, socialinė. Veikimas per tarpininką. Neveikimas. Teisinė pareiga išvengti nusikalstamo rezultato. Pasekmių reikšmė įvertinant neveikimą. Neveikimas pradėjus veiksmus. Dvigubas neveikimas. Veikos pavojingumą ir priešingumą teisei šalinančios aplinkybės. Provokacija, klaida. Būtinoji gintis. Būtinasis reikalingumas. Nukentėjusiojo sutikimas. Tarnybos įgaliojimai. Nusikalstamos pasekmės. Pasekmių rūšys ir reikšmė. Veikimo ir neveikimo priežastingumas. Priežastinio ryšio teorijos baudžiamojoje teisėje: ekvivalentinės teorijos, adekvataus priežastinio ryšio teorija. Priežastinio ryšio suvokimo problema. Nusikaltimo padarymo vieta, laikas, aplinkybės bei priemonės. Jų įtaka baudžiamajai atsakomybei. Subjektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai. Subjektyvaus esmė nusikaltimo sudėtyje. Subjektyvių požymių aiškinimas ir klasifikavimas. Subjektyvių požymių nustatymo reikšmė baudžiamojoje atsakomybėje. Nusikaltėlio asmenybė ir nusikaltimo subjektas. Fizinio subjekto amžius, pakaltinamumas, specialiojo subjekto požymiai. Alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų paveikto asmens atsakomybė. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Kaltė ir su ja susiję klausimai. Kaltės apibrėžimas: psichologinis, norminis. Kaltės samprata finalinėje veikos teorijoje. Kaltės formos. Tyčinė kaltė. Jos elementai. Tyčios rūšys baudžiamajame įstatyme ir baudžiamosios teisės teorijoje. Neatsargi kaltė. Neatsargumo požymiai. Neatsargios kaltės rūšys baudžiamajame įstatyme ir baudžiamosios teisės teorijoje. Neatsargumas ir pasekmių kvalifikuoti deliktai. Mišrios kaltės klausimai baudžiamosios teisės teorijoje. Faktinių aplinkybių klaida ir draudimo klaida. Klaida dėl objekto, veikos, pasekmių ir priežastinio ryšio. Draudimo klaida: klaidingas veikos neteisingumo suvokimas, baudžiamumo klaida. Klaidų įtaka baudžiamajai atsakomybei. Kazusas. Objektyvusis pakaltinimas. Tyčinio nusikaltimo stadijų sąvoka. Nusikaltimai, kuriuose skiriamos stadijos. Stadijų rūšys. Nusikaltimo stadijų nustatymo reikšmė baudžiamajai atsakomybei ir bausmei. Baigtinis nusikaltimas. Atskirų nusikaltimo rūšių baigtumo momentas. Rengimosi padaryti nusikaltimą sąvoka ir požymiai. Rengimosi skirtingumas nuo tyčios. Rengimosi veiksmų rūšys. Rengimosi padaryti nusikaltimą pavojingumas ir jo nustatymo kriterijai. Rengimosi baudžiamumas. Pasikėsinimo padaryti nusikaltimą sąvoka. Pasikėsinimo skirtingumas nuo rengimosi padaryti nusikaltimą ir nuo baigtinio nusikaltimo. Subjektyvūs ir objektyvūs pasikėsinimo požymiai. Pasikėsinimų rūšys. Baigtinis ir nebaigtinis pasikėsinimas. Jų skyrimo kriterijai. Baudžiamosios atsakomybės už parengtinę veiklą pagrindai ir ribos. Aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už parengtinę nusikalstamą veiklą. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl savanoriško atsisakymo pagrindai ir sąlygos. Aktyvioji atgaila ir jos skirtingumas nuo savanoriško atsisakymo. Atsakomybė už rengimąsi ir pasikėsinimą užsienio šalių teisėje. Bendrininkavimo sąvoka. Objektyvūs ir subjektyvūs bendrininkavimo požymiai. Objektyvaus ir subjektyvaus ryšio tarp bendrininkų veiksmų ir jų pasekmių ypatumai. Bendrumo požymis ir jo reikšmė. Objektyvūs ir subjektyvūs bendrininkavimo požymiai. Objektyvaus ir subjektyvaus ryšio tarp bendrininkų veiksmų ir jų pasekmių ypatumai. Bendrumo požymis ir jo reikšmė. Bendrininkų rūšys. Bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir ribos. Akcesoriškumas. Bendrininkų veiksmų kvalifikavimas. Bendrininkų atsakomybės ir bausmių individualizavimas. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių inkriminavimo bendrininkams ribos.Bendrininkavimas padarant nusikaltimus, numatančius specialų subjektą. Vykdytojo ekscesas, savanoriškas atsisakymas, esant bendrininkavimui. Nepavykęs kurstymas ir padėjimas. Prisidėjimo prie nusikaltimo sąvoka, prisidėjimo skirtingumas nuo bendrininkavimo, prisidėjimo rūšys. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių sąvoka ir rūšys. Būtinoji gintis. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, apibūdinančios kėsinimąsi ir gynybą. Tariamoji būtinoji gintis. Būtinosios ginties provokacija. Būtinosios ginties viršijimas. Atsakomybė už veikas peržengiant būtinosios ginties ribas. Nusikaltėlio sulaikymas. Veiksmų nusikaltėliui sulaikyti teisėtumo sąlygos. Būtinasis reikalingumas. Būtinojo reikalingumo sąlygos. Profesinė ir ūkinė rizika. Įsakymo vykdymo reikšmė sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus. Seimo narių parlamentinės neliečiamybės dėl pasisakymų ir informacijų Seime ribos. Baudžiamųjų įstatymų dėl kaltę panaikinančių aplinkybių reforma. Šių klausimų sprendimas užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Nusikaltimų daugetas. Nusikaltimo daugeto sąvoka. Nusikaltimų daugeto skirtingumas nuo pavienių nusikaltimų kuriuos sudaro keli elgesio aktai. Nusikaltimai su sudėtinėmis sudėtimis. Trunkamieji nusikaltimai. Tęstiniai nusikaltimai. Nusikaltimo daugeto rūšys. Nusikaltimų sutaptis. Idealioji ir realioji nusikaltimų sutaptis. Pakartotinumas. Recidyvas, jo rūšys ir apibūdinimas. Bausmės sąvoka ir tikslai. Bausmės sąvoka ir požymiai. Bausmės tikslai. Bausmių sistemos sąvoka ir reikšmė. Bausmių rūšys.