Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kultūrologija>Muziejų veikla tenkinant kultūrinius poreikius Kaišiadorių rajone
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Muziejų veikla tenkinant kultūrinius poreikius Kaišiadorių rajone

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930
Aprašymas

Santrauka. Įvadas. Savivaldybių krašto muziejai. Muziejaus apibrėžimas. Muziejų klasifikaciniai ir tipologiniai bruožai. Muziejų rinkiniai. Muziejų reikšmė ir paskirtis. Kaišiadorių savivaldybės muziejų dabartinė būklė ir veikla. Anketinės apklausos. Išvados. Priedas.

Ištrauka

Lietuvos socialinei raidai vis didesnę reikšmę turi šiuolaikinė kultūros politika, kryptingiau orientuota į visuomenės kūrybiškumo puoselėjimą, tautos tapatybės kūrimą ir išsaugojimą.
Kultūra, kaip teigiama Antano Andrijausko knygoje "Kultūrologijos istorija ir teorija", yra daugiafunkcinė sistema, atliekanti įvairias socialines funkcijas. Šias funkcijas skatina žmonių poreikiai: būtinybė spręsti konkrečias žmonių socializacijos, jų integracijos ir konsolidacijos problemas; tenkinti individualių ir grupės žmonių interesus; sudaryti sąlygas žmogaus kūrybinių galių ir veiklos formų sklaidai. Svarbiausios kultūros funkcijos visuomenei yra socializacijos, inkultūracijos, integracijos, kūrybinė, pažintinė, taip pat komunikacijos, informacijos, vertybinė ir kitos funkcijos (Andrijauskas 2003, p. 336-350).
Besimokančios informacinės visuomenės ugdymo sistemoje svarbią vietą užima savišvieta. Jos paskirtis – suteikti galimybes žmogui nuolat savarankiškai mokytis. Švietimas yra neatskiriama tautos kultūros dalis, kurios vienas iš tikslų yra perteikti tautinės ir etninės kultūros pagrindus, tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, estetinei kultūrai ir pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 63 – 2853)). Svarbus švietimo kaitos, kultūros institucijų modernizavimo uždavinys – suteikti žinių pagrindus besimokančiai visuomenei. Bendromis kultūros ir švietimo politikos pastangomis būtina pasiekti, kad informacijos šaltiniai būtų prieinami kiekvienam gyventojui. Valstybinio švietimo strategijos 2003 – 2012 metų nuostatuose pabrėžiamas ypatingas dėmesys asmens patriotizmo, jo pilietinio, kultūrinio ir tautinio tapatumo ugdymui (Žin., 2003, Nr. IX-1700). Švietimo teikėjais gali būti ir kultūros įstaigos: bibliotekos, kultūros centrai ir muziejai.
Muziejai šiuolaikinėje visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį. Jie apibrėžia praeities ir dabarties, tradicijų ir naujovių santykį. Pasak J. Kievišo, "tradicija – tai praeities egzistavimas dabartyje, aktualizuota praeities kultūra, būdas pritaikyti praeities patirtį dabarties reikmėms" (Kievišas 2005, p. 95). XX a. pabaigoje muziejai transformavosi, ne tik reprezentavo "elitinę kultūrą" ir tautinį paveldą, bet ir dalyvavo šiuolaikinės, populiariosios kultūros procesuose. Jų veiklos diapazonas tapo labai platus – nuo švietimo iki masinių renginių ir švenčių organizavimo, paskaitų, konferencijų, leidybinės veiklos, šiuolaikinių menininkų parodų rengimo ir pan. (Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai 2004, p. 32).
Šiandieninė muziejinė edukacija plėtojama orientuojantis į muziejinę komunikaciją; į asmenybės meninių gabumų ugdymą bei kultūrinio palikimo vertės pajautimą, ieškant naujų pateikimo lankytojams formų. Lankytojas suvokiamas kaip dialogo dalyvis(Lomunova 2001, p. 84).
Tačiau ši nauja muziejinė veikla kaip mokslinio tyrimo objektas Lietuvoje dar mažai nagrinėta. Be to, minėtose publikacijose daugiausia kalbama apie didžiųjų muziejų patirtį: kultūrologiniuose ir muziejininkystės tyrinėjimuose skiriama mažai dėmesio savivaldybių (krašto) muziejų klausimams. Kita vertus, visuomenės poreikiai, taip pat ir minėti valstybės dokumentai skatina muziejaus edukacinę veiklą, kuriai reikia teorinio pagrindo. Tai pasakytina ypač apie krašto muziejaus edukacinę veiklą, nes krašto muziejaus edukacinė veikla kaip regiono kultūros veiksnys yra aktuali pedagoginė problema.

Tyrimo objektas: Kaišiadorių krašto muziejaus edukacinė veikla.
Tyrimo tikslas: atskleisti Kaišiadorių krašto muziejų edukacinės veiklos ypatybes ir apibrėžti šios veiklos reikšmę regiono kultūrai.
Teoriniai teiginiai: muziejaus edukacinė veikla, krašto muziejaus veikla.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti Kaišiadorių rajono muziejų edukacines programas.
2. Palygint edukacinės veiklos formų sistemą šio krašto muziejuose.
3. Numatyti edukacinės veiklos plėtotės krašto muziejuose galimybes.
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė.
2. Kaišiadorių rajono muziejų edukacinę veiklą sąlygojančių dokumentų analizė.
3. Matematinė tyrimo duomenų analizė ir apibendrinimas.
Darbo etapai. Tyrimas atliktas Kaišiadorių krašto muziejuose 2006 – 2007 metais. Tirta jų lankomumas, veikla, jos formos, tematika, temų realizavimo būdai bei priemonės, paskirtis.
Apibendrinamojo pobūdžio duomenų trūkumas apsprendė tai, kad darbui buvo naudojami įvairūs metodai - istoriografinis, teorinis aprašomasis, dokumentų analizė, įvairaus amžiaus respondentų anketavimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-02-25
DalykasKultūrologijos kursinis darbas
KategorijaKultūrologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis28 puslapiai 
Literatūros šaltiniai38 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis2.86 MB
AutoriusVirga
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasasistentė D. Micutienė
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
FakultetasEdukologijos ir socialinio darbo fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Muzieju veikla tenkinant kulturinius poreikius Kaisiadoriu rajone [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 28 puslapiai 
  • Marijampolės kolegija / 4 Klasė/kursas
  • asistentė D. Micutienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą