Kultūrologija

Pranešimas. Įvadas. Skulptūra. Architektūra. Tapyba ir keramika. Religija. Literatūra. Filosofija. Olimpinės žaidynės. Pabaiga.

Įvadas. Darbo tikslas išnagrinėti baltų dvasinę kultūrą. Baltų dievai. Baltų laidojimo papročiai. Baltų apeiginės vietos. Baltų kelias į krikščionybę. Išvados.

Įvadas. Tauta, visuomenė ir kultūra. Bendravimas. Baltijos valstybių savitumas, lietuvių bendravimas su kaimynais ir kitomis šalimis. Tarpkultūriniai barjerai ir jų sprendimo būdai. Kultūriniai įvairių tautų ypatumai. Išvados.

Įvadas. Menas ir estetika japonų kultūroje. Estetinis pasaulis. Estetinės minties raida. Šintoizmas. Kanonizmas. Japonų estetiniai idealai. Išvados.

Įvadas. Franz Boas kultūros teorija. Kultūros sąvoka istorinėje perspektyvoje. F. Boas kultūros samprata. Franz Boas kultūros teorijos įtaka Ruth Benedict kultūros sampratai. R. Benedict kultūros samprata. F. Boas kultūros teorijos atgarsiai R. Benedict kultūros teorijoje. Išvados.

Įvadas. Darbo tikslas: struktūriškai išanalizuoti mitus. Darbe remtasi Levi-Strauss struktūrinio mito tyrinėjimo galimybėmis. Mitų analizė. Sibiriečių mitas "Nulipdytas iš dumblo". Šiaurės Amerikos indėnų Modokų mitas "Protėvių senolis". Egiptiečių mitas "Pirmieji daiktai". Serbų mitas "Prakaitas nuo antakio". Kinų mitas "Kosmoso kiaušinis". Japonų ainių mitas "Plūduriuojantis pasaulis". Australų mitas "Sapnalaikis". Iranėnų mitas "Žemės rojus". Išvados.

Įvadas. Muziejus regiono kultūros kontekste. Bendras kultūros kontekstas. Muziejaus samprata. Muziejaus apibrėžimas, turinys ir istoriniai aspektai. Krašto muziejaus reikšmė ir paskirtis. Regioniniai muziejai užsienyje. Krašto muziejų teisinė bazė ir dabartinė būklė. Edukacinė veikla krašto muziejuje. Muziejaus paskirtis tenkinant gyventojų kultūros poreikius. Muziejus kaip švietimo institucija. Muziejaus edukacinė veikla: parodos ir ekspozicijos. Muziejaus edukacinės programos. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ir pradinių klasių mokinių švietimas muziejuje. Paauglių švietimas muziejuje. Suaugusiųjų švietimas muziejuje. Muziejaus veikla tenkinant neįgaliųjų poreikius. Edukacinės veiklos formos. Paskaitos ir ekskursijos. Diskusijos. Žaidimai. Krašto muziejaus edukacinės veiklos galimybės. Edukacinės veiklos populiarumas. Edukacinės veiklos raida muziejuose. Aktualios edukacinės programos. Edukacinių užsiėmimų lankomumas. Regiono kultūros savitumas muziejaus edukacinėse programose. Edukacinių programų tematika. Edukacinių programų savitumą lemiantys veiksniai. Edukacinių programų temų populiarumas. Šiuolaikiška edukacinė veikla. Edukacinių programų temų realizacijos būdai ir priemonės. Informacinių technologijų naudojimas muziejaus edukacinėje veikloje. Naujų edukacinių programų pristatymas visuomenei. Išvados. Rekomendacijos. Santrauka. Summary. Priedai (2).

Viduramžių visuomenė, religija. XX a. kultūra: modernizmas ir postmodernizmas. XIX a. kultūra. Romantizmas, realizmas, simbolizmas.

Kultūros samprata ir jos komponentai. Pagrindinės kultūros charakteristikos. Subkultūra ir kontrkultūra. Kultūros formų charakteristikos. Kultūros ištakos ir žmogaus kilmė. Civilizacijos samprata ir požymiai. Civilizacijų klasifikacija. Civilizacijos raida. Egipto civilizacijos pagrindiniai bruožai. Egipto civilizacijos kultūrinis palikimas Šumerų – Akado civilizacijos pagrindiniai bruožai. Šumerų – Akado civilizacijos kultūrinis palikimas. Indo civilizacijos pagrindiniai bruožai. Indo civilizacijos kultūrinis palikimas. Kinų civilizacijos pagrindiniai bruožai. Budizmas ir jo reikšmė kultūrai: tradicijos, papročiai, atributika, šventi miestai, šventės. Islamas ir jo reikšmė kultūrai: tradicijos, papročiai, atributika, šventi miestai, šventės. Kultūrinio turizmo samprata ir charakteristika. Turizmo ir kultūrinio paveldo santykis ir jo vertinimas. Kultūros paveldo ir turizmo palyginamoji analizė. Kultūros paveldo ir turizmo galimų sąveikų rūšys. Kultūrinio turizmo išteklių klasifikacija. Kultūrinio turizmo produktas, jo sisteminių dalių charakteristikos. Kultūros zonos ir jų charakteristikos. D. Lewis kultūrų klasifikacijos charakteristikos. G. Hofstedo kultūrų klasifikacijos charakteristika. Muzikos raida ir įtaka kultūrai. Per Lašezo kapinės, jų paskirtis ir istorija. Žymiausių žmonių kapavietės. Menas ir kultūrinis turizmas, jų sąsajos. Pirmykštis, Senovės Graikijos, romaninis, gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo menas. Žymiausi turistiniai kultūriniai objektai. Žymiausi pasaulio muziejai: jų geografinė vieta, paskirtis ir žymiausi eksponatai. Pasaulio šalių Kalėdinės ir naujametinės tradicijos. Žymių žmonių (rašytojų, dailininkų, kompozitorių...) charakteristika (pagal sąrašą pateiktą žemiau). Architektūros statinių geografinis paplitimas: Europos UNESCO paminklai. Lietuvos kultūrinių objektų geografinis paplitimas ir kultūrinė charakteristika. Klasikinės muzikos kūrinių identifikavimas: autorius ir kūrinio pavadinimas.

Kultūros samprata ir struktūra. Istorinė kultūros tipologija. Kultūros reiškinio aiškinimo kaita. Bendrieji kultūros veiksniai. Pagrindinės kultūros formos ir funkcijos. Kultūros perdavimo ir plitimo būdai, jos istorija. Pirmykštė kultūra. Baltai priešistoriniais laikais. Egipto kultūra. Mesopotamijos kultūra. Senovės Indijos kultūra. Senovės Kinijos kultūra. Antikinė kultūra: Egėjo-Mikėnų ir Graikijos kultūra. Antikinė kultūra: Etruskų ir Romos kultūra. Viduramžių kultūra. Bizantijos kultūra. Islamo kultūra. Viduramžių kultūra Lietuvoje. Renesanso kultūra (XIV-XVI a.). Renesansas Lietuvoje. XVII a. Vakarų Europos kultūra. XVII a. Lietuvos kultūra. XVIII a. Vakarų Europos kultūra (švietimo epocha). XIX a. Vakarų Europos kultūra. XIX a. Lietuvos kultūra. Pagrindiniai XX a. Vakarų Europos kultūros bruožai.

Kultūros ir civilizacijos objektas. Paaiškinkite šių procesų sąsajas ir skirtumus. Pateikite civilizacijos kilimo priežastis. Kultūros ir gamtos santykio problema civilizacijos istorijoje (pagrįskite gamtinių sąlygų įtaką civilizacijų formavimuisi). Senovės Rytų civilizacijų reikšmė ir įtaka. Vakarų Europos kultūros formavimuisi ir raidai. Pateikite argumentų ir pavyzdžių. Antikinės kultūros samprata, periodizacija, bendrieji bruožai, reikšmė. Kretos–Mikėnų kultūros laikotarpis: chronologinės ribos, kultūrų savitumas ir reikšmė. Graikų kultūros periodizacija ir bruožai. Pateikite argumentų ir pavyzdžių. Graikų menas. Senovės Romos kultūros periodizacija, specifiniai bruožai ir pasiekimai. Senovės Romos meninio palikimo savitumas. Pateikite pavyzdžių ir juos apibūdinkite. Graikų ir romėnų religijos bendrieji bruožai ir skirtumai. Krikščionybės atsiradimas. Krikščionybės pergalės Europoje priežastys ir reikšmė. Krikščioniškosios pasaulėžiūros formavimasis, esmė ir plitimas Europoje. Viduramžių kultūros periodizacija ir bruožai. Viduramžių kultūros suvokimo ir vertinimo problema. Viduramžių meno funkcijos ir bruožai. Romaninio stiliaus bruožai. Apokaliptinių siužetų romanikos mene vyravimo priežastys. Vienuolynų kultūros laikotarpio charakteristika. Vėlyvieji viduramžiai. Miestų kova dėl savarankiškumo. Pasaulietinės kultūros formavimasis ir raiška (riterių romanai, trubadūrų ir menezingerių lyrika, universitetų formavimasis). Gotikos stiliaus ypatybės. Grožio samprata ir svarba gotikos mene. Žymiausi gotikos paminklai. Lietuvos viduramžių kultūra: Lietuvos krikštas – svarbiausias LDK kultūrinis lūžis; pagonybės ir krikščionybės santykiai. Rašto kultūros ypatybės viduramžių Lietuvoje. Apibūdinkite seniausius Lietuvos rašytinius paminklus. Gotikinės architektūros paminklai Vilniuje.

Graikija. Šaknys. Mikėnų civilizacija. Tamsieji amžiai. Archajika. Homeriškasis pasaulis. Klasikos laikotarpis. Helenistinis laikotarpis. Filosofija. Teatras. Senovės graikų mokslas. Religija ir medicina. Skysčių medicina. Matematika ir astronomija. Graikų menas. Skulptūra ir žmogus. Kuras ir Kora. Helenistinė skulptūra. Trys didieji skulptoriai. Architektūra. Trys orderiai. Tapyba ir keramika. Graikų dievai. Olimpo dievai. Kitos dievybės. Atėnai. Miestas valstybė. Visuomenė. Piliečių gyvenimas. Sparta. Spartiečių visuomenė. Politinis gyvenimas. Romos kultūros laikotarpis. Romėno kasdienybė. Religija. Duonos ir reginių. Rašto atsiradimas. Senovės Egipto kultūra. Ikidinastinis periodas. Senosios karalystės epocha. Vidurinioji karalystė. Naujoji karalystė. Dievai. Pomirtinio pasaulio samprata. Mumijos. Egipto dailė. Senoji kultūra. Tikėjimas ir magija. Pasaulio sandara.

Kultūros istorijos objektas. Europos kultūros ypatybės. Senovės Graikijos kultūros ypatumai. Antikinės kultūros fenomenai. Senovės Romos kultūros bruožai. Senovės Graikijos ir Romos kultūros bendrumai ir savitumai. Rytų Europa ir Bizantijos kultūra. Vakarų Europos kultūra ankstyvaisiais Viduramžiais. Vienuolynų kultūra ir karolingų Renesansas. Lietuva tarp rytų ir vakarų Europos Viduramžiais. Krikščionybės priėmimo Lietuvoje kultūrinė problema. Viduramžių kultūros bruožai. Universitetų suklestėjimas Viduramžių Europoje. Riterystės idėja ir Viduramžių kultūra. Miestai Viduramžių kultūroje. Lietuvos miestų kultūra feodalizmo epochoje. Gotika - Viduramžių pasaulėjautos išraiška. Krikščioniškosios Europos kultūros įtaka pagoniškajai Lietuvai. Renesanso ir Viduramžių kultūrų bendrumai ir skirtumai. Italijos renesansas. Antika ir krikščionybė renesanso žmonių sąmonėje. Renesansas XIV - XVII amžius (14-17 amžius). Individo problema renesanso laikais. Raštinių kultūra. Renesanso kultūros bruožai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Reformacijos ir kontrreformacijos kultūriniai sąjūdžiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Švietimo sistemos susiformavimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Vakarų Europos baroko kultūros bruožai. Baroko kultūros bruožai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Apšvietos arba švietimo epochos samprata. Apšvietos epochos kultūros ypatybės Lenkijos-Lietuvos valstybėje.

Kultūros istorijos objektas. Europos kultūros ypatybės. Europos kultūros istorijos periodizacija. Priešistorė – Europos kultūros ištakos. Antika. Epochos apibūdinimas. Antikos kultūros ir meno bruožai. Viduramžiai. Epochos apibūdinimas. Viduramžiai. Kultūros ir meno bruožai. Universitetai. Bizantijos kultūros bruožai. Žmogaus idealo kaita nuo antikos iki romantizmo. Renesansas. Epochos apibūdinimas. Renesanso epochos pasaulėžiūra. Humanizmas. Renesanso epochos menas. Viduramžių ir renesanso epochų palyginimas. Baroko epochos apibūdinimas. Baroko epochos menas. Renesanso ir baroko epochų apibūdinimas. Apšvietos epocha. Apibūdinimas. Apšvietos epochos švietimas ir mokslas. Apšvietos epochos meno ypatybės. Romantizmo epochos apibūdinimas. Ikikrikščioniškos Lietuvos materialinė ir dvasinė kultūra. Renesanso ir humanizmo idėjų plitimas Lietuvoje. Reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje. Renesanso laikotarpio architektūra ir menas Lietuvoje. Baroko ir vėlyvojo feodalizmo laikotarpio architektūra, dailė, teatras.

Europos kultūros ypatybės. Antika. Viduramžiai. Epochos apibūdinimas. Bizantijos kultūros bruožai. Renesansas. Baroko epochos pasaulėžiūra. Švietimo epocha.Tautinio atgimimo laikotarpio literatūra. Baroko ir vėlyvojo feodalizmo laikotarpio architektūra, dailė, teatras. Romantizmas. Renesansas Lietuvoje. Kultūros istorijos objektas. Priešistorė – Europos kultūros ištakos. Baroko epochos kultūros ir meno idėjos, pasaulėžiūra. Baroko epochos menas. Romantizmo epochos kultūros ir meno idėjos. Lietuvos kultūros istorijos periodizacija. Ikikrikščioniškos Lietuvos materialinė ir dvasinė kultūra. Europos viduramžių kultūros plitimas Lietuvoje ir jo ypatybės. Renesanso ir humanizmo idėjų plitimas Lietuvoje. Renesanso laikotarpio architektūra ir menas Lietuvoje.

Kultūros istorijos objektas. Kultūrologija. Filosofiniai kultūros apibrėžimai. Europos kultūros ypatybės, periodizacija; Europos koncepcijos. Europos priešistorė. Viduramžiai. Renesansas. Barokas. Apšvieta. XIX amžiaus romantizmas. Modernizmas.

Kultūros istorijos objektas. Europos kultūros ypatybės. Europos kultūros periodizacija ir jos pagrindimas. Priešistorė – Europos kultūros ištakos. Antika – epochos apibūdinimas. Antika. Kultūros ir meno bruožai. Viduramžiai. Epochos apibūdinimas. Viduramžiai: kultūros ir meno bruožai, meno stiliai, universitetai. Bizantijos kultūros bruožai. Žmogaus idealo kaita nuo antikos iki romantizmo. Renesansas. Epochos apibūdinimas. Renesanso epochos pasaulėžiūra. Humanizmas. Renesanso epochos meno ypatybės. Viduramžių ir renesanso epochų palyginimas. Barokas. Epochos apibūdinimas. Baroko epochos menas. Renesanso ir baroko epochų palyginimas. Apšvietos epochos apibūdinimas. Švietėjų idėjos. Baroko ir apšvietos epochų palyginimas. Apšvietos epochos švietimas ir mokslas. Apšvietos epochos meno ypatybės. Romantizmas. Epochos apibūdinimas. Romantizmo epochos kultūros ir meno idėjos. Apšvietos ir romantizmo epochų palyginimas. Iki krikščioniškos Lietuvos materialinė ir dvasinė kultūra. Viduramžių laikotarpio Lietuvos švietimas ir raštija, architektūra. Renesanso ir humanizmo idėjų plitimas Lietuvoje, žymiausi humanistai ir jų veikla. Reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje. Renesanso laikotarpio švietimas, raštija ir teisė Lietuvoje. Renesanso laikotarpio architektūra ir menas Lietuvoje. Baroko ir vėlyvojo feodalizmo laikotarpio literatūra ir lietuvių kalbos problema. Baroko ir vėlyvojo feodalizmo laikotarpio mokslas. Problematika ir pasiekimai. Baroko ir vėlyvojo feodalizmo laikotarpio architektūra, dailė, teatras. Lietuvos tautinis atgimimas. Samprata, etapai, rezultatai. Spaudos draudimo fenomenas (tikslai ir rezultatai). Lietuvos XX amžiaus kultūros ypatybės.

Kultūros istorijos objektas. Viduramžiai. Vėlyvieji Viduramžiai. Krizė ir visuomenės pokyčiai. Naujų laikų pradžia. Viduramžiai Lietuvoje. Religija. Ūkis. Viduramžių ir Renesanso epochų palyginimas. Renesansas. Renesanso ir Baroko epochų palyginimas. Barokas. Baroko ir Apšvietos epochų palyginimas. Apšvieta. Istorija. Švietimo amžius Lietuvoje. Apšvietos ir Romantizmo epochų palyginimas. Romantizmas. Žmogaus idealo kaita nuo Antikos iki Romantizmo.

Graikai. Helenistinės kultūros pradžia (XI - VIII amžius pr. K.). Archainių graikų kultūros laikotarpis (VIII - V amžius pr. K.) Graikų architektūra. Vakarų civilizacija ankstyviausiais viduramžiais. Tamsiųjų amžių kultūra (VI – VIII amžius). Politines – ekonomines prielaidos. Kultūrinio judėjimo progos. Renesansas. Viduramžių kultūra (XI amžiaus vidurys – XIV amžius pr. K.). Vidurio viduramžiai (1050-1030m.). Trilaukė sistema. To laiko esminis kultūrinis bruožas. Kryžiaus žygiai. Intelektualinio gyvenimo pakilimas ir miestų religija, ekonomika, politika. Literatūra. Vėlyvieji viduramžiai (1300 – 1500m.). XIX amžiaus Europos kultūra. Mokslo, technikos pažanga XIX amžiaus pirmoje pusėje. Konservatizmas, liberalizmas, romantizmas. Mokslo ir literatūros raida. Renesansas. Renesanso kultūra. Renesanso priežastys ir idėjų prasmė. Šiaurias renesansas. Renesanso kultūra Lietuvoje. Moderniųjų laikų Europos kultūra (1560 – 1660). Ekonominės, politines ir religines krizės sąvokos. Modernioji pasaulėžiūra. Kultūros raidos tendencijos. Švietimo epocha Europoje XVIII amžiuje. Švietimo epochos bruožai, idėjų skleidėjai ir filosofijos reikšmė. Švietimo idėjų įtaka visuomeniniam gyvenimui. Švietimo idėjos Lietuvoje. Europos kultūra XIX amžiuje. Pramonės revoliucija ir jos padaliniai. Konservatizmas ir liberalizmas. Kultūrines srovės: klasicizmo ir romantizmo priešprieša.

Kultūros sąvokos esmė. Senųjų karalysčių gyventojų pasaulėžiūros esmė. Antikinė kultūra – miesto kultūros tipas: teritorija, ūkis, šeima, piliečiai, tikėjimas, idealai. Pagrindinės kultūros fenomeno teorijos. Kultūros morfologija. Senųjų civilizuotų karalysčių dvasinės ir materialinės kultūros religinis pagrindas. Asmenybės ir individualumo formavimasis. Kinijos valdovai ir valdininkai. Sistema, tikėjimai, administracija, pakantumas ir tolerancija, islamizacijos pradžia. Vedos ir upanišados. Sikhizmas. Sutros. Kinijos šeima: "meilė", vyro ir moters santykiai, protėvių kultas. Kai kurie Kinijos materialinės kultūros ypatumai. Daosizmas (kosminė kelio koncepcija, žmogaus ir kosmoso vienovė, formų tapsmas, Dao – tai yra gyvenimo, kelio, pažinimo ypatumai). Indijos kultūros specifika: įvairovė ir vieningumas, civilizacijos ištakos. Indijos religijų ir meno sąveika. Klasikinės arabų-musulmonų kultūros ypatumai: Mahometas - islamo kultūros pagrindėjas. Islamas - trečiasis "Abraomo religijų" tikėjimas. Japonijos gyventojų savimonė: salyno sąmonė, ryšiai su žemynu, kultūros vienalytiškumas. Sufizmas. Sintoizmas ir protėvių kultas. Japonijos grožinės literatūros ypatumai. Islamo kultūros žinojimo kultas ir mokslo pasiekimai. Socialiniai, etniniai klasikinio islamo principai. Meninė islamo kultūros tradicija: poezija, kaligrafija, arabeska, architektūra ir muzika. Tropikų ir Pietų Afrikos Tautų kultūros ypatumai: klimatinės sąlygos, verslas, tikėjimai, menas.