Kultūrologija

Amerikiečių derybų stilius. Amerikiečiai versle. Penki keliai į sėkmę. Derantis su amerikiečiais. Amerikos ir kitų šalių verslo kultūros modeliai. Pirmasis kontaktas. Orientavimasis į reikalus. Orientavimasis į laiką. Neformalumas. Tiesioginis verbalinis bendravimas. Paraverbalinis bendravimas. Neverbalinis bendravimas. Atakos ir kontratakos. Kontrakto vaidmuo. Verslo protokolas. Kreipinių formos. Dovanų teikimas. Valgymas ir gėrimas. Išvados.

Pranešimas. Įvadas. Skulptūra. Architektūra. Tapyba ir keramika. Religija. Literatūra. Filosofija. Olimpinės žaidynės. Pabaiga.

Įvadas. Darbo tikslas išnagrinėti baltų dvasinę kultūrą. Baltų dievai. Baltų laidojimo papročiai. Baltų apeiginės vietos. Baltų kelias į krikščionybę. Išvados.

Įvadas. Tauta, visuomenė ir kultūra. Bendravimas. Baltijos valstybių savitumas, lietuvių bendravimas su kaimynais ir kitomis šalimis. Tarpkultūriniai barjerai ir jų sprendimo būdai. Kultūriniai įvairių tautų ypatumai. Išvados.

Įvadas. Darbo tikslas: susipažinus su ekumeninio judėjimo istorija, suvokti kaip jis darė įtaką religijų globalizacijai. Ekumeninio judėjimo istorija. Terminologija. Ekumeninis imperatyvas. Religijų globalizacijos aspektas. Išvados.

Įvadas. Menas ir estetika japonų kultūroje. Estetinis pasaulis. Estetinės minties raida. Šintoizmas. Kanonizmas. Japonų estetiniai idealai. Išvados.

Įvadas. Franz Boas kultūros teorija. Kultūros sąvoka istorinėje perspektyvoje. F. Boas kultūros samprata. Franz Boas kultūros teorijos įtaka Ruth Benedict kultūros sampratai. R. Benedict kultūros samprata. F. Boas kultūros teorijos atgarsiai R. Benedict kultūros teorijoje. Išvados.

Įvadas. Japonija. Švietimo sistema. Japonų kalba. Tradiciniai Japonijos menai. Ikebana, bonsai ir akvariumai. Ukiyo-e. Origami. Japoniška keramika. Manga. Japonų vaidinimai. Gyvenimo sąlygos.Būstas. Japoniška virtuvė. Tradicinė apranga. Darbo sąlygos.Japonijos sportas. Japonijos šventės. Japonų religija. Išvados.

Samprotaujamojo tipo mokyklinis rašinys-kalba. Kai kurie Lietuvos kultūros objektai yra nusipelnę UNESCO globos. Atskleiskite, kuo jie reikšmingi pasaulio kultūrai. Tad kuo jie reikšmingi pasaulio kultūrai?

Esė lietuvių kalba. Visuomenės informavimo priemonės. Televizija. 3 pagrindinės žiniasklaidos poveikio formos.

PowerPoint pristatymas. Korėja. Korėja iki karo. Kultūra. Kinijos įtaka. XX amžius. Po pirmojo pasaulinio karo. Karas. Karo padariniai. Gyvenimas po karo. Šiaurės Korėja. koncentracijos stovyklos. Šiaurės Korėja. Pietų Korėja. Pietų Korėjos kultūra. Korėjos problema. Kodėl Vakarams ir tuo pačiu mums turėtų rūpėti Korėjos problema? Galimi konflikto sprendimo būdai. Karinė invazija. Kimjongilo mirties laukimas. Tolesnis humanitarinės pagalbos teikimas ir bandymai demokratinius pokyčius Šiaurės Korėjoje skatinti taikiu derybų būdu. Darbas iliustruotas paveikslėliais (38).

Įvadas. Darbo tikslas: struktūriškai išanalizuoti mitus. Darbe remtasi Levi-Strauss struktūrinio mito tyrinėjimo galimybėmis. Mitų analizė. Sibiriečių mitas "Nulipdytas iš dumblo". Šiaurės Amerikos indėnų Modokų mitas "Protėvių senolis". Egiptiečių mitas "Pirmieji daiktai". Serbų mitas "Prakaitas nuo antakio". Kinų mitas "Kosmoso kiaušinis". Japonų ainių mitas "Plūduriuojantis pasaulis". Australų mitas "Sapnalaikis". Iranėnų mitas "Žemės rojus". Išvados.

Įvadas. Muziejus regiono kultūros kontekste. Bendras kultūros kontekstas. Muziejaus samprata. Muziejaus apibrėžimas, turinys ir istoriniai aspektai. Krašto muziejaus reikšmė ir paskirtis. Regioniniai muziejai užsienyje. Krašto muziejų teisinė bazė ir dabartinė būklė. Edukacinė veikla krašto muziejuje. Muziejaus paskirtis tenkinant gyventojų kultūros poreikius. Muziejus kaip švietimo institucija. Muziejaus edukacinė veikla: parodos ir ekspozicijos. Muziejaus edukacinės programos. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ir pradinių klasių mokinių švietimas muziejuje. Paauglių švietimas muziejuje. Suaugusiųjų švietimas muziejuje. Muziejaus veikla tenkinant neįgaliųjų poreikius. Edukacinės veiklos formos. Paskaitos ir ekskursijos. Diskusijos. Žaidimai. Krašto muziejaus edukacinės veiklos galimybės. Edukacinės veiklos populiarumas. Edukacinės veiklos raida muziejuose. Aktualios edukacinės programos. Edukacinių užsiėmimų lankomumas. Regiono kultūros savitumas muziejaus edukacinėse programose. Edukacinių programų tematika. Edukacinių programų savitumą lemiantys veiksniai. Edukacinių programų temų populiarumas. Šiuolaikiška edukacinė veikla. Edukacinių programų temų realizacijos būdai ir priemonės. Informacinių technologijų naudojimas muziejaus edukacinėje veikloje. Naujų edukacinių programų pristatymas visuomenei. Išvados. Rekomendacijos. Santrauka. Summary. Priedai (2).

Visuomenė ir asmens tapatumas. Kultūra Kultūros komponentai. Visuomenė. Visuomenės raidos modeliai. Visuomenės raidos aspektai. Talcotto Parsonso visuomenės samprata. Socializacija, socializacijos procesai ir veiksniai. Šešios moralinės stadijos. Padėtis, vaidmuo ir socialinė organizacija; pagrindinės ir šalutinės grupės.

Terminų žodynėlis Įvadas. Darbo tikslas: Nustatyti ir kultūrinių - pramoginių renginių organizavimo ypatumus. Kultūra laisvalaikio ir rekracijos kontekste. Laisvalaikio ir rekreacijos samprata. Kultūros samprata ir kultūros funkcijos. Kultūriniai renginiai. Kultūrinių renginių organizavimo reikšmė. Kultūros centro vaidmuo kultūrinių - pramoginių renginių organizavime. Kultūrinių - pramoginių renginių organizavimas. Vadybos žingsniai. Renginio vietos parinkimas. Renginių klasifikacija. Renginio scenarijaus parengimas. Tema ir idėja. Kompozicijos dėsniai. Tyrimo metodika. Tyrimo tikslas: nustatyti respondentų požiūrį į kultūrinių renginių organizavimo svarbą ir problemas. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Išvados.

Viduramžių visuomenė, religija. XX a. kultūra: modernizmas ir postmodernizmas. XIX a. kultūra. Romantizmas, realizmas, simbolizmas.

Kultūros samprata ir jos komponentai. Pagrindinės kultūros charakteristikos. Subkultūra ir kontrkultūra. Kultūros formų charakteristikos. Kultūros ištakos ir žmogaus kilmė. Civilizacijos samprata ir požymiai. Civilizacijų klasifikacija. Civilizacijos raida. Egipto civilizacijos pagrindiniai bruožai. Egipto civilizacijos kultūrinis palikimas Šumerų – Akado civilizacijos pagrindiniai bruožai. Šumerų – Akado civilizacijos kultūrinis palikimas. Indo civilizacijos pagrindiniai bruožai. Indo civilizacijos kultūrinis palikimas. Kinų civilizacijos pagrindiniai bruožai. Budizmas ir jo reikšmė kultūrai: tradicijos, papročiai, atributika, šventi miestai, šventės. Islamas ir jo reikšmė kultūrai: tradicijos, papročiai, atributika, šventi miestai, šventės. Kultūrinio turizmo samprata ir charakteristika. Turizmo ir kultūrinio paveldo santykis ir jo vertinimas. Kultūros paveldo ir turizmo palyginamoji analizė. Kultūros paveldo ir turizmo galimų sąveikų rūšys. Kultūrinio turizmo išteklių klasifikacija. Kultūrinio turizmo produktas, jo sisteminių dalių charakteristikos. Kultūros zonos ir jų charakteristikos. D. Lewis kultūrų klasifikacijos charakteristikos. G. Hofstedo kultūrų klasifikacijos charakteristika. Muzikos raida ir įtaka kultūrai. Per Lašezo kapinės, jų paskirtis ir istorija. Žymiausių žmonių kapavietės. Menas ir kultūrinis turizmas, jų sąsajos. Pirmykštis, Senovės Graikijos, romaninis, gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo menas. Žymiausi turistiniai kultūriniai objektai. Žymiausi pasaulio muziejai: jų geografinė vieta, paskirtis ir žymiausi eksponatai. Pasaulio šalių Kalėdinės ir naujametinės tradicijos. Žymių žmonių (rašytojų, dailininkų, kompozitorių...) charakteristika (pagal sąrašą pateiktą žemiau). Architektūros statinių geografinis paplitimas: Europos UNESCO paminklai. Lietuvos kultūrinių objektų geografinis paplitimas ir kultūrinė charakteristika. Klasikinės muzikos kūrinių identifikavimas: autorius ir kūrinio pavadinimas.

Kultūros samprata ir struktūra. Istorinė kultūros tipologija. Kultūros reiškinio aiškinimo kaita. Bendrieji kultūros veiksniai. Pagrindinės kultūros formos ir funkcijos. Kultūros perdavimo ir plitimo būdai, jos istorija. Pirmykštė kultūra. Baltai priešistoriniais laikais. Egipto kultūra. Mesopotamijos kultūra. Senovės Indijos kultūra. Senovės Kinijos kultūra. Antikinė kultūra: Egėjo-Mikėnų ir Graikijos kultūra. Antikinė kultūra: Etruskų ir Romos kultūra. Viduramžių kultūra. Bizantijos kultūra. Islamo kultūra. Viduramžių kultūra Lietuvoje. Renesanso kultūra (XIV-XVI a.). Renesansas Lietuvoje. XVII a. Vakarų Europos kultūra. XVII a. Lietuvos kultūra. XVIII a. Vakarų Europos kultūra (švietimo epocha). XIX a. Vakarų Europos kultūra. XIX a. Lietuvos kultūra. Pagrindiniai XX a. Vakarų Europos kultūros bruožai.

Kultūros ir civilizacijos objektas. Paaiškinkite šių procesų sąsajas ir skirtumus. Pateikite civilizacijos kilimo priežastis. Kultūros ir gamtos santykio problema civilizacijos istorijoje (pagrįskite gamtinių sąlygų įtaką civilizacijų formavimuisi). Senovės Rytų civilizacijų reikšmė ir įtaka. Vakarų Europos kultūros formavimuisi ir raidai. Pateikite argumentų ir pavyzdžių. Antikinės kultūros samprata, periodizacija, bendrieji bruožai, reikšmė. Kretos–Mikėnų kultūros laikotarpis: chronologinės ribos, kultūrų savitumas ir reikšmė. Graikų kultūros periodizacija ir bruožai. Pateikite argumentų ir pavyzdžių. Graikų menas. Senovės Romos kultūros periodizacija, specifiniai bruožai ir pasiekimai. Senovės Romos meninio palikimo savitumas. Pateikite pavyzdžių ir juos apibūdinkite. Graikų ir romėnų religijos bendrieji bruožai ir skirtumai. Krikščionybės atsiradimas. Krikščionybės pergalės Europoje priežastys ir reikšmė. Krikščioniškosios pasaulėžiūros formavimasis, esmė ir plitimas Europoje. Viduramžių kultūros periodizacija ir bruožai. Viduramžių kultūros suvokimo ir vertinimo problema. Viduramžių meno funkcijos ir bruožai. Romaninio stiliaus bruožai. Apokaliptinių siužetų romanikos mene vyravimo priežastys. Vienuolynų kultūros laikotarpio charakteristika. Vėlyvieji viduramžiai. Miestų kova dėl savarankiškumo. Pasaulietinės kultūros formavimasis ir raiška (riterių romanai, trubadūrų ir menezingerių lyrika, universitetų formavimasis). Gotikos stiliaus ypatybės. Grožio samprata ir svarba gotikos mene. Žymiausi gotikos paminklai. Lietuvos viduramžių kultūra: Lietuvos krikštas – svarbiausias LDK kultūrinis lūžis; pagonybės ir krikščionybės santykiai. Rašto kultūros ypatybės viduramžių Lietuvoje. Apibūdinkite seniausius Lietuvos rašytinius paminklus. Gotikinės architektūros paminklai Vilniuje.

Graikija. Šaknys. Mikėnų civilizacija. Tamsieji amžiai. Archajika. Homeriškasis pasaulis. Klasikos laikotarpis. Helenistinis laikotarpis. Filosofija. Teatras. Senovės graikų mokslas. Religija ir medicina. Skysčių medicina. Matematika ir astronomija. Graikų menas. Skulptūra ir žmogus. Kuras ir Kora. Helenistinė skulptūra. Trys didieji skulptoriai. Architektūra. Trys orderiai. Tapyba ir keramika. Graikų dievai. Olimpo dievai. Kitos dievybės. Atėnai. Miestas valstybė. Visuomenė. Piliečių gyvenimas. Sparta. Spartiečių visuomenė. Politinis gyvenimas. Romos kultūros laikotarpis. Romėno kasdienybė. Religija. Duonos ir reginių. Rašto atsiradimas. Senovės Egipto kultūra. Ikidinastinis periodas. Senosios karalystės epocha. Vidurinioji karalystė. Naujoji karalystė. Dievai. Pomirtinio pasaulio samprata. Mumijos. Egipto dailė. Senoji kultūra. Tikėjimas ir magija. Pasaulio sandara.