Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kultūrologija>Kultūrologijos šperos

Kultūrologijos šperos (8 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Kultūros istorija

    Viduramžių visuomenė, religija. XX a. kultūra: modernizmas ir postmodernizmas. XIX a. kultūra. Romantizmas, realizmas, simbolizmas.
    Kultūrologija, špera(3 puslapiai)
    2005-06-10
  • Kultūros istorija (10)

    Kultūros samprata ir jos komponentai. Pagrindinės kultūros charakteristikos. Subkultūra ir kontrkultūra. Kultūros formų charakteristikos. Kultūros ištakos ir žmogaus kilmė. Civilizacijos samprata ir požymiai. Civilizacijų klasifikacija. Civilizacijos raida. Egipto civilizacijos pagrindiniai bruožai. Egipto civilizacijos kultūrinis palikimas Šumerų – Akado civilizacijos pagrindiniai bruožai. Šumerų – Akado civilizacijos kultūrinis palikimas. Indo civilizacijos pagrindiniai bruožai. Indo civilizacijos kultūrinis palikimas. Kinų civilizacijos pagrindiniai bruožai. Budizmas ir jo reikšmė kultūrai: tradicijos, papročiai, atributika, šventi miestai, šventės. Islamas ir jo reikšmė kultūrai: tradicijos, papročiai, atributika, šventi miestai, šventės. Kultūrinio turizmo samprata ir charakteristika. Turizmo ir kultūrinio paveldo santykis ir jo vertinimas. Kultūros paveldo ir turizmo palyginamoji analizė. Kultūros paveldo ir turizmo galimų sąveikų rūšys. Kultūrinio turizmo išteklių klasifikacija. Kultūrinio turizmo produktas, jo sisteminių dalių charakteristikos. Kultūros zonos ir jų charakteristikos. D. Lewis kultūrų klasifikacijos charakteristikos. G. Hofstedo kultūrų klasifikacijos charakteristika. Muzikos raida ir įtaka kultūrai. Per Lašezo kapinės, jų paskirtis ir istorija. Žymiausių žmonių kapavietės. Menas ir kultūrinis turizmas, jų sąsajos. Pirmykštis, Senovės Graikijos, romaninis, gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo menas. Žymiausi turistiniai kultūriniai objektai. Žymiausi pasaulio muziejai: jų geografinė vieta, paskirtis ir žymiausi eksponatai. Pasaulio šalių Kalėdinės ir naujametinės tradicijos. Žymių žmonių (rašytojų, dailininkų, kompozitorių...) charakteristika (pagal sąrašą pateiktą žemiau). Architektūros statinių geografinis paplitimas: Europos UNESCO paminklai. Lietuvos kultūrinių objektų geografinis paplitimas ir kultūrinė charakteristika. Klasikinės muzikos kūrinių identifikavimas: autorius ir kūrinio pavadinimas.
    Kultūrologija, špera(15 puslapių)
    2008-04-21
  • Kultūros istorija (2)

    Graikija. Šaknys. Mikėnų civilizacija. Tamsieji amžiai. Archajika. Homeriškasis pasaulis. Klasikos laikotarpis. Helenistinis laikotarpis. Filosofija. Teatras. Senovės graikų mokslas. Religija ir medicina. Skysčių medicina. Matematika ir astronomija. Graikų menas. Skulptūra ir žmogus. Kuras ir Kora. Helenistinė skulptūra. Trys didieji skulptoriai. Architektūra. Trys orderiai. Tapyba ir keramika. Graikų dievai. Olimpo dievai. Kitos dievybės. Atėnai. Miestas valstybė. Visuomenė. Piliečių gyvenimas. Sparta. Spartiečių visuomenė. Politinis gyvenimas. Romos kultūros laikotarpis. Romėno kasdienybė. Religija. Duonos ir reginių. Rašto atsiradimas. Senovės Egipto kultūra. Ikidinastinis periodas. Senosios karalystės epocha. Vidurinioji karalystė. Naujoji karalystė. Dievai. Pomirtinio pasaulio samprata. Mumijos. Egipto dailė. Senoji kultūra. Tikėjimas ir magija. Pasaulio sandara.
    Kultūrologija, špera(13 puslapių)
    2006-03-02
  • Kultūros istorija (3)

    Kultūros istorijos objektas. Europos kultūros ypatybės. Senovės Graikijos kultūros ypatumai. Antikinės kultūros fenomenai. Senovės Romos kultūros bruožai. Senovės Graikijos ir Romos kultūros bendrumai ir savitumai. Rytų Europa ir Bizantijos kultūra. Vakarų Europos kultūra ankstyvaisiais Viduramžiais. Vienuolynų kultūra ir karolingų Renesansas. Lietuva tarp rytų ir vakarų Europos Viduramžiais. Krikščionybės priėmimo Lietuvoje kultūrinė problema. Viduramžių kultūros bruožai. Universitetų suklestėjimas Viduramžių Europoje. Riterystės idėja ir Viduramžių kultūra. Miestai Viduramžių kultūroje. Lietuvos miestų kultūra feodalizmo epochoje. Gotika - Viduramžių pasaulėjautos išraiška. Krikščioniškosios Europos kultūros įtaka pagoniškajai Lietuvai. Renesanso ir Viduramžių kultūrų bendrumai ir skirtumai. Italijos renesansas. Antika ir krikščionybė renesanso žmonių sąmonėje. Renesansas XIV - XVII amžius (14-17 amžius). Individo problema renesanso laikais. Raštinių kultūra. Renesanso kultūros bruožai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Reformacijos ir kontrreformacijos kultūriniai sąjūdžiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Švietimo sistemos susiformavimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Vakarų Europos baroko kultūros bruožai. Baroko kultūros bruožai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Apšvietos arba švietimo epochos samprata. Apšvietos epochos kultūros ypatybės Lenkijos-Lietuvos valstybėje.
    Kultūrologija, špera(10 puslapių)
    2006-03-02
  • Kultūros istorija (4)

    Kultūros istorijos objektas. Europos kultūros ypatybės. Europos kultūros istorijos periodizacija. Priešistorė – Europos kultūros ištakos. Antika. Epochos apibūdinimas. Antikos kultūros ir meno bruožai. Viduramžiai. Epochos apibūdinimas. Viduramžiai. Kultūros ir meno bruožai. Universitetai. Bizantijos kultūros bruožai. Žmogaus idealo kaita nuo antikos iki romantizmo. Renesansas. Epochos apibūdinimas. Renesanso epochos pasaulėžiūra. Humanizmas. Renesanso epochos menas. Viduramžių ir renesanso epochų palyginimas. Baroko epochos apibūdinimas. Baroko epochos menas. Renesanso ir baroko epochų apibūdinimas. Apšvietos epocha. Apibūdinimas. Apšvietos epochos švietimas ir mokslas. Apšvietos epochos meno ypatybės. Romantizmo epochos apibūdinimas. Ikikrikščioniškos Lietuvos materialinė ir dvasinė kultūra. Renesanso ir humanizmo idėjų plitimas Lietuvoje. Reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje. Renesanso laikotarpio architektūra ir menas Lietuvoje. Baroko ir vėlyvojo feodalizmo laikotarpio architektūra, dailė, teatras.
    Kultūrologija, špera(5 puslapiai)
    2006-04-21
  • Kultūros istorija (7)

    Kultūros istorijos objektas. Europos kultūros ypatybės. Europos kultūros periodizacija ir jos pagrindimas. Priešistorė – Europos kultūros ištakos. Antika – epochos apibūdinimas. Antika. Kultūros ir meno bruožai. Viduramžiai. Epochos apibūdinimas. Viduramžiai: kultūros ir meno bruožai, meno stiliai, universitetai. Bizantijos kultūros bruožai. Žmogaus idealo kaita nuo antikos iki romantizmo. Renesansas. Epochos apibūdinimas. Renesanso epochos pasaulėžiūra. Humanizmas. Renesanso epochos meno ypatybės. Viduramžių ir renesanso epochų palyginimas. Barokas. Epochos apibūdinimas. Baroko epochos menas. Renesanso ir baroko epochų palyginimas. Apšvietos epochos apibūdinimas. Švietėjų idėjos. Baroko ir apšvietos epochų palyginimas. Apšvietos epochos švietimas ir mokslas. Apšvietos epochos meno ypatybės. Romantizmas. Epochos apibūdinimas. Romantizmo epochos kultūros ir meno idėjos. Apšvietos ir romantizmo epochų palyginimas. Iki krikščioniškos Lietuvos materialinė ir dvasinė kultūra. Viduramžių laikotarpio Lietuvos švietimas ir raštija, architektūra. Renesanso ir humanizmo idėjų plitimas Lietuvoje, žymiausi humanistai ir jų veikla. Reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje. Renesanso laikotarpio švietimas, raštija ir teisė Lietuvoje. Renesanso laikotarpio architektūra ir menas Lietuvoje. Baroko ir vėlyvojo feodalizmo laikotarpio literatūra ir lietuvių kalbos problema. Baroko ir vėlyvojo feodalizmo laikotarpio mokslas. Problematika ir pasiekimai. Baroko ir vėlyvojo feodalizmo laikotarpio architektūra, dailė, teatras. Lietuvos tautinis atgimimas. Samprata, etapai, rezultatai. Spaudos draudimo fenomenas (tikslai ir rezultatai). Lietuvos XX amžiaus kultūros ypatybės.
    Kultūrologija, špera(5 puslapiai)
    2007-03-05
  • Kultūros paveldas

    Kultūros paveldo samprata ir paveldo-saugos raida. Akmens amžiaus periodizacija, kultūros paveldo rūšys. Neolito laidojimo tradicijos. Neolito laidojimo paminklai, tradicijos. Indoeuropiečių ir baltų susidarymas (laikas, arealas. Kultūros). Indoeuropiečių atėjimas. Baltų susidarymas. Žalvario amžiaus Lietuvos kultūrinė charakteristika, Vakarų pilkapių kultūra. Geležies amžiaus medinės Lietuvos pilys. Geležies amžiaus laidojimo paminklų rūšys, jų regioniniai (gentiniai) ypatumai. Pagoniškos baltų alkvietės, jų tipologija, paskirtis. Ankstyvųjų miestų kūrimasis Baltijos regione Plytų rišimo būdai ir architektūrinio paveldo datavimo problemos. Lietuvos mūrinių pilių tipologija, chronologija. Lietuvos mūrinių pilių tipologija ir jų charakteringi bruožai. Lietuvos istorinių miestų tinklo susiformavimas, privilegijuoti miestai. Istorinių miestų planinės struktūros raida, gatvių tinklo, turgaus aikščių tipai (linijinis, radialinis, taisyklingas, mišrusis). Miestų ir miestelių architektūra XIV – XX amžiaus pirmoji pusė. Renesanso metu. Klaipėdos senamiesčio urbanistinės raidos etapai, kultūros vertybės. Lietuvos etnokultūrinių regionų architektūriniai ypatumai. Mažosios Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio specifiniai bruožai (miestai ir kaimai, jų planavimas, architektūra). Dvarų istorinė raida ir kultūrinė vertė. Lietuvos jūrinis ir industrinis paveldas, jo kultūrinė vertė, išsaugojimo problemos ir panaudojimo galimybės. Industrinis paveldas.
    Kultūrologija, špera(16 puslapių)
    2010-03-22
  • Kultūros samprata. Kultūros istorija

    Kultūros sąvokos esmė. Senųjų karalysčių gyventojų pasaulėžiūros esmė. Antikinė kultūra – miesto kultūros tipas: teritorija, ūkis, šeima, piliečiai, tikėjimas, idealai. Pagrindinės kultūros fenomeno teorijos. Kultūros morfologija. Senųjų civilizuotų karalysčių dvasinės ir materialinės kultūros religinis pagrindas. Asmenybės ir individualumo formavimasis. Kinijos valdovai ir valdininkai. Sistema, tikėjimai, administracija, pakantumas ir tolerancija, islamizacijos pradžia. Vedos ir upanišados. Sikhizmas. Sutros. Kinijos šeima: "meilė", vyro ir moters santykiai, protėvių kultas. Kai kurie Kinijos materialinės kultūros ypatumai. Daosizmas (kosminė kelio koncepcija, žmogaus ir kosmoso vienovė, formų tapsmas, Dao – tai yra gyvenimo, kelio, pažinimo ypatumai). Indijos kultūros specifika: įvairovė ir vieningumas, civilizacijos ištakos. Indijos religijų ir meno sąveika. Klasikinės arabų-musulmonų kultūros ypatumai: Mahometas - islamo kultūros pagrindėjas. Islamas - trečiasis "Abraomo religijų" tikėjimas. Japonijos gyventojų savimonė: salyno sąmonė, ryšiai su žemynu, kultūros vienalytiškumas. Sufizmas. Sintoizmas ir protėvių kultas. Japonijos grožinės literatūros ypatumai. Islamo kultūros žinojimo kultas ir mokslo pasiekimai. Socialiniai, etniniai klasikinio islamo principai. Meninė islamo kultūros tradicija: poezija, kaligrafija, arabeska, architektūra ir muzika. Tropikų ir Pietų Afrikos Tautų kultūros ypatumai: klimatinės sąlygos, verslas, tikėjimai, menas.
    Kultūrologija, špera(16 puslapių)
    2006-04-27