Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kultūrologija>Muziejaus sociokultūrinis statusas Kaišiadorių bendruomenėje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Muziejaus sociokultūrinis statusas Kaišiadorių bendruomenėje

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748
Aprašymas

Darbe demonstruojamos profesinės kompetencijos. Santrauka. Pagrindinių sąvokų žodynas. Įvadas. Darbo tikslas – išanalizuoti Kaišiadorių muziejų sociokultūrinę veiklą. Muziejus kultūros kontekste. Muziejaus apibrėžimas. Muziejaus teisinė bazė. Muziejų klasifikaciniai ir tipologiniai bruožai. Kraštotyros muziejų rinkiniai. Kraštotyros muziejų reikšmė ir paskirtis. Kaišiadorių muziejus. Sociokultūrinės muziejų veiklos pagrindai. Sociokultūrinės veiklos teoriniai aspektai. Muziejų sociokultūrinės funkcijos. Muziejų ryšių su bendruomene ypatumai. Muziejų, išoriniai ir vidiniai ryšiai. Ryšių su bendruomene sistema. Darbo metodika. Darbo rezultatai ir aptarimas. Išvados. Siūlymai. Priedas: apklausa (5 psl.).

Ištrauka

Pasaulinė muziejų praktika jau praėjusio amžiaus viduryje pasuko keliu, vedančiu į suartėjimą su lankytoju ir prisitaikymą prie jo reikmių bei kintančios informacinės visuomenės. Lietuvos socialinei raidai vis didesnę reikšmę turi šiuolaikinė kultūros politika, kryptingiau orientuota į visuomenės kūrybiškumo puoselėjimą, tautos tapatybės kūrimą ir išsaugojimą.
Kultūra, kaip teigiama Antano Andrijausko knygoje "Kultūrologijos istorija ir teorija", yra daugiafunkcinė sistema, atliekanti įvairias socialines funkcijas. Šias funkcijas skatina žmonių poreikiai: būtinybė spręsti konkrečias žmonių socializacijos, jų integracijos ir konsolidacijos problemas; tenkinti individualių ir grupės žmonių interesus; sudaryti sąlygas žmogaus kūrybinių galių ir veiklos formų sklaidai. Svarbiausios kultūros funkcijos visuomenei yra socializacijos, inkultūracijos, integracijos, kūrybinė, pažintinė, taip pat komunikacijos, informacijos, vertybinė ir kitos funkcijos (Andrijauskas 2003, p. 336-350). Muziejus tampa ne tik kultūros paveldo saugotoju, bet ir vykdo vis daugiau naujų funkcijų: edukacinę, užimtumo, informacijos teikimo, kultūrinę ir kt. Muziejai yra ne tik kultūros įstaiga bet ir pramogų bei laisvalaikio vieta. Muziejus atsiduria paslaugų sferos rinkoje ir dėmesys lankytojui tampa jo išlikimo sąlyga. Todėl muziejaus sociokultūrinis statusas bendruomenėje įgauna vis didesnę svarbą, o ryšių su visuomene sėkmės formulė yra labai paprasta: kokybė pasiekiama tada, kai įspūdis yra didesnis nei lūkesčiai.
Besikuriančioje informacinėje visuomenėje muziejų vaidmuo neabejotinai auga, plečiasi ir įvairėja (atitinkant lankytojų interesus) jų funkcijos, ieškoma novatoriškesnių darbo būdų, kuriamas muziejaus įvaizdis, planuojama jo strategija, dirbama su rėmėjais ir fondais. Muziejaus sociokultūrinė kompetencija suvokiama kaip visuomenės kultūros (plačiąja prasme), bendrojo sociokultūrinio konteksto pažinimas, kad galima būtų sėkmingai bendrauti su lankytoju. Sociokultūra - tai visuomenės bendravimo normos, kalbos etiketas, kultūra, papročiai, tradicijos, svarbiausios visuomeninės vertybės, kasdienis gyvenimas, žmonių tarpusavio santykiai, gyvenimo būdas, neverbalinės raiškos savitumai ir pan.
Muziejai šiuolaikinėje visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį. Jie apibrėžia praeities ir dabarties, tradicijų ir naujovių santykį. Tradicija – tai praeities egzistavimas dabartyje, aktualizuota praeities kultūra, būdas pritaikyti praeities patirtį dabarties reikmėms . XX a. pabaigoje muziejai transformavosi, ne tik reprezentavo "elitinę kultūrą" ir tautinį paveldą, bet ir dalyvavo šiuolaikinės, populiariosios kultūros procesuose. Jų veiklos diapazonas tapo labai platus – nuo švietimo iki masinių renginių ir švenčių organizavimo, paskaitų, konferencijų, leidybinės veiklos, šiuolaikinių menininkų parodų rengimo ir pan. (Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai 2004, p. 32).
Muziejai yra vienas iš universaliausių instrumentų, realizuojančių esmines kultūros funkcijas. Ypač didelę reikšmę šia prasme jie turi provincijoje, kur bene vienintelės kultūrinės institucijos yra muziejus, viešoji biblioteka ir kultūros centras. Pagrindiniai savivaldybės krašto muziejų tikslais bei veiklos praktika nekinta jau daugelį metų, tuo pagrindžiama šių muziejų atsiradimo ir egzistavimo visuomeninė būtinybė, taip pat potencialios jų galimybės pilniau atskleisti savo visuomeninę reikšmę regionų socialinei raidai.
Besikeičiančioje šiandienos visuomenėje muziejus atsiduria paslaugų sferos rinkoje, ir dėmesys jį supančiai visuomenei tampa jo išlikimo sąlyga. Muziejus – tai ne tik kultūros vertybių saugotojas, bet ir švietimo įstaiga, laisvalaikio praleidimo vieta. Jis gali duoti tai, ko negali nei mokykla, nei televizija, nei kitos naujausios civilizacijos priemonės – asmeninį prisilietimą prie realios kultūros ir istorijos, asmeninį laikotarpio pojūtį ir išgyvenimą.
Tarptautinės muziejų tarybos ICOM Statute nurodyta sociokultūrinė muziejaus misija (ICOM Statutas 2003, p. 4) Taigi suformuotas naujas muziejaus apibrėžimas, nurodantis naujas veiklos gaires: muziejus – ne pelno siekianti organizacija, užsiimanti kultūrinių vertybių kaupimu, saugojimu, eksponavimu, populiarinimu ir tarnaujanti mokymui ir švietimui. Muziejaus tikslas – dialogas su visais laikotarpiais, įvairiomis kultūromis, kontaktas su lankytojais. Svarbiausia muziejuje – lankytojas. Todėl neatsitiktinai iškyla klausimas, kaip priartinti eksponatus prie žmonių, kaip juos prakalbinti, kaip sukviesti daugiau lankytojų.
Muziejų ir visuomenės tarpusavio sąveika yra viena svarbiausių muziejų vadybos problemų. Šiame darbe aptariama šiandienos muziejų ir bendruomenės sociokultūrinis statusas, sąveikos aspektai - naujos muziejų socialinės ir kultūrinės misijos koncepcijos kūrimas ir muziejų lankytojų nuomonės tyrimas.
Šio darbo objektas yra Kaišiadorių muziejų sociokultūrinė veikla.
Problema - Muziejų ir visuomenės tarpusavio sąveika yra viena svarbiausių muziejų vadybos problemų. Įvertinat dabartinę muziejų veiklą teikiant kultūros paslaugas visuomenei galima teigti, kad vyrauja nepakankama muziejų ir bendruomenės sąveika sociokultūrinėje veikloje
Šio darbo tikslas – išanalizuoti Kaišiadorių muziejų sociokultūrinę veiklą
Šiam darbui atlikti numatyti sekantys darbo uždaviniai:
• Išanalizuoti sociokultūrinės muziejų veiklos teorinius pagrindus.
• Atskleisti muziejų ryšius su bendruomene principus ir ypatumus.
• Ištirti Kaišiadorių miesto gyventojų požiūrį į muziejų sociokultūrinę veiklą.
• Pateikti išvadas apie muziejų reikšmę bendruomenės kultūros ugdymui ir siūlymus Kaišiadorių rajono muziejų sociokultūrinės veiklos tobulinimui.
Darbo metu bus atlikta mokslinės literatūros ir muziejų veiklą sąlygojančių dokumentų analizė, anketinė apklausa, matematinė tyrimo duomenų analizė ir apibendrinimas ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-02-25
DalykasKultūrologijos diplominis darbas
KategorijaKultūrologija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis45 puslapiai 
Literatūros šaltiniai22 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis1.17 MB
AutoriusVirga
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasD. Micutienė
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
FakultetasEdukologijos ir socialinio darbo fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Muziejaus sociokulturinis statusas Kaisiadoriu bendruomeneje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 45 puslapiai 
  • Marijampolės kolegija / 4 Klasė/kursas
  • D. Micutienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą