Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Informacija ir informacinė visuomenė>Informacinės visuomenės kūrimas Lietuvoje (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Informacinės visuomenės kūrimas Lietuvoje (2)

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje problemos. Įvadas. Mokslas. Piliečių kasdienis gyvenimas ir buitis informacinėje visuomenėje. Skaitmeninės ekonomikos strategijos gyvendinimas. Valstybė ir jos valdymas, teisinio reguliavimo sistema. Strategija – dar ne viskas. Išvados: Tai ne technologų, bet politikų uždavinys.

Ištrauka

Gyvename pasaulyje vykstančių didelių permainų laikotarpiu, kai iš industrinės ir poindustrinės visuomenės sparčiai pereinama į žinių ir informacinių technologijų visuomenę. Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolatos besimokanti, žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai, eiliniai gyventojai ir visų lygių vadovai, turi galimybę ir sugeba visose savo veiklos srityse efektyviai naudoti šiuolaikinių informacinių technologijų priemones, naudotis savo šalies bei viso pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldybių institucijos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus bei užtikrinti gyventojams viešosios informacijos prieinamumą ir patikimumą. Ateinati epocha iš esmės keičia senąją naujomis, vadinamosiomis skaitmeninėmis, technologijomis. Be jų, sparčiai plintančių ir tobulėjančių, civilizuotas pasaulis jau dabar negali apsieiti. Būdingiausi nauji ateinančios epochos ekonomikos bruožai – tai globaliniu mastu laisvas (laikantis tik tam tikrų teisinių normų) ir greitas žinių, kapitalo ir intelekto judėjimas.
Formuojasi pasaulis, kuriame klestės tik tos šalys ir tautos (jeigu neturi ypatingų gamtos turtų), kur bus geras kapitalo ir intelekto lydinys. Abi komponentės būtinos. Kapitalas šalyje su menku intelektu duos jai mažesnę naudą, gali veikti sunkiai kontroliuojamas, pasitraukdamas kitur gali palikti gyventojams ir vyriausybėms rimtų problemų. Intelektas be kapitalo retai gali visiškai atsiskleisti ir panaudoti savo galimybes. Todėl žmogiškojo intelekto kapitalas, taip pat kaip ir finansinis kapitalas, visada bus linkęs migruoti ten, kur jam naudingiau, neišvengiami jo nuostoliai dėl "protų nutekėjimo".
Nors naujos technologijos gali turėti ir turi pozityvius aspektus žmonijos raidai ir gali padėti išspręsti daug problemų, gali sąlygoti ir naujas socialines problemas. Skirtumas tarp tų, kurie gali gauti informaciją ir žinias, ir tų, kurie negali, didėja. Tai svarbu, nes žmonės negaunantys informacijos, turi mažiau galimybių naudotis globalizacijos privalumais ir dalyvauti žiniomis grįstoje ekonomikoje. To pasekmės yra nestabilus darbas, socialinė ir ekonominė nelygybė, atskirtis, skurdas. Reikalingos tam tikros priemonės (ypač švietimo) šioms problemoms spręsti. Globalizacija atveria daug galimybių, bet tik mažas skaičius žmonių gali tuo pasinaudoti. Svarbus praktinis uždavinys padaryti globalizacijos privalumus pasiekiamus ne vien elito mažumai, bet ir kiek įmanoma didesnei visuomenės daliai.
Tokioje įvykių tėkmėje ekonomiškai silpna Lietuva atsiduria labai sunkioje situacijoje. Todėl norint išvengti galimų problemų kuriant informacinę visuomenę, reiktų labiau įsigilinti į problemas sukeliančius veiksnius. Formuojant intelektą lemiamą reikšmę turi mokslas, valstybės piliečių išsilavinimo lygis bei valstybės ir ekonomikos reguliavimo strategija.

Lietuva – jauna, pagal Europos standartus neturtinga valstybė. Jos mokslas – be ilgo laisvo vystymosi tradicijų, iš esmės irgi jaunas, prispaustas skurdo. Tačiau Lietuvos mokslas paveldėjo iš senosios sistemos gana stiprias, nors ir nesubalansuotas, orientuotas ne tik į Lietuvos, bet ir į buvusios supervalstybės reikmes, intelektines pajėgas ir tam tikrą tyrimų bazę. Norvegijos mokslo tarybos ekspertai, vertinusieji atkurtosios Lietuvos valstybės mokslą, konstatavo, kad nors mokslas ir aukštasis mokslas finansuojami nepakankamai, o mokslo tyrimų ir studijų bazės yra silpnos, daugelio krypčių mokslo tyrimai atitinka tarpautinį lygį, o visuomenės išsimokslinimas Lietuvoje gali būti pagrindas gyvenimo sąlygoms gerinti. Deja, pastarojo dešimtmečio ekonomikos pokyčiams ir iš dalies užprogramuotai jos ateičiai Lietuvos mokslas didelės įtakos nedarė ir vargu ar galėjo daryti. Nebent netiesiogiai, per švietimą, specialistų naujoms veiklos sritims rengimą.
Informacinėje visuomenėje tradicinius švietimo ir mokslo metodus pakeičia nauji technologiniai ir distancinio (telemokymo) principai, individualiai pritaikomi pagal asmeninius sugebėjimus kiekvienam žmogui. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-20
DalykasInformacijos ir informacinės visuomenės referatas
KategorijaInformatika >  Informacija ir informacinė visuomenė
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis105.3 KB
AutoriusDarius
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasR. Butėnas
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasSveikatos priežiūros fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Informacines visuomenes kurimas Lietuvoje (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Kauno kolegija / 2 Klasė/kursas
  • R. Butėnas
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą