Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Bihevioristinės asmenybės teorijos kryptis ir pagrindiniai jos atstovai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bihevioristinės asmenybės teorijos kryptis ir pagrindiniai jos atstovai

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Biheviorizmo atsiradimas. Biheviorizmo raida. Tolesnė biheviorizmo raida (biheviorizmo rūšys). Pagrindiniai biheviorizmo atstovai ir jų teorijos. J. B. Watson veikla. I. Pavlov reakcijos sąlygojimo teorija. E. L. Thorndike teorija. B. F. Skinner operantinio determinavimo (sąlygojimo) teorija. A. Bandura – socialinio išmokimo teorijos formuotojas. Bihevioristinių teorijų apibendrinimas. Išvados. Išnašos.

Ištrauka

"Biheviorizmas - psichologijos filosofinė kryptis, pagrindiniu tyrimo objektu laikanti stebimus faktus, reiškinius (žmogaus elgesį, faktus) ir neigianti neregimų (vidinių) psichinių procesų analizę.
Biheviorizmas atsirado XX a. pradžioje, kaip bandymas paaiškinti psichikos reiškinius moksliniais būdais. Biheviorizmo pradininkas - John B. Watson. Taip pat gana nemažai darbų biheviorizmui padarė ir rusų mokslininkas Ivan Pavlov, JAV mokslininkas B. F. Skinner ir kt.
Biheviorizmo, pirmiausia pasireiškusio 1912 m., iškilimas paprastai vertinamas kaip mokslinė disciplinos revoliucija. Taigi, susiformavęs biheviorizmas pamėgino psichologijoje padaryti naują, pamatuotą pradžią, atsiribodamas tiek nuo dabartinių teorijų, tiek nuo tradicinių sąvokų bei terminijos. Bihevioristui psichologija tapo tas gamtos mokslų skyrius, kuris paverčia žmogaus elgesį savo objektu. Be to, šios krypties atstovai žmonių elgesį ėmė aiškinti remdamiesi gyvūnų elgesiu. Už ką ir buvo labai aštriai kritikuojami, kadangi eksperimentų su gyvūnais rezultatus taip lengvai perkelia aiškindami žmonių elgesį. Jie visai nesidomėjo asmenybės vidiniu pasauliu. Neįmanoma moksliškai ištirti jausmų, minčių, nesąmoningų motyvų, nėra jokio būdo moksliškai tai stebėti ir registruoti. Be to, anot pirmųjų bihevioristų, gilintis į žmogaus vidų nėra svarbu. Asmenybė formuojasi ir veikia priklausomai nuo aplinkos sąlygų, todėl svarbiausia - tirti ir reguliuoti individų elgseną. Bihevioristų darbai padarė didžiulę įtaką kitoms psichologijos sritims, kadangi sukūrė efektyvias psichikos tyrimo metodikas, paaiškino ir aprašė dalį svarbiausių mąstymo ir nervų sistemos reiškinių.
Besiformuojantis biheviorizmas buvo įvairus, sudėtingas ir nuolat besikeičiantis. Jo iškilimas ir įsitvirtinimas yra vertinamas kaip mokslinės disciplinos revoliucija, nes iš sąmonės mokslo, psichologija tapo elgesio mokslu. Buvo gilinamasi į tai, kaip kinta žmogaus elgesys įvairiomis eksperimentinėmis situacijomis. Buvo neigiama sąmonės psichikos reikšmė, bet didelis dėmesys skiriamas mokymuisi ir atminčiai.
Taigi, šiame darbe bendrai apžvelgsiu biheviorizmo raidą, išskirsiu pagrindines jo teorijas ir paminėsiu svarbiausius biheviorizmo atstovus.

1912 m. Kolumbijos universitete John Broadus Watson skaitė paskaitų ciklą, skirtą objektyviajai psichologijai. Jose amerikiečių psichologas ryžtingai pasisakė prieš tuo metu vyravusią šios disciplinos, kaip mokslo apie sąmonę, sampratą. Watson kaltino psichologiją dėl nesėkmės "išsilaisvinant iš religijos ir filosofijos įtakos ir tampant gamtos mokslu", dėl ezoterinio introspekcijos metodo pobūdžio.
"Introspekcijos metodas – žiūrėjimas į vidų, kad pamatytum, kas vyksta paties tyrinėtojo psichikoje." Introspekcionistas gali suprastinti sudėtingas sąmonės būsenas į vis paprastesnes, kol galiausiai gauna nesuprastinamus duomenis, vadinamus pojūčiais ir emociniais tonais. Tokia psichologija negali daryti nieko kita kaip tik analizuoti – ir tik savo paties būsenas.
1913 m. žurnale Watson paskelbė straipsnį "Psichologija bihevioristo požiūriu" parengtą pagal šias paskaitas, kuris kartu su pirmuoju knygos "Elgesys: lyginamosios psichologijos įvadas" skyriumi tapo žinomas kaip "bihevioristų manifestas". Watson tapo biheviorizmo pradininku, o 1913 m. vasario 24 d. – biheviorizmo gimimo diena.
"Bihevioristai visiškai neatmeta protinės veiklos, išskirdami mąstymą, jausmus, mokymąsi. Žmogaus mąstymas - tai kalbėjimas su savimi. Jis lengviausiai iliustruojamas vaikų pavyzdžiu: jie visą laiką kalba ir kalba, kad ir ką veiktų. Vėliau, jau suaugę, mes išmokstame save valdyti ir kalbėti tylomis. Geriau pasižiūrėję pamatytume, kad krutiname lūpas ar liežuvį. Raumenų generuojama kalba sutapatinama su mąstymu, t.y. mąstymas suprantamas kaip vidinė kalba. Žmogaus jausmai suprantami kaip neurologiniai pasireiškimai, kaip nervų sistemoms generuojamas biologinis reiškinys. Tai fiziologinė vidinė reakcija, atsirandanti dėl išorės poveikių per įvairius pojūčius ir receptoriais perduoda į centrinę smegenų dalį, kurioje per limbinę sistemą pasiekia smegenų žievę ir
interpretuojama kaip emocijos." ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-02-04
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis26.91 KB
AutoriusAgne
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasJuodraitis
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasSocialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bihevioristines asmenybes teorijos kryptis ir pagrindiniai jos atstovai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Juodraitis
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą