Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Raidos psichologija>Vaiko kalbos raida (4)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vaiko kalbos raida (4)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425
Aprašymas

Įvadas. Teorijos, aiškinančios kalbos raidą. Bihevioristinės (išmokimo) teorijos. Natyvistinės–biologinės teorijos. Kognityvinės teorijos. Kalbos vystymosi vaikystėje stadijos. Vieno žodžio stadija. Dviejų žodžių stadija. Daugiau nei dviejų žodžių stadija. Kalbos mokymosi etapai. Pirmasis ryšys. Čiauškėjimas. Klausymasis ir atsakymai. Pirmieji žodžiai. Kalbos tobulėjimas. Žodyno didėjimas. Gramatikos įsisąmoninimas. Artikuliacija. Mąstymas ir kalba. Mokymasis skaityti ir rašyti. Išvados.

Ištrauka

Temos aktualumas. Kalba yra žmogaus - komunikacijos akto dalyvio kūrinys, perteikiamas sakytine forma.
Vieni kalbininkai kalbą apibrėžia kaip informacijos perteikimo ir saugojimo svarbiausią priemonę, nes visuomenės pagrindinė informacija egzistuoja kalbos forma. Informacijos perteikimas - vienas iš svarbiausių žmonių bendravimo būdų, todėl kai kas laikosi nuomonės, kad kalbos pagrindinė funkcija esanti komunikacinė. Tačiau kalbai būdinga ir kita funkcija, t. y. atspindimoji funkcija - žmogaus mąstymas iš esmės realizuojamas kalba. Taigi kalba - tai ne tik bendravimo įrankis, bet ir minties formavimo bei aiškinimo įrankis. Kalbėti - tai kartu mąstyti ir bendrauti.
Kalba - viena būties formų, kurioje išryškėja žmogaus vidinė esmė, jo emocijų klimatas. Kalba yra vienas iš svarbiausių psichikos komponentų., kuri vienaip ar kitaip dalyvauja visose žmogaus psichikos apraiškose. Kalbos dėka suprantame vieni kitus, bendraujame, išreiškiame mintis, pažįstame pasaulį, mus supančius daiktus. Kalba apjungia įvairias žmonių kartas, vienija tautas; kalba perduodama patirtis iš kartos į kartą. Kalba išskiria žmogų iš likusio gamtinio pasaulio.
Vaikai visada smalsūs, betarpiški, konkrečiai mąstantys bei kuo greičiau trokštantys patekti į suaugusiųjų pasaulį. Vienas iš raktų – kalbinė raiška, kurios išmokstama nesąmoningai. Vaikai dalyvauja pokalbyje kaip sugeba, ir palengva susikuria savo kalbos sistemą. Jie mokosi kalbos kaupdami patirtį, ką nors bandydami, klysdami, kartodami ir mėgdžiodami bei susitapatindami su nuolat šalia esančiais žmonėmis, jų kalbos stiliumi.
Vaikystė – sensityvusis laikotarpis gimtosios kalbos išmokimui. Mokydamasis gimtosios kalbos, vaikas išmoksta ne vien tik žodžius, jų sudėtį bei kaitybą, bet ir begalinę daugybę sąvokų, susidaro požiūrį, suvokia daugybę minčių, jausmų, kalbos logiką ir filosofiją ir visą tai įvaldo gana greitai, per dvejus - trejus metus.
Vaikų kalbos vystymusi nuo seno domėjosi daugelis žymių pasaulio mokslininkų ir pedagogų. Aiškinantis kalbos ir mąstymo prigimtį, buvo atlikta daugybė tyrimų, vyko diskusijos, kas sąlygoja kalbos išmokimą; ar įgimtos kalbinės struktūros, ar pastiprinimas iš aplinkos, ar pažintinių galių vystymasis, ar socialinė žmogaus prigimtis ir kt.
Daugelio mokslininkų tyrimais įrodyta, kad vaiko psichikos ir jo kalbos vystymąsi sąlygoja socialiniai veiksniai ir nervų sistemos brendimas bei funkcionavimo galimybės (A.N.Leontjevas, 1948; N.Menšinskaja, 1958; N.Ščelovanovas, 1926; L.Vygotskis, 1934).
Daug reikšmės turi vaiko aktyvumas ir jo paties įvairi veikla. Jau ankstyvojo amžiaus mažylis bendraudamas su suaugusiuoju kalba, įgyja tam tikrų žinių ir jas ima naudoti savo praktinėje veikloje (E.Federavičienė, 1989; V.Glebuvienė, 1971; J.Dailidienė, 1977).
Tolesniame mokslų raidos etape ilgą laiką tiriant kalbą daugiausia dėmesio buvo skiriama nustatyti įvairioms rašomosios ir garsinės kalbos formoms, kai kurioms kalbos gramatinėms ir leksinėms struktūroms, kalbų tarpusavio lyginimui ir t.t.
Kalba iš tikrųjų yra dvasios instrumentas, materialus reiškinys, per kurį žmogus prabyla, atskleisdamas visus savo požiūrius ir nuotaikas, nes jo kalbos žodžių pasirinkimas yra sąlygojamas individo psichinės struktūros. Kalboje anksčiau ar vėliau atsisipindi žmogaus esmė. Individas kalbėdamas įdeda dalį savęs į tai, ką nori pasakyti, kiekvienu momentu atsidurdamas vis kitame emocijų klimate. Todėl būtina atkreipti dėmesį į psichologų pateiktą išvadą, kad ankstyvojo amžiaus vaikų kalbinė raiška turi didžiulės įtakos jų tolesnei psichinių galių plėtotei.
Darbo objektas: kalbos vystymasis vaikystėje.
Darbo tikslas: išnagrinėti kalbos vystymosi dėsningumus ir ugdymo galimybes vaikystėje.
Darbo uždaviniai:
1. Sukaupti ir išanalizuoti mokslinę literatūrą kalbos vystymosi vaikystėje klausimais.
2. Aptarti kalbos vystymosi vaikystėje teorijas.
3. Panagrinėti kalbos vystymosi stadijas vaikystėje bei jos mokymosi etapus.
Darbo metodai: mokslinė literatūros šaltinių analizė, sintezė (apibendrinimas). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-25
DalykasRaidos psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Raidos psichologija
TipasReferatai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai20
Dydis420.1 KB
Autoriusgeras dėdė
Viso autoriaus darbų90 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaiko kalbos raida [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą