Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kalbos sutrikimai

  
 
 
123456789
Aprašymas

Kalba. Kalbos neišsivystymo priežastys. Komunikacijos, kalbos ir kalbėjimo samprata. Komunikacijos, kalbos ir kalbėjimo sutrikimo apibūdinimas. Kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimai. Kalbėjimo sutrikimai. Fonetiniai kalbėjimo sutrikimai. Kalbėjimo tempo sutrikimai. Balso sutrikimai. Kalbos neišsivystymas. Fonologiniai kalbos sutrikimai. Sulėtėjusi kalbos raida. Mikčiojimas. Mikčiojimas. Autizmas. Pagalba vaikams turintiems kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Ugdant neišsivysčiusią vaikų kalbą laikomasi šių reikalavimų. Patarimai pedagogams bei tėvams, kurie ugdo vaikus turinčius kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų.

Ištrauka

Kalba – simbolių ir taisyklių sistema. Kalba yra neatskiriama kalbos kultūros dalis. Ji išmokstama esant normaliai kalbėjimo funkcijai. Kalbėjimas (bendravimo kalba, procesas) būdingas tik žmogui ir yra viena iš svarbiausių psichinės veiklos funkcijų. Kalbinis bendravimas – tai žmonių tarpusavio kontaktų pagrindas. Jo dėka formuojasi aukščiausios pažįstamosios veiklos formos (mąstymas, atmintis). Išmokdamas kalbėti vaikas įgyja galimybę suvokti ir atspindėti tikrovę, logiškai mąstyti, apibendrinti, planuoti ir reguliuoti savo ketinimus, sumanymus ir veiksmus. Sutrikus kalbai vaikas ar suaugusysis netenka galimybės pilnavertiškai bendrauti, o neretai nukenčia ir kitų psichinių procesų raida. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą kalbos sutrikimai trukdo mokytis, skaityti, rašyti ir kt. Dėl šių savybių gali atsirasti neigiami charakterio bruožai.
Nemažą dalį ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų bei suaugusiųjų, priklausančių specialiųjų poreikių asmenų grupei, sudaro asmenys, kuriems būdingi kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimai.
Kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų gali turėti įvairaus amžiaus vaikai. Kalbos ugdymo negalima atsieti nuo vaiko kasdieninio gyvenimo ir patirties. Rišliai ir nuosekliai papasakoti vaikai išmoksta negreitai. Neretai vaikų tėvai, o kartais ir pedagogai džiaugiasi, kad vaikas daug kalba. Tačiau ne visada objektyviai įvertina, kaip jis kalba.
KALBOS NEIŠSIVYSTYMO PRIEŽASTYS:
ankstyvas organinis galvos smegenų pažeidimas;
gimdymo traumos;
pirmųjų gyvenimo metų patirtos traumos;
vaisiaus CNS pažeidimai 3 – 4 mėnesiais;
periferinio kalbos aparato trūkumai;
anatominių fiziologinių mechanizmų trūkumas;
kalbinės motorikos trūkumai;
silpni akustiniai gnoziniai procesai;
optiniai gnoziniai trūkumai.
dvasinėmis vertybėmis ir pan. Komunikacija yra būdas: išmokti suprasti kalbą, išmokti kalbėti, išsakyti norus ir pageidavimus, būti suprastam ir suprasti kitus, pasidalyti su kitais dėmesiu ir patyrimu, reguliuoti savo ir kitų poelgius, interpretuoti savo ir kitų žmonių išsakytas miontis ir t. t.
Komunikacijos procesui būtini du asmenys – kalbėtojas ir klausytojas. Normalus komunikacijos procesas priklauso nuo kalbėtojo ir klausytojo centrinio periferinio kalbėjimo mechanizmo struktūros ir funkcionavimo, vienodų komunikacijos prieonių turėjimo ir mokėjimo jomis naudotis, gebėjimo reguliuoti savo veksmus, pagal tai, kas pasakyta ir suprasta. Klausytojas turi suprasti kalbėjimo naudojamą kodą ir kebėti interpretuoti kodo reikšmę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-22
DalykasSpecialiosios pedagogikos referatas
KategorijaPedagogika >  Specialioji pedagogika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis20.17 KB
AutoriusGita
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasKėdainių J. Radvilos studijų centras
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kalbos sutrikimai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Kauno kolegija / 3 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą