Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Viešojo administravimo sąvoka, sistema ir principai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Viešojo administravimo sąvoka, sistema ir principai

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Viešojo administravimo sąvoka. Viešojo administravimo sistema. Viešojo administravimo sistemos turinys ir struktūra. Viešojo administravimo principai. Išvados.

Ištrauka

Žmonių, gyvenančių visuomenėje tam tikri klausimai, gali būti išspręsti tik visų bendromis pastangomis. Valstybės, kaip politiniai organizuoto socialinio junginio, uždaviniai ir yra tenkinti bendruosius žmonių – to socialinio junginio narių – reikalus, rūpintis jų bendrais interesais. Kadangi valstybės uždavinių daugėja, jiems įgyvendinti valstybei tenka organizuoti daugiau naujų viešųjų tarnybų.
Viešasis administravimas yra labai abstrakti ir įvairi kategorija, todėl mokslininkų jis apibrėžiamas labai miglotai, vartojami skirtingi terminai. Būtina suformuluoti bendrą apibrėžimą, apbūdinti viešojo administravimo sistemą ir principus, siekiant išvengti mokslininkų ir praktikų susirūpinimo viešojo administravimo disciplina ir praktika, taip pat tai padėtų nustatyti jo vietą plačiame politiniame, ekonominiame ir socialiniame kontekste. Esminė viešojo administravimo sistemos plėtojimo problema – kad visos viešojo administravimo struktūros bei jų funkcionavimo ir raidos trajektorijos atitiktų valstybės bei visuomenės vystymosi reikmių nuostatas.

Viešasis administravimas yra pakankamai plati veiklos sfera, būdinga įvairioms valdymo formoms, turinti skirtingas administravimo struktūras, procesus ir techniką.
Viešojo administravimo kaip valstybės valdymo-administravimo funkcijos atsiradimas siejamas su organizuotos visuomenės atsiradimu. Modernaus viešojo administravimo pagrindas – centralizuotų valstybių atsiradimas. Naujausiųjų laikų administravimas atsirado D. Britanijoje ir JAV. Šios valstybės ėjo skirtingu keliu viena nuo kitos ir nuo kontinentinės Europos kraštų vystant savą viešojo administravimo modelį, pagrįstą administracinės piliečių atsakomybės įtvirtinimu.
Po nepriklausomybės atkūrimo, prasidėjus Lietuvos integracijos procesui į Europos Sąjungą, atsirado poreikis senas mokslo kategorijas keisti naujomis. Ypač dažnai imta vartoti sąvoką "viešasis administravimas". Šiuo metu šią sąvoką dažnai galima išgirsti politikų ir valstybės valdžios atstovų kalbose bei sutikti teisės aktuose, taip pat ir žiniasklaidoje. Pradėjus vartoti šią kategoriją, pamažu bandoma atsisakyti ilgus dešimtmečius vartotos "valstybinio valdymo" sąvokos. Vakaruose viešojo administravimo teorija atsirado XIX a. pabaigoje, tačiau mokslininkai iki šiol neturi bendros nuomonės. "Amerikiečių mokslininkas D. H. Rosenbloomas vadovėlyje "Viešasis administravimas" aptaria tris skirtingas viešojo administravimo teorijas. Anot jo, vieni viešąjį administravimą supranta kaip vadybą (valdymą), kiti pabrėžia jo politinę prigimtį, o treti teigia, kad tai teisinis procesas, nes jis įgyvendinamas laikantis įstatymo raidės"[3. P. 131].
Viešąjį administravimą gana komplikuota vienareikšmiškai apibrėžti, taip yra todėl, kad jis apima platų veiklos ir subjektų spektrą. Dauguma mokslininkų tvirtina, kad viešojo administravimo veiklos sfera apima ne tik įvairias organizacijas, bet ir asmenis, kurie dirba fizinį darbą. Dalis viešojo administravimo subjektų yra aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie formuoja nacionalinę politiką ir gali duoti naudos tautai. Kiti faktiškai neatsako už politikos ar tam tikros srities strategijos kūrimą ir paprastai vykdo nesudėtingas vykdomosios valdžios funkcijas. Viešojo administravimo subjektais taip pat laikomi gydytojai, teisininkai, mokslininkai, buhalteriai, vadybininkai bei kiti tarnautojai ir asmenys, atliekantys daugybę kitų funkcijų, nesusijusių su vykdomąja valdžia.
Doc. A. Šakočius teigia, kad "siūlytina viešąjį administravimą suprasti kaip valstybės valdymą arba valstybės administravimą (plačiąja prasme) ir valstybinį valdymą, arba valstybinį administravimą (siaurąja prasme). Anot jo, viešąjį administravimą, įgyvendinamą visų valstybės institucijų, galime vadinti valstybės valdymu, o viešąjį administravimą, įgyvendinamą vykdomosios valdžios institucijų – valstybės administravimu"[3. P. 133].
Tradicinį viešąjį administravimą galima apibūdinti kaip įvairiapusę valdžios institucijų veiklą, jungiančią politiką, viešąsias programas ir projektus. Tai taip pat yra valstybės tarnyba, profesija, akademinės studijos, tam tikra atsakomybės rūšis, kuri yra taikoma įvairių lygių viešosiose institucijose. Viešųjų institucijų vykdomosios funkcijos yra politikos sprendimų įgyvendinimas, planavimas, vadovavimas, finansų resursų administravimas ir t. t.
Manome, kad yra teisingas teiginys: administravimas – tai bet kokios institucijos valdymas, nes administravimą sudaro šios pagrindinės funkcijos, kurių visuma ir sudaro valdymo sąvoką: techninė, komercinė, finansinė, apsaugos, buhalterinė, administracinė. Valdymo procesas, t. y. administracinė veikla sudaryta iš šių sudėtinių dalių: numatymo, organizavimo, tvarkymo, koordinavimo ir kontrolės. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-11-21
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis11.37 KB
AutoriusAušra
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2001 m
Klasė/kursas5
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Viesojo administravimo savoka sistema ir principai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 5 Klasė/kursas
  • 2001 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą