Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Pasąmonė ir jos reiškiniai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pasąmonė ir jos reiškiniai

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Sąmonė ir pasąmonė. Sąmonė ir pasąmonė reklamos praktikoje. Hipnozė. 25 kadras. LNK reklamose rasta per daug kadrų. Pasąmoninis perdavimas - sąmonės prievartavimas. Narkotikai ir sąmonė. Sapnai - pasąmonės signalai. Miegant smegenys "sutvarko" pasaulį. Ar kada nors girdėjote apie pasąmoninį informacijos perdavimą?

Ištrauka

Kiekviename moksle yra tokių esminių sąvokų, kurių beveik neįmanoma apibrėžti. Biologai sutaria tarpusavyje, kas yra gyva, bet nevisiškai žino, kas yra gyvybė. Fizikoje nėra paprastų materijos ir energijos apibrėžimų. Psichologams tokia esminė, tačiau sunkiai apibūdinama sąvoka yra sąmonė . Louiso Armstrongo mintys apie džiazą galėtų tikti ir sąmonei: "Aš niekada nesugebėsiu jums šito paaiškinti, nebent jūs pats sužinosite, kas tai yra."
Psichologija savo gyvavimo pradžioje būdavo kartais apibrėžiama kaip "sąmonės būsenų aprašymas ir aiškinimas"(Ladd,1887). Tačiau moksliškai tirti sąmonę pasirodė labai sunku, ir tai paskatino daugelį psichologų šio šimtmečio pirmoje pusėje pradėti tiesiogiai stebėti elgesį – tai buvo besikuriančios psichologinės mokyklos, vadinamos biheviorizmu, požiūris. Nuo šio amžiaus vidurio psichologija buvo vadinama nebe mokslu apie sąmonę ar psichiką, o mokslu apie elgesį. Psichologija beveik prarado sąmonę.
Apie 1960 metus psichikos sąvoka pradėta grąžinti į psichologiją. Neurologijos mokslo laimėjimų dėka tapo įmanoma smegenų veiklą susieti su įvairiomis psichikos būsenomis – būdravimu, miegu, sapnais. Mokslininkai pradėjo tyrinti hipnozės ir narkotikų sukeliamas pakitusias sąmonės būsenas. Įvairių pažiūrų psichologai pripažino proto procesų (pažinimo) svarbą. Psichologija pradėjo atgauti sąmonę.
Daugelis šiuolaikinių psichologų mano, kad sąmonei būdinga žinojimas ir nukreiptumas į objektą. Sąmonę galima apibūdinti kaip atrankinį dėmesį nuolatiniams suvokiniams, mintims ir jausmams. Mokantis sudėtingo elgesio, pavyzdžiui, mokantis vairuoti automobilį, sąmonė sutelkia mūsų dėmesį į automobilį ir eismą. Ilgainiui vairavimas tampa automatiškas ir beveik nesąmoningas įgūdis, išlaisvinantis sąmonę kitoms užduotims.
Taigi sąmonė - tik viena iš psichikos dalių, apimanti tai, ką žmogus kiekvienu momentu įsisąmonina: suvokia, pajunta, atsimena ir t. t., pats apie tai žinodamas. Deja, mūsų sąmonė ribota - vienu metu ji geba aprėpti tik dalį informacijos. Kur dingsta visa kita informacija? Ogi ji pereina į pasąmoninį, arba iki sąmoningą lygmenį. Iš tiesų mūsų psichiką pasiekia daug daugiau įspūdžių, pojūčių, apie kuriuos paprastai net nenutuokiame. Tačiau kaip tik jie, K. G. Jungo teigimu, kartais veikia tarsi "šeštasis pojūtis", kuris, pavyzdžiui, gali įspėti apie gresiantį pavojų. "Man šis kvapas pažįstamas", "Ši vieta kadaise regėta" - kartais atrodo mums, nors sąmoningai "žinome", kad tikrai nieko panašaus nesame patyrę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-11-29
DalykasPsichologijos referatas
KategorijaPsichologija
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis58.6 KB
AutoriusAudrius
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pasamone ir jos reiskiniai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą