Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Temperamentas (9)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Temperamentas ir charakteris. Cholerikas. Sangvinikas. Melancholikas. Flegmatikas. Temperamentas ir tėvystė. Išvados.

Ištrauka

Kas tai yra temperamentas. Šis žodis irgi yra vienas iš tų, kuriuos kasdieninėje kalboje dažnai vartojame ne visai tiksliai. Kartais apie karšto būdo žmogų sakome, kad jis su temperamentu, labai temperamentingas. Tačiau juk išties vienoks ar kitoks temperamentas yra kiekvieno žmogaus savybė. Yra ir ramaus, ir ūmaus temperamento žmonių. Psichologai teigia, kad temperamentas lemia asmenybės psichinių procesų dinamikos ypatybes - tempą, greitį, ritmą - ir būsenų intensyvumą. Nagrinėjant temperamentą, galima išskirti tris jo dalis: 1) bendrą žmogaus aktyvumą; 2) motoriką ir 3) emocingumą.
1. Bendras žmogaus aktyvumas pasireiškia kaip asmenybės tendencija išreikšti save, aktyviai panaudoti ir keisti aplinką. Šiuo požiūriu vieni žmonės yra inertiški pasyvūs, stebintys iš šalies kiti, pirmųjų priešingybė,- aktyvūs veikėjai, norintys viską patys sužinoti visur dalyvauti ir ką tik įmanoma pakeisti.
2. Temperamento pasireiškimas geriausiai matomas. Žmogus labai priklauso ir nuo bendro jo aktyvumo. Sunku įsivaizduoti, kad pasyvus ir inertiškas žmogus būtų labai gyvų energingų judesių. Lygiai taip pat sunku įsivaizduoti aktyvų žmogų labai ramų ir visada atsipalaidavusį. Kita vertus, vertinant žmogų tik iš išorinių pasireiškimų, galima kartais ir apsirikti. Pavyzdžiui, energingas, aktyvus žmogus gali būti išmokęs išoriškai būti ramus ir atsipalaidaves.
3. Žmogaus emocingumas priklauso nuo emocinio jautrumo, impulsyvumo ir emocijų nepastovumo. Vieni žmonės labai greitai ir stipriai reaguoja į naujus įspūdžius, tačiau tie įspūdžiai gana greitai išdyla, kiti reaguoja lėčiau, bet įspūdžiai ilgiau išlieka ir nuodugniau apsvarstomi. Tai ir yra emocinis jautrumas. Linkimas veikti greit, paskatintam tik emocijos, nesusimąstant apie to veiksmo prasmę ir pasekmes,- tai impulsyvumas. Jo lygis priklauso nuo greičio, per kurį emocija tampa veiklos motyvu.
Temperamento sąvoka egzistuoja jau labai seniai, jo sampratą medicinoje sukūrė Hipokratas. Jo nuomone, organizmo gyvybinės veiklos pobūdis priklauso nuo jo pagrindinių biologinių skysčių santykio. Labiausiai gali pasireikšti kraujas, tulžis, juodoji tulžis ir gleivės. Vieno skysčio santykinis dominavimas organizme ir yra temperamento pasireiškimo priežastis. Iš čia kilę pagrindinių keturių temperamentų pavadinimai yra išlikę iki šių dienų: cholerikas, sangviniškas, melancholiškas ir flegmatiškas temperamentas. I. Pavlovas pirmasis visiškai pagristai susiejo vienokio ar kitokio tem-peramento pasireiškimą su nervų sistemos ypatybėmis. Iš trijų nervų sistemos ypatybių - stiprumo, pusiausvirumo ir paslankumo derinių, pagrindinius centrinės nervų sistemos (CNS) veiklos tipus ir juos susiejo su Hipokrato temperamentų klasifikacija. Stiprus, pusiausviras, labiau CNS tipas - sangviniko temperamentas; stiprus, pusiausviras, inertiškas - fIegmatiškas; stiprus, ne pusiausviras - cholerikas; silpnas melancholikas. Šiuolaikiniai neurofiziologiniai, neurobiocheminiai ir kt. tyrimai rodo, kad iš tikrųjų CNS veiklos tipologizavimas yra daug sudėtingesnis, priklauso nuo kur kas daugiau veiksnių. Bet šių dienų žmogus dažnai vartoja šiuos keturis temperamentų pavadinimus.
TEMPERAMENTAS IR CHARAKTERIS

Temperamentas priklauso nuo įgimtų CNS savybių, bet ne nuo žmogaus valios ar pasirinkimo, o kaip jo gyvenime temperamentas pasireiškia, jau priklauso nuo saviauklos ar pasirinkimo. Todėl vertindami kitą žmogų arba save, daugiau dėmesio kreipiame į charakterį. Ši sąvoka platesnė, ji apima ir savanoriškai išsiugdytas ar kitu būdu atsiradusias žmogaus ypatybes. Charakteris yra temperamento pagrindu susiformavę žmogaus būdo bruožai, priklausantys ir nuo žmogaus patirties vaikystėje, auklėjimo bei saviauklos. Kuo mums naudinga pažinti savo ir kitų žmonių temperamentą. Geriau suprasime savo artimuosius ir draugus, tinkamiau su jais elgsimės, būsime jiems pakantesni, jei pažinsime jų temperamentą. Tai yra labai svarbu, norint gerai sugyventi su žmonėmis. Pavyzdžiui, cholerikas noriai klauso, kai ramiai išdėstome jam savo norus, motyvus, bet jaučiasi įžeistas, užsispiria ir priešinasi, kai pamėginame griežtais liepimais ji valdyti. Žinodami, kad kai kurias žmogaus ypatybes ar ydas lemia temperamentas, galėsime ramiau jas pakęsti ir nepyksime, būsime ramesni, kai, pavyzdžiui, melancholikas ilgai negalės apsispręsti ar kai cholerikas užsispirs. Ypatingai naudinga pažinti savo temperamentą, nes tada ne tik geriau suprasime save, bet ir numatysime saviauklos kryptį kokias gerąsias ypatybes stiprinti, kokių blogųjų atsikratyti. Cholerikas nuolat turi nugalėti savo pyktį, puikybę, užsispyrimą; melancholikas - atsikratyti abejonių; sangvinikas - įveikti plepumą ir nepastovumą; flegmatikas - tingumą ir apsileidimą. Nevienas temperamentas nėra geresnis ar blogesnis už kitą, visi jie gali būti geri, jei bus puoselėjamos jų gerosios ypatybės ir imtasi tinkamos saviauklos. Dabar nuodugniau aptarsime kiekvieną temperamentą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-16
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis15.19 KB
Autoriussaule
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Temperamentas (9) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą