Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Platono idealios valstybės modelis (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Platono idealios valstybės modelis (2)

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įžanga. Platono valstybės politinės santvarkos samprata. Valstybės ir žmogaus (visuomenės) santykis. Politinis teisingumas. Socialiniai luomai (klasės). Nuosavybė, šeima ir auklėjimas Platono valstybėje. Platono idealios valstybės modelio realizavimas. Išvados.

Ištrauka

Platonas (gr. Πλάτων; 422-347 pr. m. e., graikų filosofas) gyveno tuo metu, kai Atėnų politinė galia bei kultūrinis gyvenimas buvo pasiekęs viršūnę. Nevaržoma demokratijos laisvė visose gyvenimo srityse sudarė galimybes įvairiapusiškai kūrybai, kurios rezultatai žavi iki šiol. Tuo pačiu metu jis matė tam tikros visuomenės dalies nesaikingą naudojimąsi laisve ir kultūros vaisiais, dėl ko susiformavo prieštaravimai, kurie potencialiai slypėjo ir demokratijos klestėjimo laikotarpiu. Kilęs pilietinis karas smukdė Atėnus ekonomiškai, morališkai ir politiškai. Visa tai matydamas, Platonas padarė išvadą, kad gyvenimą reikia organizuoti ir tvarkyti ne bet kaip, o moksliškai. Jis ryžosi atskleisti būties esmę, išanalizuoti žmonių gyvenimą, kad pateiktų atėniečiams tobulos valstybės modelį, kad parodytų žmonėms, kokia turi būti valstybė ir kaip ji turėtų auklėti žmones – tobulus, dorus piliečius. Iš tikro tai buvo mėginimas gelbėti aristokratų padėtį vergvaldinėje visuomenėje, teoriškai pagrindžiant jų ideologiją (mat jis pats buvo aristokratiškos kilmės). Tačiau tuometinė visuomenės struktūra sąlygojo jo teorijos prieštaringumą. Jo sukurtos idealios valstybės modelis – utopinė valstybės idėja, kuri vėliau, tam tikra prasme tapo visų vėlesniųjų visuomenės ir valstybės utopijų pavyzdžiu. Platonas rado būdą, kaip pasiekti tvirto pažinimo kintančiame pasaulyje. Iš esmės, pasakytina štai kas: norėdami žinoti, kaip turi atrodyti ideali, geriausia valstybė, turime pažinti valstybės idėją. Juo toji valstybė artimesnė nekintančiai idėjai, tuo ji pati stabilesnė ir mažiau kintanti. Valstybės idėja yra tas tikrasis "pradas", ant kurio patikimai galima statyti valstybę.
Visuomenės gyvenime Platonas skyrė du laikotarpius. Pirmajame žmonės neturėję valstybės – gamta jiems duodavusi viską, nebuvę tarp jų karų, nesantaikos, vaidų. Tai buvo tikras aukso amžius. Jis baigėsi, kai tarp žmonių iškilo garbėtroškos ėmė pirmauti ir vadovauti. Tuomet atėjo timokratijos (gr. timokratia; time – turto cenzas, kratos – valdžia) laikas. Nors pastaroji iš pradžių dar nebuvo praradusi pirminės santvarkos bruožų, tačiau palaipsniui žmones pražudė turto troškimas. Pirmaujantieji pasidarė godūs ir žiaurūs, remdamiesi jėga ir rungtyniaudami vienas su kitu, tarp savęs pasiskirstę žemę ir namus, jie paskelbė privatinę nuosavybę, o tuos, kurie jiems dirbo ir juos maitino, pavertė vergais ir savo tarnais. Taip pasikeitė gyvenimo būdas, ir atsiradusi valstybė tampa dvilype: "Joje lyg būtų dvi valstybės: viena valstybės neturtingųjų, kita - turtingųjų". Abi jos gyvena toje pačioje vietoje, gyvenimas verčia jas bendrauti, bet jos yra viena kitai priešiškos. Prieštaravimams susidūrus keičiasi valstybės tipai: timokratija virsta oligarchija (gr. oligarchia – nedaugelio valdžia) – santvarka "kurią valdo turtingieji, o neturtingieji valdyme nedalyvauja". ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-09-19
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis27.83 KB
AutoriusLuna
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Platono idealios valstybes modelis (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą