Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Žmogus Platono filosofijoje (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žmogus Platono filosofijoje (2)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Platono filosofija – ugdyti žmogų. Etika - mokslas apie moralę. Klasikinė keturių dorybių teorija. Poezija - Platono dieviškoji aistra. Platonas – idealistinės teorijos Europoje pradininkas. Platono Dialogai, "Sokrato apologija". Sokratas ir Meletas. Gėris - žmogaus prigimtinių savybių priežastis ir tikslas. Teisingumas – atitikimas pasaulio tvarkai. Išvados.

Ištrauka

Graikų filosofas Platonas buvo vienas svarbiausių ir iškiliausių Antikos mąstytojų. Jis suformulavo svarbiausias Vakarų filosofijos, psichologijos, logikos, ir politikos problemas bei idėjas. Jo įtaka ir dabar tebėra tokia pat stipri ir reikšminga kaip ir antikos laikais.
Platonas gimė 427 m. pr. Kr. Atėnuose. Gyveno jis Antikos klestėjimo laikais, aukščiausios senovės kultūros atmosferoje, kurioje kūrėsi Periklio valstybė, gimė Feidijo menas ir Sokrato inspiruotas etinis ir mokslinis sąjūdis. Tikrasis Platono vardas buvo Aristoklis, tačiau gimnastikos mokytojas jį pavadino "Platonu" dėl jo plačių pečių. Platonas įgijo tiems laikams reikalingą išsilavinimą: gramatikos, muzikos ir matematikos žinių bei praktikos. Mokėsi pas Kratilą, anksti susipažino su Herakleito, Parmenido, Zenono ir pitagorininkų pažiūromis. Turėdamas dvidešimt vienerius metus, susipažino su Sokratu ir tapo jo mokiniu. Tie metai jam turėjo lemiamą įtaką - išlavino jo aukštą loginę ir etinę kultūrą.
Platonas domėjosi ir tuo, kas yra amžina ir kas laikina. Politiniame savo aplinkos gyvenime buvo plačiai užsimojęs įgyvendinti savo idėjas, pakeisti politinę santvarką ir "filosofus padaryti valdovais". Platonas buvo įsitikinęs, kad filosofijos įkvėpta politika privalo sutvarkyti pasaulį pagal gėrio idėją. Politikai privalo tobulinti savo krašto žmones, o ne meilikauti jiems. Iki gyvenimo pabaigos jis turtino ir tobulino savo pažiūras; dar prieš pat mirtį taisė prieš daugelį metų parašytą pirmąją iš dešimties "Valstybės" knygų.
Platono kūriniai – didžiuma jų išliko – tai veikalai, parašyti dialogo forma; juose gvildenamos filosofinės temos, jie dažnai pavadinti kurio nors filosofo vardu. Beveik visuose dialoguose Sokratas yra pagrindinis veikėjas ir dėsto savo, o dažnai ir paties Platono, idėjas.
Etikos klausimams Platonas paskyrė daugiausia darbų. Etika – tai mokslas apie moralę, o moralė – etikos tyrimo objektas. Etika tyrinėja žmonių elgimosi būdą ir jį sąlygojančius veiksnius. Etines problemas pirmasis iškėlė Sokratas, o Aristotelis šias filosofines diskusijas įtvirtino kaip atskirą mokslą.
Moralė – reiškinys, apimantis sąmoningą žmogaus elgimosi būdą bei jį sąlygojančius vidinius ir išorinius veiksnius bei minėtą elgimosi būdo vertinimą "gėrio – blogio" kategorijoje, imant pagrindu bendražmogiškus principus. Žmogiškai praktikai priskiriame moralinę reikšmę. Moralinis vertinimas pirmiausia paliečia poelgius, ir tik paskui asmenybes bei socialinius darinius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-11-05
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis18.31 KB
Autoriusmartynas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasSabaitė
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
FakultetasSporto edukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zmogus Platono filosofijoje (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 1 Klasė/kursas
  • Sabaitė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą