Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Geštaltpsichologija
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Geštaltpsichologija

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Geštaltpsichologijos atstovai. Maksas Vertheimeris. V. Kioleris. K. Kofka. Fridrichas (Fricas) Perlsas. K.Levinas. K.Goldšteinas. Geštalto terapija. Teorija. Uždarumos dėsnis. Panašumo dėsnis. Artumo dėsnis. Simetrijos dėsnis. Tęstinumo dėsnis. Išvados.

Ištrauka

Geštaltpsichologija prasidėjo kaip reakcija į Vatsono biheviorizmą ir Tičnerio introspekcionizmą. Geštaltistų nesutarimas su bihevioristais buvo susijęs su sistematiniu informacijos rinkimu ir analize einant nuo smulkmenų prie bendrųjų principų, išvadų; tyrinėjant elementus atskirai nepripažįstant tų elementų kaip visumos, svarbesnės nei tiesiog jų dali sumos, reikšmingumo. Taigi integruotos visumos koncepcija davė pradžią vokiškam terminui "geštalt" atsirasti, kuris dažniausiai neturi ekvivalento kitose kalbose, todėl vartojamas originalo kalba. Kita vertus, lietuvių kalboje jis dar vadinamas "pavidalu". Geštaltpsichologai pritaikė šią koncepciją žmonių tarpusavio santykiams, pažymėdami grupinę žmonių, kurių kiekvienas gali pasiūlyti tam tikrus gabumus, kurie naudojami grupėse duoda geresnius rezultatus nei pavieniui, dinamiką.
Žymus psichologas ir filosofas Imanuelis Kantas buvo vienas iš pirmųjų įtakojusių vėlesnės geštaltpsichologijos atsiradimą ir vystymąsi. Jis teigė, jog žmonės nesuvokia pasaulio tokio, koks jis yra. Kitaip tariant, žmonės pritaiko priežasties-pasekmės ryšius, todėl žmonių suvokimas yra įtakotas patirtimi. Vėliau šis principas išryškėjo M. Vertheimerio darbuose, aiškinančiuose fenomeną žinomą kaip tikroji, akivaizdi eiga (kitaip dar vadinamas "fi fenomenu").
Nors M. Vertheimeris ir laikomas geštaltpsichologijos pradininku ir įsteigėju, tačiau "geštalt" idėjos pirmą kartą pristatytos šiuolaikinėje psichologijoje ir filosogijoje K.von Erenfelso. Be to, "geštalto" idėja yra randama ir J.W. von Gėtės, E.Macho bei jau minėto I.Kanto teorijose. Tačiau išskirtinis Vertheimerio indėlis į tyrinėjimus buvo tas, jog jis teigė "geštaltą" esą pirminiu suvokimo prasme. "Geštaltas" apibūdina jo sudedamąsias dalis, o ne egzistuoja kažkur virš tų dalių kaip teigė K.von Erenfelsas. Ankstyvojo XX a. teoretikai K.Kofka, M.Vertheimeris ir W.Kioleris matė objektus suvoktus tam tikroje aplinkoje atsižvelgiant į visus jų elementus paimtus kartu tarsi visuotinis vaizdinys. Šis "geštalt" požiūris mėgino apibūdinti suvokimo principus – akivaizdžiai įgimtus dėsnius kaip žmonės suvokia objektus.
Minėtieji dėsniai turėjo keltą formų, tokių kaip panašių ar artimų objektų ar elementų grupavimas į bendrą, globalinį procesą ar vaizdinį ir pan. Nors ši idėja buvo kritikuojama dėl buvimo paprasčiausiai aprašomąja, tačiau ji suformavo pagrindus daugeliui tyrinėjimų objektų ir modelių suvokimo srityje bei elgsenos, mąstymo, problemų sprendimo ir kituose tyrinėjimuose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-01
DalykasPsichologijos referatas
KategorijaPsichologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai14
Dydis22.32 KB
AutoriusLilija
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasPedagogikos ir psichologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gestaltpsichologija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą