Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Platonas. Jo filosofijos pagrindiniai bruožai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Platonas. Jo filosofijos pagrindiniai bruožai

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Platono gyvenimas. Platono raštai. Platonizmas. Platono pažiūros. Platono mokykla. Išvados.

Ištrauka

Platonas gimė 427 m. pr. Kr., Atėnuose. Būdamas senos ir turtingos aristokratų šeimos palikuonis ir laikydamasis atskiro žmogaus ir valstybės savitarpio santykio kaip sielos ir kosmoso santykio, pagal kurį žmogus yra taip pat neatskiriamas, kaip ir nuo pasaulio visumos, Platonas prisiriša prie amatininko sūnaus Sokrato. Būtent Platono kūrinių Faidonas ir Puota dėka iki šių laikų išliko Sokrato filosofijos idėjos. [3]
Humanistinė filosofijos srovė, prasidėjusi V a., kito šimtmečio pradžioje išugdė didžiąją sintetinę Platono filosofiją. Tai nebuvo pirmoji graikų filosofinė sistema: ankstesnė už ją buvo Demokrito filosofija. Tačiau pastaroji buvo pirmojo laikotarpio gamtos filosofijos sintezė, o Platono filosofija išaugo iš naujos humanistinės pakraipos; pirmoji būties pamatu laikė materiją, o antroji - idėją ir dvasią; pirmoji buvo materialistinė sistema, o antroji – idealistinė.
Platonas (-428/427-348-347m.p.m.e.) sukūrė objektyviojo idealizmo sistemą, kurioje iki šiol ieškome viso idealizmo ištakų. Savo filosofiją jis priešpastatė Graikijoje vyravusiam materializmui, pasiekusiam aukščiausią lygį, Demokritui sukūrus alomizmo teoriją. Taip atsirado Platono ir Demokrito linijos filosofija, kurios iki šiol išreiškia kovą tarp materializmo ir idealizmo.
Platonas gimė tada, kai Atėnų politinė galia ir ekonominis bei kultūrinis gyvenimas buvo pasiekęs savo viršūnę. Jo tėvai buvo turtingi ir kilmingi žmonės, todėl Platono kūrybai buvo sudarytos visos sąlygos. Tačiau Platonas, būdamas savo krašto patriotu, negalėjo nematyti vergovinės santvarkos prieštaravimų. Ypač tai išryškėjo Peloponeso karo(431-404 m.p.m.e.) metu. Jo sukeltos pasekmės buvo ryškiausia prieštaravimų išraiška. Tai matydamas ir išgyvendamas Platonas priėjo išvados, kad gyvenimą būtina pertvarkyti ir pagrįsti jį moksliškai. Jis ryžosi atskleisti būties esmę, išanalizuoti žmonių gyvenimą, kad parodytų atėniečiams, kokia turėtų būti valstybė. Tačiau būdamas aristokratiškos kilmės, Platonas visgi stengėsi pateisinti kilmingųjų žmonių ideologiją, todėl jo teorija apie valstybę buvo labai prieštaringa ir netgi iliuziška.
Platono mokytoju buvo žymus to meto filosofas Sokratas. Jo mėgstamiausias teiginys: "Aš žinau, kad nieko nežinau". Sokratas globojo Platoną – tai buvo vienas iš geriausių jo mokinių. Platonas ilgą laiką naudojosi savo mokytojo idėjomis ir tezėmis, bet pabaigoje savo kūrybos, jų mąstysena ėmė skirtis. Ryškiausiai tai matoma kūriniuose: "Valstybė" (2-10 knygos), "Parmeoridas" (apie platoniškai suprantamą dialektiką), "Sofistas" (apie būtį), "Politikas", "Įstatymai" (sušvelninta idealios valstybės teorija). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-16
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis28.32 KB
AutoriusAlina
Viso autoriaus darbų39 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Platonas.Jo filosofijos pagrindiniai bruozai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą