Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Platono filosofijos bruožai (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Platono filosofijos bruožai (2)

  
 
 
12345678
Aprašymas

Platono filosofijos bruožai. Platono kūryba. Filosofijos esmė ir prasmė. Platono "Valstybėje". Išvados.

Ištrauka

Kūrybinga senovės graikų mintis jau iki Platono buvo sukūrusi teorijas, kurios iki šiol stebina problemų kėlimo drąsa.Graikai jau turėjo Heraklito, pitagoriečių, elėjiečių ir kitas filosofines mokyklas, kurių tolesnė raida atvėrė kelią filosofinių sistemų formavimuisi. Ilgai dominavęs gamtamokslinis pasaulio aiškinimas savo viršūnę pasiekė Demokrito materializme. Idealistinio mąstymo pradmenis atsiskleidė sofistų ir Sokrato filosofijoje. Juos išplėtojęs, Platonas sukūrė savo filosofiją-objektyvųjį idealizmą. Nuo tada filosofijoje ir atsirado Platono linija.
Platonas ieškojo tiesos, gėrio, grožio ir kitų idealų, kurie jo filosofijoje yra glaudžiai susiję. Jie analizuojami pačiais įvairiausiais aspektais. Siekdamas tuos idealus pagrįsti teoriškai, Platonas ieškojo visuotinių stabilių pagrindų, kurie padėtų paaiškinti pasauliui, žmogų, pažinimą, gyvenimą. Bet Platono tarsi nedomino tai, ką jis matė. Mąstymo ir fantazijos galiomis jis kūrė abstrakčius idealus, kuriuos įgyvendinti patikėjo valstybei. Todėl visa Platono filosofija glaudžiai susijusi su valstybės teorija. Galima manyti, kad sudėtingus teorinius ieškojimus jis buvo pajungęs vienam tikslui- valstybės problemų sprendimui.
Platono filosofijos specifiką didele dalimi nulėmė konkreti istorinė situacija ir aplinka, kurioje jis gyveno. Visas Platono gyvenimas buvo susijęs su Atėnų miestu-valstybe.
Platono kūriniai-dialogai-išliko visi. Jų turinį,pagrindą, kaip tiktai ir sudaro tai, kas iš tikrųjų šiandien visai pagrįstai gali būti traktuojama kaip naujų vertybių, vertybinių orientacijų, dorovinių normų, idealų diegimas bei jų teorinis(filosofinis) pagrindimas. Juose, šiuose Platono kūriniuose, su didele menine įtaiga atsispindi ir visa tai, ką esame įpratę laikyti tiesos ieškojimu, bandymu surasti loginį pagrindimą toms vertybėms, kurios kaip tik tai ir atskiriančios žmogų nuo gyvulio, o daiktų ir reiškinių pasaulį- nuo vertybių visatos, kurios kūrėju ir piliečiu taip pat yra tik žmogus. Pavyzdžiui, Platono dialogai "Apologija", "Kritonas", "Ionas", "Lachetas", "Charmidas", "Eutifronas", "Lisijas", "Pratagoras", "Gorgijas", "Eutidemas", "Kratilas", "Menonas",- tai ne tik kūriniai, kuriuose jų autorius, Sokrato lūpomis, ginčijasi su sofistais, bet ir veikalai, kuriuose diegiamos, bandomos pagrįsti tam tikros etninės, estetinės vertybės, joms atstovaujama ir dėl jų kovojama. Šie kūriniai traktuotini ir kaip Platono ontoetinės (filosofijos ) tikrovės koncepcijos išklotinė, loginė- sisteminė josios eksplikacija. Mokymas apie idėjas ir jų ryšį su visuomene, su žmogumi pagrindžiamas dialoguose "Puota", "Fedonas", "Valstybė" (2-10 knygos), "Teaitetas", "Parmenidas", "Faidras" ir pan. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-17
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis13.27 KB
Autoriuslina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word Platono filosofijos bruozai (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą