Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Smurtas ir prievarta šeimoje (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Smurtas ir prievarta šeimoje (2)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Smurtas. Fizinis smurtas. Smurto formos ir požymiai. Psichologinis smurtas arba emocinė prievarta. Seksualinis smurtas. Nepriežiūra, apleistumas. Smurtas šeimoje. Išvados.

Ištrauka

Kaip teigia L. Bumblytė (2005) šiandien vis dažniau spaudoje ar per televiziją išgirstame apie smurtą ar prievartą patyrusius vaikus. Deja, tai ne naujas reiškinys. Jis egzistavo visada, tik seniau apie jį buvo nutylima. Tačiau vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos.
Smurtas prieš vaikus vertinamas įvairiai: dažniausiai jis smerkiamas, tačiau kartais ši problema visai ignoruojama. Dauguma suaugusiųjų netiki, kad kiti suaugę žmonės gali skriausti vaikus, tačiau fizinis smurtas yra dažnas daugelyje Lietuvos šeimų. Interneto straipsnyje "Smurtas prieš vaikus šeimoje" (2005) teigiama, jog yra keletas priežasčių, kurios sudaro sąlygas skriausti vaikus. Tai būtų: tėvų gyvenimo istorija, asmenybės tipas, socialinė ir kultūrinė tėvų gyvenimo aplinka. "Dėl konfliktų, skyrybų, tėvų abejingumo vaikams ar prievartos prieš juos naudojimo bei kitos neigiamos įtakos vaikas patenka į įvairių sutrikimų veikimo lauką – dingsta taip reikalingas vaikui saugumo pojūtis, jo vietą užima netikrumas ar net baimė, nepatenkinamas bendravimo poreikis, jaučiamas tėvų meilės, dėmesio trūkumas; nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ir moteriško elgesio modulio" (Vaikų ir jaunimo neužimtumo ir nusikaltimų prevencija, 2000. p. 46). Tokie vaikai vėliau turi problemų prisitaikant prie visuomenės ir norint normaliai joje funkcionuoti. Tai pat ir G. Valickas (1997) išskiria nepalankias asmenybės formavimosi sąlygas šeimoje tokias kaip nepilna ir nedarni šeima, alkoholio ir narkotikų vartojimas šeimoje, tėvų konfliktai, šeimos emocinių ryšių nepastovumas, emocinė deprivacija bei auklėjimo klaidos.
J. Lazausko (1972) nuomone keičiantis amžiaus tarpsniams, keičiasi ir tėvų poveikis asmenybės formavimui. Taigi, maždaug iki 5 metų tėvai daro didžiausią įtaką vaiko asmenybės formavimui. J. Laužikas (1972) teigia, kad šeima turi labai svarbią įtaką individo socializacijai ir jo socialinei patirčiai, nes asmenybė bręsta ir vystosi kaip individualybė. G. Valickas (1997) taip pat pritaria J. Laužikui (1972) ir teigia, kad svarbiausią vaidmenį formuoant žmogaus asmenybę, ypač ankstyvuoju laikotarpiu, turi šeima, kadangi nuo pat pirmų dienų vyksta vaiko socializacijos procesas, kuris susideda iš elgesio normų ir vertybių, socialinių vaidmenų interiorizacijos bei socialinės patirties perėmimo. Titarenka V. (1980) pažymi, kad šeima yra vienas svarbiausių ir atsakingiausių auklėjimo sistemos veiksnių, nes čia asmenybė ugdosi pirmuosius elgesio įpročius, socialinę ir dorovinę patirtį, pradeda formuotis charakterio bruožai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-16
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai11
Dydis18.69 KB
AutoriusInga
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasEdukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Smurtas ir prievarta seimoje (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą