Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys (3)
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys (3)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425
Aprašymas

Įžanga. Juridiniai asmenys, jų rūšys ir steigimo tvarka. Civilinės atsakomybės samprata. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Individualios įmonės. Ūkinės bendrijos. Ūkinės bendrijos sąvoka. Ūkinės bendrijos vidiniai teisiniai santykiai. Ūkinės bendrijos veiklos nutraukimas. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės. Akcinės bendrovės. Akcinės bendrovės samprata. Akcinių bendrovių rūšys. Akcinės bendrovės steigimas. Akcinės bendrovės turtas. Kooperatinės bendrovės. Žemės ūkio bendrovės. Įmonių junginiai. Asociacijos. Kiti įmonių junginiai. Išvados.

Ištrauka

Civilinė teisė yra viena iš teisės šakų. Jos reikšmė mūsų gyvenime yra labai didelė, nes kiekviename žingsnyje mums visiems tenka susidurti su šios teisės reguliuojamais santykiais. Daugelis šių santykių tokie dažni, įprasti, kad nejaučiame jų teisinio pobūdžio.
Kai nėra pažeidimų, žmonės paprastai negalvoja apie šių santykių teisinį pobūdį, kai pažeidimų atsiranda, teisė ir žmonių santykių teisinis charakteris tampa aktualūs. Dar sudėtingesni civiliniai santykiai sudaromi su ūkiniais subjektais (įmonėmis, bankais, kredito įstaigomis, draudimo organizacijomis). Tai rodo, kad civiliniai teisiniai santykiai visuomenėje plačiai paplitę. Jie gali būti:
1. Tarp fizinių asmenų;
2. Tarp fizinių ir juridinių asmenų;
3. Tarp juridinių asmenų.
Pirminės juridinių asmenų klasifikacijos kriterijai yra atsakomybės pagal prievoles ribos ir teisnumo turinys. Šiame referate panagrinėsime pirmąjį kriterijų.
Taip pat panagrinėsime civilinės atsakomybės, juridinių asmenų sąvoką, egzistavimą, santykius su kitais objektais.


Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže ar trečiųjų teisme.(civilinė teisė, vasarienė). Pagal LR CK 2.33 str. juridiniu asmeniu laikoma "savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme".
Juridiniai asmenys yra ūkio subjektai, tokie kaip įmonės, bankai ir kredito įstaigos, draudimo organizacijos, kitos įstaigos (valstybinės valdžios ir valdymo, mokslo ir kt. ), visuomeninės organizacijos, partijos. Jie vykdo labai įvairią ūkinę komercinę, kultūrinę, visuomeninę, politinę veiklą. Juridiniu asmeniu gali būti laikomas toks kolektyvinis fizinių asmenų junginys ar vieno fizinio asmens darinys, kuris turi šiuos požymius:
1) organizacinį vieningumą, įtvirtintą norminiame akte, juridinio asmens įstatuose, statutuose;
2) turto atskyrimą nuo jo steigėjų turto;
3) turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgijimą savo vardu;
4) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.
Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Vardas yra juridinio asmens nuosavybė ir negali prieštarauti viešajai tvarkai, gerai moralei ir klaidinti visuomenės.
Juridinis asmuo veikia remdamasis savo įstatais ar nuostatais, statutais, kuriuose nurodoma juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, organas, kuriam jis pavaldus, juridinio asmens veiklos tikslai, turtinė bazė, struktūra, valdymo tvarka, organai ir jų kompetencija, juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kita informacija. Juridiniai asmenys turtą naudoja, valdo ir disponuoja juo nuosavybės arba patikėjimo teise. Šis turtas nuosavybės teise priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.), yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.
Juridiniai asmenys steigiami Civilinio kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai reglamentuoja tuos su juridinių asmenų steigimu susijusius klausimus, kurių nereglamentuoja kodeksas. Juridiniai asmenys gali būti steigiami taip:
1) potvarkine tvarka – kompetentinga valstybinės valdžios ar valdymo institucija priima sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo;
2) leidimine tvarka – steigiant juridinį asmenį, reikalingas kompetentingos valstybės institucijos (pavyzdžiui, Lietuvos banko steigiant banką) leidimas;
3) pareikštine normatyvine tvarka – juridiniai asmenys steigiami, kai įstatymas yra nustatęs tokių juridinių asmenų steigimo tvarką, tikslus, organizacinę struktūrą, asmenų dalyvavimo juose sąlygas;
4) pareikštine tvarka – tokia tvarka yra steigiamos profesinės sąjungos.
Juridinio asmens steigėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat valstybė ir savivaldybės. Juridinio asmens steigėju yra laikomas asmuo, kuris sudarė sandorį įsteigti juridinį asmenį. Juridinio asmens įsteigimo momentu yra laikoma data, kai jis įregistruojamas juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų registre yra įrašomi bei kaupiami visi duomenys apie juridinius asmenis. Juridinis asmuo laikomas įrašytu į juridinių asmenų registrą tada, kai pateikia šiuos duomenis: numatytos formos prašymą, juridinio asmens steigimo dokumentus, licenciją, jei tokia reikalinga norint verstis konkrečia tvarka, dokumentus, kurie patvirtina registrui pateikiamų duomenų tikrumą, registravimo rinkliavos sumokėjimą (išskyrus tuos atvejus, kai juridinis asmuo atleistas nuo tokios rinkliavos kvitus, taip pat kitus įstatymų nustatytus dokumentus.
Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius (pagal LR CK 2.34 str.). Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.
Dar viena iš juridinių asmenų skirstymo rūšių yra pagrįsta atsakomybe. Atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles tenkant ne tik juridiniam asmeniui, bet ir jo dalyviams, juridinis asmuo vadinamas neribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu. Tokios yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos. Jei atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles tenka tik juridiniam asmeniui, o juridinio asmens dalyviui atsakant tik pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, juridinis asmuo vadinamas ribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-09
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis34.36 KB
Autoriusvipstudente
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasH. Šadžius
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ribotos ir neribotos civilines atsakomybes juridiniai asmenys (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 23 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • H. Šadžius
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą