Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Atmintis (10)

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Atmintis. Atminties procesai. Atminties rūšys. Kodėl užmirštame? Kiek užmirštame? Įprasta ar neįprasta? Troškimas ir metodika. "Proto atletų" atsiradimas. Atmintį galima sustiprinti. Protinei veiklai skatinti būtina tinkama mityba.

Ištrauka

Atmintis - vienas iš psichikos procesų, kurių dėka mes suvokiame save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje, ryšyje su praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Tai sudėtingos struktūros veiksmas, kurio metu sugebama įsiminti, laikyti ir po kiek laiko atgaminti jutimų dėka surinktą informaciją. Atmintis užima ypatingą vietą asmenybės psichinių reiškinių sistemoje. Be atminties kiekvienas pojūtis būtų naujas ir žmogus negalėtų orientuotis tikrovėje, vaizduotė neturėtų iš ko kurti naujų vaizdinių. Nebūtų ir asmenybės "aš" su pastoviais motyvais ir nuostatomis.
Yra keletas hipotezių apie atminties mechanizmo esmę. Jau V a. prieš Kristų Platonas aiškino, kad atminties deivė Mnemozina į kiekvieno žmogaus sielą įdeda kažką panašaus į vaško lenteles, kuriose įsispaudžia matyti, girdėti ar paties sugalvoti įspūdžiai.
XIX a. gyvenęs R. Semonas pateikė panašų aiškinimą, teigdamas, kad išorinis pasaulis smegenų žievės ląstelėse užfiksuoja specialiais antspaudais – engramomis.
XX a. pradžioje buvo paplitusi nuomonė, kad atminties procesų metu vyksta mechaniniai
nervinių ląstelių dydžio ir formos pasikeitimai, nervinių skaidulų skaičiaus padidėjimas.
1920 metais, Bergeriui atradus smegenų elektrinio aktyvumo reiškinius, atsirado elektrinio atsiminimo teorija, teigianti, kad informacija, atėjusi į smegenis, patenka į elektrinių grandinių sistemą, kurioje elektros srovės forma gali ilgiau ar trumpiau egzistuoti.
Maždaug tuo pačiu metu I. Pavlovas atminties fiziologinius pagrindus mėgino aiškinti laikinų ryšių teorija, sukurta tyrinėjant šunų sąlyginių refleksų susidarymą. Teorija teigia, kad įsimenant susidaro laikini nerviniai ryšiai tarp atskirų smegenų žievės sričių, o atminties mechanizmą imta vaizduoti kaip sudėtingą tokių ryšių sistemą. I. Pavlovas aiškino, kad atminties mechanizmas fiziologiniu požiūriu yra laikini nerviniai ryšiai.
Tiek elektrinė, tiek I. Pavlovo teorijos pasirodė klaidingos po 1940 metais anglų fiziologo K. Lešlio atliktų kačių smegenų operacijų. Po operacijų paaiškėjo, kad ryšių sistemos žievėje nėra atminties mechanizmų.
Šiuolaikinė atminties biologinė teorija, kurios pradininkas buvo H. Hydenas, teigia, kad ilgalaikės atminties mechanizmas yra cheminiai pasikeitimai nervinių ląstelių ribonukleinėse rūgštyse. Trumpalaikė atmintis remiasi elektriniais pakitimais nervinėse ląstelėse, o kai tie elektriniai pakitimai sukelia cheminius pakitimus - medžiaga užfiksuojama ilgesniam laikui, kai kada ir visam gyvenimui.
Mokslininkam dar nepavyko nustatyti, kur yra atminties buveinė — visose galvos smegenyse, smegenų žievėje ar kurioje nors jos dalyje. Vokiečių psichologas spėja, kad biologiniame informacijos fiksavime gali dalyvauti ir visos žmogaus organizmo ląstelės, nes tik smegenyse tiek daug informacijos negalėtų tilpti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-06
DalykasKognityvinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Kognityvinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis30.58 KB
Autoriusmonolake
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Atmintis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą