Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Svetimšalių teisinė padėtis Lietuvoje 1918-1940 metais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Svetimšalių teisinė padėtis Lietuvoje 1918-1940 metais

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Įvadas. Kas yra svetimšalis? Pilietybė ir piliečių padėtis. Piliečiai pagal 1922 metų gegužės 12 d. Deklaraciją dėl mažumų apsaugos Lietuvoje. Visų tautybių Lietuvos gyventojai turi lygias teises. Lietuvos pilietybės įgijimas optacijos būdu. Pilietybės įgijimas natūralizacijos būdu. Pilietybės netekimas. Pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę. Pilietybės atgavimas. Pilietybės atėmimas. Pilietybės niekinumas. Pilietybės įgyvendinimas Klaipėdos krašte. Pilietybės įgyvendinimas Vilniaus krašte. Požiūris į svetimšalius konkrečiose gyvenimo srityse. Kariuomenėje. Vienuolyne. Išvados.

Ištrauka

Svetimšalis — tai svetimos šalies pilietis, kuris palieka savo valstybę dažniausiai dėl karų, revoliucijų, perversmų, ar kitų jam aktualių priežasčių. 1918 —1940 metais Lietuvoje taip pat buvo nemažai svetimšalių. Remiantis duomenimis, 1933 metais Lietuvoje gyveno 12 458 svetimšaliai, iš kurių 4372 vokiečiai, 1100 latvių, 5573 Nanseno pasu, likusieji — įvairūs. Įdomumo dėlei Klaipėdoj tuo laiku svetimšalių buvo 4657, Kaune — 2660. Taigi svetimšalio sąvoka neatsiejama nuo pilietybės, valstybės, kuri priglaudžia svetimšalį, sąvokų.
Valstybė neegzistuoja be piliečių, pilietybė yra suverenios valstybės atributas. Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija, ji visada neatsiejamai susijusi su suvereniteto, politinės santvarkos, asmens teisių ir laisvių klausimais. Pilietybė lemia asmens teisinį statusą, pilietybės turėjimas — tai prielaida turėti visas teises ir laisves, įtvirtintas Konstitucijoje ir įstatymuose, taip pat vykdyti nustatytas pareigas.
Vien tik įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nebuvo pakankamas šaltinis sėkmingai kurti nacionalinę teisę. Nors kiekybės požiūriu palyginti gausūs, bet reglamentuojantys visuomeninius santykius izoliuotai vienus nuo kitų, nacionaliniai teisės aktai negalėjo sudaryti baigtinės sistemos, palikdavo aibes esminių spragų, kurios praktiškai ir toliau buvo užpildomos perimtais teisės aktais. Dar blogiau, kad neretai naujieji įstatymai nesiderino su perimtų įstatymų visuma ir tai pamažu sukėlė nemažai teisės neaiškumų, dariusių neigiamą poveikį gyventojų teisinei sąmonei.
Pasirinkau rašyti kursinį darbą, šia tema, nes ji atrodė gana įdomi. Pravartu yra žinoti savo šalies teisės istoriją, nors svetimšalių teisinė padėtis, tai tik labai menka dalelė. Rašydama šį darbą naudojausi Lietuvos valstybės teisės aktais (1918-1940), įspūdį paliko ne tik pakitusi kalbos kultūra ir žodžių daryba, bet ir pats įstatymų turinys.
Daug dėmesio skyriau pilietybės klausimui, nes ji geriausiai atspindėjo teisinę piliečių padėtį. Čia aptariami keli pilietybės įgijimo, netekimo, atgavimo, atėmimo būdai. Pagrindinis kursinio tikslas ir uždavinys yra susipažinti ir atskleisti 1918 — 1940 metų (Tarpukario) Svetimšalių teisinę padėtį. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-26
DalykasCivilinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis22 puslapiai 
Literatūros šaltiniai10 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis39.47 KB
AutoriusKarolina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasA.Tikuisis
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Svetimsaliu teisine padetis Lietuvoje 19181940 metais [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 22 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • A.Tikuisis
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą