Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Europos Sąjungos (ES) pilietybė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Europos Sąjungos (ES) pilietybė

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Pilietybė. Kokias teises ir pareigas suteikia pilietybė? Europos sąjungos pasas. Laisvas asmenų judėjimas. Darbuotojų judėjimas Europos Sąjungoje (ES). Lietuva ir laisvas asmenų judėjimas. Galimybės, saugumas, apsauga ir teisės. Kokios Europos dirbančiųjų teisės? Kaip užtikrinama darbuotojų teisė į informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą? Kaip piliečiai gali įgyti gebėjimų užsienyje? Tinkamumas darbui. Lygios galimybės ir teisės: Europos Sąjungos (ES) politika už moterų ir vyrų lygybę. Kokias teises suteikia Europoje galiojančios lygių galimybių nuostatos? Išvados.

Ištrauka

Šiame referate nagrinėjama tema - Europos Sąjungos pilietybė. ES pilietybė - kas tai? Kokios yra Europos Sąjungos piliečio teisės ir pareigos? Europos Sąjungos pasas - koks jis ir kokia jo reikšmė. Visi šie klausimai bus aptarti šiame darbe.


Be savo šalies pilietybės, Europos Sąjungos valstybių piliečiai turi ir bendrą Europos Sąjungos pilietybę. Taip siekiama stiprinti ES piliečių bendrumo dvasią ir suteikti jiems tam tikrų praktinių teisių bei laisvių. Pilietybės idėja pradėta įgyvendinti nuo 1984 m., kai Fontenblo susirinkusi Europos viršūnių taryba pavedė specialiam komitetui parengti išsamų pranešimą. 1985 m. birželio mėn. Milane Europos viršūnių taryba pritarė komiteto parengtam pranešimui "Piliečių Europa", kuriame buvo detaliai išnagrinėtos galimybės įdiegti bendrą pilietybę.
De facto Europos Bendrijos valstybių piliečiai buvo Europos piliečiai jau devintojo dešimtmečio viduryje, ypač kai 1985 m. visose EB šalyse buvo imta diegti Europos pasą. 1993 m. įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai ES valstybių piliečiai įgijo ES pilietybę ir de jure.
Europos Bendrijos steigimo sutartyje ES pilietybė apibrėžta 17 – 22 straipsniuose. Juose teigiama, kad vienos iš ES valstybių pilietybę turintis asmuo kartu yra ir Sąjungos pilietis.
Pilietybė suteikia tam tikras bendras teises ir pareigas:
• teisę laisvai judėti ir apsigyventi bet kurioje ES valstybėje pagal Mastrichto sutartyje nustatytas sąlygas;
• Sąjungos pilietis, reziduojantis ES valstybėje, kurios pilietis jis nėra, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu per vietos savivaldos ir Europos Parlamento (EP) rinkimus tokiomis pat teisėmis kaip ir tos valstybės piliečiai;
• būdamas trečiojoje šalyje, kurioje nėra jo valstybės atstovybės, jis turi teisę į bet kurios kitos ES valstybės valstybės diplomatinęir konsulinę globą tomis pačiomiss sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;
• ES piliečiai turi teisę teikti peticijas EP ir kreiptis į Europos ombudsmeną bei Teisingumo Teismą.
Mastrichto sutartyje taip pat buvo numatyta priimti realiai šias teises įgyvendinančius antrinės teisės aktus ir suteikti valstybėms narėms išimtinę kompetenciją (sprendimai Taryboje gali būti priimti tik vieningai). 1993 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė direktyvą dėl Sąjungos piliečių dalyvavimo EP rinkimuose, o 1994 m. gruodžio mėn. – direktyvą dėl dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose.
1999 m. įsigaliojusioje Amsterdamo sutartyje numatyta labiau detalizuoti individualias piliečių teises ir suteikti jiems platesnes galimybes (įdarbinimo, socialinėje, kultūrinėje, santykio su ES institucijomis, saugios aplinkos srityse). Daugumą užsibrėžtų tikslų numatyta įgyvendinti per penkerius metus, ir per šį laikotarpį Taryba sprendimus galės priimti tik vieningai.


Europos Sąjungoje nėra centralizuotos pasų sistemos, ir ES valstybių piliečiai naudojasi nacionaliniais pasais, kuriuos išduoda atitinkamos įgaliotos valstybių narių agentūros. Vis dėlto ES valstybėse išduodami pasai yra panašios išvaizdos.
Pirmą kartą Europos paso idėja buvo aptarta 1974 m. EB valstybių vadovų susitikime Paryžiuje. 1975 m. gruodžio mėn. Romoje Europos viršūnių taryba sutarė nustatyti EB valstybių piliečiams vienodą pasą. Po tam tikrų nesutarimų (daugiausiai dėl paso formato, spalvos ir įrašomų duomenų) 1981 m. birželio ir 1982 m. birželio mėn. taryba priėmė dvi rezoliucijas dėl paso išvaizdos ir techninių detalių. Nuo 1985 m. sausio 1 d. Europos pasas pradėtas išdavinėti visose EB valstybėse, palaipsniui keičiant senuosius pasus. Pasų išdavimas ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai.
Europos pasas yra vienodo formato, puskiečiu tamsiai raudonu viršeliu, ant kurio pasą išdavusios valstybės narės nacionaline kalba užrašyta "Europos Bendrija", tos valstybės pavadinimas ir įspaustas jos herbas. Visose valstybėse užrašai ant viršelio yra vienodo šrifto. Taip pat suvienodintas puslapių skaičius – 32 (daugiau gali būti tik puslapių, skirtų vizoms ar kelionių spaudams) ir daugelis kitų paso savininko asmens duomenų.
Europos paso reikšmė ya simbolinė (stiprinti europinį identitetą) ir praktinė (jis lengvai atpažįstamas pasienyje). [1,5] ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-02
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai5 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis17.03 KB
Autoriussaule
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVilkijos žemės ūkio mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Europos Sajungos (ES) pilietybe [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Vilkijos žemės ūkio mokykla / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą