Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Europos Sąjungos (ES) pilietybė (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Europos Sąjungos (ES) pilietybė (2)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įžanga. Europos Sąjungos (ES) pilietybė. Darbuotojų teisės, sąlygojamos laisvo asmenų judėjimo. Laisvas kitų asmenų (ne dirbančiųjų) judėjimas. Išimtys dėl laisvo asmenų judėjimo. Steigimosi teisė. Paslaugos. Išvados.

Ištrauka

Impulsas ES sukūrimui buvo 1946m. Ciuricho universitete pasakyta W.Čerčilio kalba. Jis buvo aktyvus Europos vienijimosi šalininkas, siūlė sukurti kažką panašaus į JAV, o pirmas žingsnis turi būti sąjunga tarp Vokietijos ir Prancūzijos. Vėliau taip ir įvyko. Kertinis pirmosios Bendrijos akmuo – 1950m. Prancūzijos URM R.Šumano deklaracijoje (Šumano planas): "Prancūzija yra pasirengusi vykdyti bendrą politiką su Vokietija plieno ir anglių pramonės srityje". Ši deklaracija davė postūmį dėl Bendrijos šioje srityje steigimo. 1951m. Paryžiuje pasirašyta sutartis dėl anglių ir plieno, įsigaliojo 1952. Pasirašė Prancūzija, Vokietija, Italija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas. Tikslas sukurti bendrą rinką anglių ir plieno srity. Organizacija veikė sėkmingai. 1955m. konferencijoje, vykusioje Italijoje (Mesinoje) buvo nuspręsta toliau eiti ekonominės integracijos keliu. Pirmas plėtimasis įvyko 1973m., kai įstojo į Bendrijas Didžioji Britanija, Airija ir Danija. Sekantis plėtimasis įvyko - 1981m. įstojus Graikijai, 1986 – Ispanijai, Portugalijai. Derybos dėl jų narystės vyko 8 metus, nes šalys buvo ekonomiškai atsilikusios, o lėmė politiniai sumetimai, nes siekė stiprinti demokratinę Europą. Nuo 1986 iki 1995m. EB sudarė 12 narių. 1995m. narėmis tapo Austrija, Suomija ir Švedija. 2004m. Įstojo 10 valstybių Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Slovėnija, Kipras, Malta. 2007m. – Rumunija ir Bulgarija. Šiuo metu ES yra 27 narių. ES Bendrijoje nėra numatyta išstojimo tvarka, tačiau tai nereiškia, kad negalima išstoti. Tai patvirtina Grenlandijos pavyzdys, kuri išstojo 1985m.
Trečiasis plėtimasis tam davė impulsą. Buvo pakeistos balsavimo procedūros (vienbalsiškumo laikytis buvo sudėtinga) tai sudarė galimybę galvoti apie tolesnį bendradarbiavimą. 1992m. Mastrichte 12 valstybių pasirašė Europos Sąjungos sutartį.
Mastrichto sutartis - tai Europos Sąjungos sutartis, kurią 1992m. vasario 7d. Nyderlandų mieste Mastrichte (todėl ji dažnai vadinama Mastrichto sutartimi) pasirašė dvylikos valstybių - Airijos, Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos ir Vokietijos - įgaliotieji atstovai. Sutartis įsigaliojo 1993m. lapkričio 1d.
ES sutartis numatė tokius jos tikslus: a) skatinti tolygią ir nuolatinę ekonominę bei socialinę pažangą, ypač kuriant ekonominę ir pinigų sąjungą; b) tvirtinti Sąjungos identitetą tarptautinėje arenoje; c) stiprinti valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą; d) plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje; e) išlaikyti teisinės sistemos (acquis) vientisumą.
Nepaisant pavadinimo, ši sutartis vis dėlto nesukūrė naujos sąjungos ar federacijos, o tik sujungė į vieną sutartį skirtingos prigimties bendradarbiavimo formas (vaizdingumo dėlei vadinamas ramsčiais), t. y. viršvalstybiškumo principais grindžiamas Europos Bendrijas ir tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu grindžiamą bendrąją užsienio ir saugumo politiką bei bendradarbiavimą vidaus reikalų ir teisingumo srityse. Sąjunga yra įsteigta Europos Bendrijų pagrindu, jas papildė sutarties nustatytos politikos sritys ir bendradarbiavimo formos. Sutartyje nurodoma, kad Sąjungoje veikia viena bendra Europos Bendrijos steigimo sutartyje numatyta institucinė sistema.
Amsterdamo sutartis - sutartis dėl Europos Sąjungos sutarties, Europos Bendrijų steigimo sutarčių ir kai kurių su jomis susijusių aktų pataisų. Ją 1997m. spalio 2d. Amsterdame pasirašė Airijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos atstovai. Sutartis įsigaliojo 1999m. gegužės 1d. Amsterdamo sutartis įvedė tokias pagrindines naujoves:
prieglobsčio, vizų, imigracijos ir išorinių sienų kontrolės klausimai priskirti Bendrijos kompetencijai kaip asmenų judėjimo laisvės dalis (t. y. šios sritys perkeltos iš trečiojo Sąjungos ramsčio į pirmąjį); vizų klausimais sprendimai bus priimami kvalifikuota balsų dauguma iš karto po sutarties įsigaliojimo, o prieglobsčio ir imigracijos klausimais tokia galimybė numatyta po penkerių metų pereinamojo laikotarpio.
Europos Sutartis su Lietuva. Pilnas pavadinimas: " Europos Bendrijos, Europos Atominės Energijos Bendrijos, Europos Anglies ir Plieno Bendrijos iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos iš kitos pusės sutartis dėl laisvos prekybos ir su prekyba susijusių dalykų." Sutarties struktūra analogiška EB Sutarčiai ir atspindi EB teisę. Toliau buvo gana smulkiai aptarta ši sutartis. Išskirtis Lietuvai dėl diskriminavimo: Lietuva gali diskriminuoti finansinių paslaugų (draudimo, bankininkystės, prekybos biržoje ir pan.) sferoje; dėl valstybės pagalbos į Europos Sutartį buvo perkeltas EB Sutarties 92(1)str., dėl ko Lietuvoje atsirado konkurencijos taryba.] Šioje sutartyje Lietuvai nubrėžtas tikslas – įstoti į ES.

Laisvo judėjimo ir apsigyvenimo teisė nėra nauja. Svarbu tai, kad iš pradžių EB-ų sutartys suteikė šią teisę tik ekonomiškai aktyviems asmenims (kurie buvo laisvai samdomi arba patys vertėsi verslu). Vėliau apsigyvenimo teisė suteikta ir darbuotojų šeimos nariams. 1990m. teisė buvo išplėsta apimant ir ekonomiškai neaktyvius asmenis (pensininkus, taip pat asmenis, turinčius kitą pragyvenimo šaltinį). 1992m. direktyvos pagrindu ši teisė išplėsta ir studentų atžvilgiu. Mastrichto sutartimi teisė kilnotis ir apsigyventi suteikta visiems ES piliečiams. Tačiau tai nereiškia, kad apribojimai nustojo galioti, pvz., susiję su valstybės tarnyba, tačiau jų aiškinimas siaurinamas ir neleidžiama jais piktnaudžiauti.
Europos bendrijos sutartai 28 str. – laisvo judėjimo ir apsigyvenimo valstybių narių teritorijoje teisė;
kiekvieno ES piliečio teisė gyvenant valstybėje narėje ir nebūnant piliečiu balsuoti ir būti kandidatu per vietos rinkimus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-03
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis33.4 KB
Autoriusina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Failo pavadinimasMicrosoft Word Europos Sajungos (ES) pilietybe (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • 4 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą