Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Sokrato žmogaus esmės samprata: "Pažink pats save"
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sokrato žmogaus esmės samprata: "Pažink pats save"

  
 
 
1234567
Aprašymas

Sokratas ir savęs pažinimo problema. Gėrio pažinimas, savęs pažinimas ir juo apibrėžimas. Refleksiškumas. Žinojimas, tiesa ir realybę. Dorovinio pažinimo sritis.

Ištrauka

Sokratas- pats išmintingiausias iš visu" (1,17). Sokratas visiškai nenagrinėjo gamtos tvarkos klausimų. "Iš akmenų tvarkos, sakė jis, nieko nesužinosi,iš jos gali tik pajusti, kad gamtą valdo jėga, galingesnė negu žmogiškoji. Pasaulis yra kažkokios dieviškosios jėgos kūrinys, ir nėra ko kištis į jos reikalus, verčiau reikėtų pasižiūrėti į save- ar nepasirodys tada, kad akmenys kur kas protingesni už mus, nors tik mums protas duotas!(3,45). Filosofas teigia ‘‘Visą pirma pažink save, ir žinok kaip elgsiesi konkrečioje situacijoje ir tik po to stenkis pažinti kitus‘‘. Sokrato filosofijos šerdis, kaip žinoma, yra mokimas apie gėrio ir žinojimo tapatybę, kur-tai neabejotina-svarbesnė sąvoka yra ne gėris, o žinojimas; ne žinojimas išvedamas iš gėrio, o gėris-iš žinojimo. Sokratas, sakoma, pirmiausia yra logikos pagrindėjas, jis pirmasis atskleidė grynąjį loginį mąstymą, nepajungtą jokiems praktiniams tikslams. Ir savęs pažinimas jam yra tikai dalykinių sąvokų pažinimo būdas.
Sokrato intelektualizmo aiškinamas ne tik istoriškai neteisingas ir šiek tiek modernizuoja jo filosofinius siekimus, bet ir nepastebi kaip tik būdingos jo intelektualizmo savybės. Sokrato mąstymo ‘‘grynumas‘‘ yra ne tai, kad tas mąstymas atplėšiamas nuo bet kokio turinio, o tai, kad jame glūdi ypatingas turinys-‘‘pats dorumas, apskritai pats žmogus‘‘ (2,6). Sokratas susirūpinęs ne žmogaus išsimokslinimu; jam rūpi ‘‘žmogaus siela‘‘(2,6), dorovinis jos tobulėjimas.
Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį tris Sokrato mokymo dalykus: tikro ir tarimo žinojimo priešybę, tikrojo gėrio, kaip tikro žinojimo objekto, apibūdinimą ir tikro žinojimo redukavimą į savęs pažinimą. Sokrato formulė yra daug konkretesnė: ji tapatina ne būtį ir mąstymą, o gėrį ir žinojimą; kitaip tarus, žinojimo problema Sokratui yra iš esmės dorovinio pažinimo problema. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-22
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis16.01 KB
Autoriusellina
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sokrato zmogaus esmes samprata Pazink pats save [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Vilniaus kolegija / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą